TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Infrastruktūros projektai gali užkliūti už raidės "w"

2010 11 08 0:00
Pasikeitęs naujosios Lenkijos valdžios požiūris gali sustabdyti Lietuvai itin svarbių infrastruktūros projektų eigą.
LŽ archyvo nuotrauka

Apkartus Lietuvos ir Lenkijos santykiams vis gerėjančių kaimynų šalies santykių su Rusija fone, ekspertai neatmeta tikimybės, kad politikos įkaitais gali tapti ir Lietuvai itin svarbūs strateginiai energetikos bei infrastruktūros projektai.

Pastaruoju metu aukštų Lenkijos politikų, diplomatų ir žiniasklaidos vis garsiau išsakoma kritika dėl neva prastos lenkų mažumos Lietuvoje padėties, galimybės dokumentuose rašyti vardus ir pavardes su lenkiškomis raidėmis bei nepalankių verslo sąlygų didžiausiai Lenkijos investicijai Lietuvoje - "Orlen Lietuva" naftos perdirbimo gamyklai Mažeikiuose - Lietuvos vadovams neatrodo pagrįsta. Tačiau ekspertai įspėja, kad kaimynų apsižodžiavimas Lietuvai gali turėti rimtų pasekmių: pasikeitęs naujosios Lenkijos valdžios požiūris gali neigiamai paveikti Lietuvai itin svarbių infrastruktūros projektų, tokių kaip elektros tilto "LitPol Link" statyba, dujotiekis, kuris turėtų sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujų tinklus, ar magistralė "Via Baltica", eigą.

Itin svarbūs projektai

150 kilometrų ilgio 1000 megavatų galios Lietuvos ir Lenkijos elektros tiltas, turintis sujungti Baltijos šalių ir žemyninės Europos energetinę sistemą, yra vienas svarbiausių energetinę Lietuvos nepriklausomybę užtikrinsiančių projektų, kartu atversiantis kelią laisvai prekybai elektra. Baltijos šalių elektros sistema iki šiol faktiškai tebėra buvusios Sovietų Sąjungos sistemos dalis, neturinti jungčių su Europos Sąjungos (ES) šalių sistemomis, neskaitant nedidelės galios elektros jungties tarp Estijos ir Suomijos.

Liniją, kurios projektą koordinuoja bendra Lietuvos ir Lenkijos įmonė "LitPol Link", planuojama pradėti eksploatuoti 2015 metais. Skaičiuojama, kad bendra projekto vertė sieks 237 mln. eurų, jai iš dalies numatyta ES fondų parama. Parengus ir patvirtinus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas, jau kitąmet tikimasi skelbti konkursus darbų rangovams, o 2012-aisiais pradėti statybos darbus.

Kaip kitas svarbus strateginis projektas Lietuvoje įvardijama ir dujų jungties į Lenkiją statyba. Kol kas Lietuva perka tik rusiškas gamtines dujas, kurias gauna vamzdynu tranzitu per Baltarusiją. Pastačius suskystintų dujų terminalą pajūryje ir nutiesus dujotiekį į Lenkiją, plačiausiai naudojamą kurą - gamtines dujas - Lietuva gautų iš kelių šaltinių ir, tikėtina, pigiau nei šiuo metu. Svarstoma, kad dujotiekiu ateityje Lietuvą galėtų pasiekti ir skalūnų dujos, kurių, ekspertų vertinimu, gausūs klodai gali slypėti Lenkijos teritorijoje.

Kol kas svarstoma, kad jungtis galėtų būti pastatyta iki 2016 metų, tačiau projektas pajudėjo ne ką toliau nei paraiška Europos Komisijai dėl galimybių studijos finansavimo.

