TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įnoringos sojos skverbiasi į šiaurę

2013 11 21 6:00
Sojos naudojamos ne tik pašarams, maistui, bet ir biodyzelinui gaminti, jų dedama į maždaug 20 tūkst. pavadinimų produktus. LŽ archyvo nuotrauka

Sojos dar vadinamos augaline mėsa. Tai vieninteliai augalai, galintys visiškai pakeisti gyvulinius baltymus. Vien JAV kasmet auginama apie 25 mln. hektarų sojų, o jų derlius siekia daugiau kaip 50 mln. tonų. Kas trečias kilogramas augalinio aliejaus pasaulyje išspaudžiamas iš sojų. Tačiau beveik 80 proc. jų yra genetiškai modifikuotos. Lietuvoje kol kas mėginama auginti ekologiškas sojų veisles.

Sojos – šiltų kraštų augalai, įtraukti į strategiškai svarbių žaliavų sąrašą. Šylant orams ir tobulėjant selekcijai išvedama vis naujų veislių, tinkančių vidutinio ir šiaurinio klimato kraštams. Lietuvoje sojos pradėtos auginti visai neseniai, prieš 2-3 metus, bet, mokslininkų nuomone, jau pateisino lūkesčius. Trūksta tik vieno – ūkininkų iniciatyvos ir drąsos. Tiesa, sojos auginamos sėjomainai, pašarams, ir tik ekologiškos. Prieš metus jų Lietuvoje buvo išauginta daugiausia, šiais metais entuziazmas krito.

Viešosios įstaigos „Ekoagros“ duomenimis, 2010-aisiais ekologiškų sojų pasėlių deklaruota 0,06 ha, 2011 metais - 371,14 ha, 2012 metais - 2415 hektarų. Šiemet buvo deklaruota 1389,92 hektaro. Pasak Tomo Demikio, VšĮ "Ekoagros" kokybės vadovo, sojų derlius dėl dirvožemio ir auginimo būdo kasmet būna kitoks. 2012-aisiais mūsų šalyje jų nuimta 1250 tonų. Tais pačiais metais už ekologiškas sojas buvo padidintos išmokos, todėl kur kas daugiau ūkių ėmėsi jas auginti. „Tai sunkiai auginami augalai, dėl to kai kurie ūkiai jų atsisakė. Tuo galima paaiškinti, kodėl 2013-aisiais vėl sumažėjo sojų plotai“, - sakė „Ekoagros“ atstovas.

Kaulų miltai - praeitis

Šių augalų paklausa pasaulyje vis didėja. Specialistai mano, kad taip yra dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tampa nebepopuliaru šerti gyvulius atvežtiniais, dažniausiai genetiškai modifikuotais sojų ir kukurūzų produktais, pagamintais kitapus Atlanto. Europa stengiasi neįsileisti modifikuotų sojų, nes tai esą nepateisinama nei gamtosauginiu, nei socialiniu, nei ekonominiu požiūriu.

Kaip teigia Žemės ūkio informacijos ir verslo centro vyr. specialistė Nijolė Maršalkienė, sojos, ypač ekologiškos, pradėtos masiškiau auginti todėl, kad pašarų rinkoje apskritai trūksta baltyminių produktų. Žirniai, vikiai, pupos – ne tokios derlingos kultūros. Tuo metu sojos, kaip ir visi ankštiniai augalai, yra pagrindinis baltymų šaltinis, be to, jų derlius geresnis.

Siekiant į pašarų racioną įtraukti daugiau baltyminių junginių turinčių medžiagų anksčiau buvo plačiai naudojami kraujo ir kaulų miltai. Tai masiškai pradėta daryti maždaug nuo 5-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Tačiau Vakarų Europoje kilus keliems pavojingų ligų, tokių kaip kempinligė, protrūkiams imta svarstyti, kad pagrindinis baltymų šaltinis pašaruose turėtų būti ankštiniai augalai. Šiuo metu gyvulinės kilmės baltymų naudojimas Europoje smarkiai ribojamas. Taigi kraujo ir kaulų miltų, maisto produktų likučių į pašarus patenka vis rečiau, juos keičia augalai.

Paklausa didėja

Sojas skatinama auginti visos ES ekologiniuose ūkiuose. Jų sėklos kol kas brangios, pati kultūra yra įnoringa, o auginimas - remiamas. Ne visų veislių sojos mūsų klimato sąlygomis sunoksta. Į Lietuvą sojų atvežta iš Ukrainos ir Švedijos. „Jeigu švedai jas augina, vadinasi, ir mes galime užauginti“, - įsitikinusi N.Maršalkienė.

Pradėjus riboti gyvulių kaulų ir kraujo miltų naudojimą pašarams, buvo atsisukta į žuvų miltus, ypač kiaulininkystėje. Jie nėra pavojingi kaip kaulų ar kraujo produktai, tačiau pasaulyje žuvų pagaunama vis mažiau, tad jų miltai, kaip ir pačios žuvys, pasak ekspertų, kasmet brangsta, nes jūros gėrybių suvartojimas, nors ištekliai ir senka, visame pasaulyje didėja, ypač Azijos regionuose. "Dėl to vėl atsigręžiama į ankštines kultūras, jų auginimas skatinamas. Pupų plotai, kaip rodo pasėlių deklaracijos, padidėjo 7 kartus. Ekologiniuose ūkiuose trečdalį pasėlių turi užimti ankštinės kultūros“, - kalbėjo N.Maršalkienė.

Habil. dr. Antanas Svirskis iš Lietuvos žemdirbystės instituto sako, kad ateityje sojos bus patrauklios ir mūsų ūkininkams, nes klimato sąlygos, tinkančios šiai kultūrai, taip pat gerėja. Mokslas nestovi vietoje, selekcija tobulėja, tad greitai gali būti išvesta naujų veislių sojų, pritaikytų mūsų krašto zonai.

Gerina dirvą

Mokslininko teigimu, sojos puikiai tinka sėjomainai, nes, kaip ir visi ankštiniai augalai, gerina dirvą. Be to, jos turi riebalų, kurių nėra kituose ankštiniuose augaluose. "Lietuvoje susiduriama su dar viena bėda – visas ankštines kultūras išstūmė grūdinės", - apgailestavo jis. Pasak habil dr. A.Svirskio, vien ekologiniai Lietuvos ūkiai šiais metais augino 1400 ha sojų. Derlius – 2-3 tonos iš hektaro. Mokslininko žodžiais, jeigu sojų augintume tiek, kiek rapsų, bent 10 tūkst. ha, sutaupytume daug salietros, nes sojoms jos daug nereikia.

„Lietuvos pranašumas - kad kol kas neįsileidome genetiškai modifikuotų sojų. Mūsų galimybės šioje srityje labai didelės. Lietuvos sąlygomis jų galima kulti 2-3 tonas iš hektaro. Pavyzdžiui, Estijos Saremos salos ūkininkai jau senokai atrado sojas ir užaugina po 2 tonas iš hektaro. Nuo praėjusių metų estai pradėjo jų selekciją. Lietuvos ūkininkai, pabandę auginti sojas, irgi neketina jų atsisakyti. Džiugina geros išmokos, be to, derlių be konkurencijos perka vokiečiai. Tuo metu mūsų pašarų gamintojai atsigabena sojų iš Kanados ar Amerikos. Atvežtinės kainuoja pigiau, tačiau dažniausiai būna genetiškai modifikuotos“, - kalbėjo habil dr. A.Svirskis.

Sojos, pasak profesoriaus, yra augalinė mėsa. Kas trečias kilogramas aliejaus pasaulyje išspaudžiamas iš sojų. Vien JAV jų užaugina daugiau kaip 50 mln. tonų per metus.

Mums labiau tinka natūralios ukrainietiškos sojos. Anot mokslininko, ekologinė žemdirbystė – paskutinis barjeras, padedantis išvengti genetiškai modifikuotų augalų plitimo. Statistika liūdna: apie 80 proc. pasaulyje auginamų sojų jau yra genetiškai modifikuotos. Jos pigesnės ir pamažu išstumia ekologiškas. Taip pat išlieka didžiulis sojų susimaišymo pavojus. Pasitaikė, kad Lietuvos perdirbėjai atsivežė iš Ukrainos paprastų sojų, o paaiškėjo, kad tarp jų yra 9 proc. genetiškai modifikuotų.

Trumpos dienos augalai

Mokslininko žodžiais, sojos yra trumpos dienos augalai. Ukrainos klimato sąlygomis jos subręsta per 100 dienų, pas mus - per 120 dienų. Iki lapkričio pirmosios dekados Lietuvoje dar galima kulti sojas. Ukrainietiškos veislės Annuška' sojos puikiai prigyja mūsų krašte, tačiau bandomuosiuose ūkiuose jos užaugo 20–30 cm žemesnės negu Ukrainoje.

Esame jau praradę natūralų dirvos derlingumą, o ankštinės kultūros, taip pat ir sojos, ją gerina. Dirvai taip pat puikiai tinka dobilai, liucernos, tačiau šių augalų Lietuvos laukuose beveik nebeįmanoma pamatyti.

Sojos naudojamos ne tik pašarams, maistui, bet ir biodyzelinui gaminti. Jų dedama į maždaug 20 tūkst. pavadinimų pramoninius produktus, pradedant statybinėmis medžiagomis, tokiomis kaip grindų danga, klijai, ir 400 pavadinimų maisto produktus.

Žalių sojų grūdų nepatartina valgyti. Prieš vartojant jas reikia kaitinti. „Sojos turi 20 proc. riebalų ir apie 40 proc. baltymų, t. y. kaip mėsa. Pavirinus valandą ar pusantros jomis galima šerti gyvulius arba gaminti patiekalus. Nuo žalių sėklų gali sutrikti skrandžio veikla“, - aiškino habil dr. A.Svirskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"