Magistralė "Via Baltica", kuri turėtų gerokai palengvinti Baltijos šalių susisiekimą automobiliais su vakarine Europos dalimi ir tapti pagrindine autotransporto arterija, yra dar vienas strateginis Lietuvos prioritetas. Europinės kokybės kelias, palengvinantis prekybą ir susisiekimą tarp Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir kitų Rytų bei Vakarų Europos šalių, turėtų driektis 649 kilometrus, iš jų Lietuvoje - 274 kilometrus. Kelio statybos darbai gana sparčiai vyksta mūsų krašte ir kitose Baltijos valstybėse, bet Šiaurės Lenkijoje, garsėjančioje prastais automobilių keliais, jie kol kas vyksta ganėtinai vangiai, koją kiša ir griežti aplinkosaugos reikalavimai. 2007-2013 metais į magistralės "Via Baltica" plėtrą Lietuvos teritorijoje planuojama investuoti iki 509 mln. litų.

Lenkijos dienraštis "Gazeta Wyborcza" jau yra užsiminęs, kad dėl susikomplikavusių abiejų šalių santykių nebus skubama tiesti abiejų šalių energetines sistemas turinčią sujungti elektros liniją. Kita vertus, kaip teigia dienraštis, linijos, kurią planuojama nutiesti iki 2015 metų, statyba ir taip yra vilkinama.

Beveik nebekalbama ir apie ankstesnius Lenkijos planus tapti Lietuvoje numatomos statyti naujos atominės elektrinės dalininke.

Maskvėjanti Varšuva?

"Rytų slavai - rusai - techninius ir ekonominius projektus paprastai sieja su politika. Ar vakarų slavai - lenkai - nuspręs eiti tuo keliu, dar neaišku, bet tokia grėsmė ima kilti. Didžioji dalis Lietuvos draugų lenkų arba žuvo lėktuvo katastrofoje Katynėje, arba pralaimėjo kartu su Jaroslawu Kaczynskiu prezidento rinkimuose. O naujoji valdžia Lenkiją mato kaip didelę valstybę tarp didelių valstybių, kalba apie Veimaro trikampį tarp Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, ir Kremliui ji yra gerokai palankesnė nei ankstesnioji", - LŽ nurodo ekonomikos ekspertas Valdemaras Katkus.

Anot jo, ateitis parodys, ar naujoji Lenkijos valdžia politizuos ekonominius ir techninius santykius. "Jei bus toliau einama tokia kryptimi, galima tikėtis visko. Neatmestina tikimybė, kad Lenkija nuo kitų metų pradžios pasinaudos galimybėmis, kurias valstybei suteikia pirmininkavimas ES. Gali "pakibti" ir energetiniai, ir infrastruktūros projektai", - įspėja jis. V.Katkaus tvirtinimu, tokiu atveju Baltijos šalių regionas, beveik neturintis energetinių jungčių su kitomis ES valstybėmis, atsidūręs "tarp Rusijos ir maskvėjančios Varšuvos gniaužtų", gali ilgam likti izoliuotas.

Kad Lietuvos ir Lenkijos nesutarimai gali atsiliepti viso Baltijos regiono energetikos saugumui, nes Lenkija dabar pirmenybę teikia ne geopolitiniams, o komerciniams interesams, pažymi ir estų politologas Andresas Kasekampas. "Įtampa valstybių lygiu gali blogai atsiliepti atominės energijos ir naftos sektoriams", - nurodo jis. Kaip pastebi kai kurie politologai, šiuo metu Lenkija akivaizdžiai siekia tapti regiono strategine lydere, o tai trukdo Baltijos valstybėms ir Lenkijai susitarti kurti vieningą energetikos sistemą.

Smulkmenos nustelbia esmę

"Lenkija mums yra pakeliui į Europą, ir niekur nuo jos nepasidėsime, jei norime į Europą integruotis - ar tiesdami kelius, ar jungdamiesi su dujų bei elektros tinklais. Jokių kitų alternatyvų neturime. Lenkai neabejotinai supranta, kad tik per juos galime plėtoti savo infrastruktūrą, kai kas tuo gali ir piktnaudžiauti", - LŽ sako Aleksandras Abišala, buvęs Lietuvos ministras pirmininkas, verslo konsultantas. Esant šiai komplikuotai situacijai jis sako pasigendąs praktiško lietuvių požiūrio, kai bendradarbiavimo svarbos suvokimą nustelbia ne itin reikšmingos problemos. "Nei vienai, nei kitai šaliai nepriskirčiau kokių ypatingų nuopelnų ar kalčių. Tiesiog per daug dėmesio skiriame nereikšmingoms smulkmenoms, tarsi lenkiška raidė "w" pavardėje būtų didžiausia problema", - nurodo A.Abišala.

Lietuvos politologų nuomone, Lenkijos griežtesnį toną Lietuvos atžvilgiu lemia pasikeitusi Varšuvos užsienio politikos strategija ir ekonominiai interesai, tačiau pretekstą žodžių karui tarp kaimynų duoda ir Lietuva, nevykdanti pažadų dėl kai kurių teisių lenkų tautinei mažumai. "Tai, kas strateginiu požiūriu yra smulkmenos, vis dėlto suteikia pretekstą kaltinti. Trūksta sveiko proto ir racionalumo smulkiuose dalykuose. Kartais ir šapelis apverčia vežimą", - BNS sakė politologas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Antanas Kulakauskas.

"Paprasti dalykai išpučiami, jie plūsteli į viešąją erdvę. Reikėtų pasistengti, kad jie netaptų tikrai rimtomis problemomis. Lietuva turėtų rasti būdų parodyti, kad ji supranta, kas jaudina kaimynus", - LŽ nurodo Jonas Čičinskas, ekonomistas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Europos studijų katedros profesorius.

A.Abišalos nuomone, kai kurios "Orlen Lietuva" pretenzijos taip pat turi pagrindo. "Parduoti strateginio objekto - "Klaipėdos naftos" - Lietuva tikrai negali, partneriai tai turėtų suprasti. Kita vertus, nebuvo girdėti ir lietuvių siūlymų dėl ilgalaikio bendradarbiavimo gabenant žaliavą per šį terminalą. "Lietuvos geležinkeliai" irgi neskubėjo į pagalbą didžiausiam savo klientui, verčia jį gabenti produktus ilgesniu maršrutu", - pažymi jis. Kaip LŽ sakė Jacekas Komaras, "Orlen Lietuva" atstovas spaudai, įmonė priversta gabenti produktus mažiausiai 100 kilometrų ilgesniu geležinkelio maršrutu, nes "Lietuvos geležinkeliai" neskuba rekonstruoti artimesnio geležinkelio ruožo.

Lenkai nesuinteresuoti

A.Abišalos nuomone, raidės "w" problema iki energetikos ir infrastruktūros projektų "dar neatėjo ir, reikia tikėtis, neateis". "Pasikeitus politikų retorikai, pavojaus infrastruktūros projektams kol kas nematyti. Bet, kitaip nei lietuvių, lenkų interesas įgyvendinti šiuos projektus nėra didelis, todėl jie nemato reikalo labai skubėti", - konstatuoja jis. Pasak konsultanto, jei Lietuvos valdžia nori, kad bendri projektai pasistūmėtų, ji turi įrodyti kaimynams, kad šie iš jų patys turės naudos. Tiesiant elektros liniją tokiu masalu galėtų būti lenkų dalyvavimas planuojamoje statyti atominėje elektrinėje. "Teoriškai pastatyti naują atominę elektrinę galėtume ir be lenkų. Bet jei lenkai neturės savo dalies šioje jėgainėje, jie neturės intereso skubėti statyti elektros jungtį su Lietuva, stiprinti elektros tinklą šiaurinėje šalies dalyje, kur nėra nei daug gyventojų, nei galingos pramonės", - aiškina jis.

Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio projektas, anot A.Abišalos, ilgą laiką kaimynus irgi mažai domino. "Pirmieji žingsniai žengti tik Lenkijoje pradėjus žvalgyti galimus skalūnų dujų telkinius, todėl galimybė ateityje jas tiekti Lietuvai gali būti gana solidus motyvas. Paradoksalu, bet galimybės jungtis prie dujotiekio "Nord stream" irgi gali turėtų reikšmės", - nurodo jis.

Nuo grafikų neatsilieka

Strateginių projektų įgyvendintojai Lietuvoje ramina, kad kol kas viskas vyksta taip, kaip suplanuota. "Projektas įgyvendinamas pagal grafiką. Lenkijos pusėje šiek tiek griežtesni aplinkosaugos reikalavimai, bet svarbu tai, kad kaimynai lenkai yra susiplanavę ir pasitvirtinę finansavimą. Tai rodiklis, kad projektas stovi ant tvirtų bėgių", - apie elektros jungties projektą "LitPol Link" sakė energetikos viceministras Romas Švedas.

"Darbai vyksta pagal suderintus grafikus, nuo jų nesame nukrypę", - apie Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties projektą LŽ informavo "Lietuvos dujų" atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė. Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius "GAZ-SYSTEM S.A" ir "Lietuvos dujos" yra pasirašiusios dokumentą, apibrėžiantį bendradarbiavimo principus tarp įmonių, vykdant tiriamojo pobūdžio darbus dėl dujotiekio, sujungsiančio Lenkiją ir Lietuvą, statybos. Abiejose įmonėse sudarytos darbo grupės, kurios atsako už bendradarbiavimą atliekant reikiamas analizes apie esamą ir planuojamą gamtinių dujų paklausą regione, dujų tiekimo šaltinius, kainas energijos rinkose ir galimybes užtikrinti dujų tiekimo saugumą.

Šį darbų etapą planuojama pabaigti 2011 metų pirmą ketvirtį. Jeigu pirmojo darbų etapo rezultatai bus priimtini abiem bendrovėms, kitame etape bus rengiamos dujų jungties projekto galimybių studijos - Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungties techninis, ekonominis ir aplinkosauginis įvertinimas.

Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė, rugsėjį dalyvaudama kasmetinėje Rygos saugumo konferencijoje, į kurią taip pat atvyko kiti Baltijos šalių vadovai ir naujai išrinktasis Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis, minėjo, kad elektros jungtys su Lenkija ir Švedija padarys Baltijos šalis nepriklausomas nuo Rusijos elektros energijos tiekimo. Kartu pabrėžė, kad jungties su Švedija projektas vykdomas gerai, o jungtis su Lenkija užbaigtų šį procesą. Latvijoje leidžiamas verslo laikraštis "B&B" citavo ir tokius D.Grybauskaitės žodžius: "Metas liautis švaistytis žodžiu "integracija". Dabar laikas pagalvoti apie bendrus veiksmus, kurių mums kol kas trūksta. Nematau prasmės statyti antrąją Ignaliną, jeigu negalime susitarti, į kur tekės ten pagaminta elektros energija."

Šiuo metu Lietuvos valdžia santykių tarp valstybių pablogėjimo sakosi neįžvelgianti. "Nesakyčiau, kad santykiai blogi. Iš mūsų pusės niekas nepasikeitė - Lenkija lieka svarbi kaimynė. Tačiau iš tikrųjų Lenkijoje apie Lietuvą dabar kalbama kitaip", - interviu lenkų dienraščiui "Gazeta Wyborcza" praėjusią savaitę sakė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

Prezidentė D.Grybauskaitė sako nematanti įtampos tarp valstybių, o erzelį, anot jos, kelia kai kurie politikai ir geresnių verslo sąlygų siekianti naftos kompanija "Orlen". "Politinės įtampos su Lenkija nematau. Yra komerciniai ginčai vienos įmonės, kuri norėtų sąlygų, kurių kol kas Lietuvos Vyriausybė patenkinti negali ir nenori. Manau, kad ne viską galima daryti taip, kaip norėtų viena įmonė", - kalbėjo D.Grybauskaitė, šį ketvirtadienį ketinanti vykti į Lenkiją šalies prezidento kvietimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"