TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Inovacijos Lietuvoje – šįkart teigiamu žvilgsniu

2016 02 18 11:59
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Inovacijos ir Lietuva – šie du žodžiai atrodo sunkiai suderinami pažvelgus į Lietuvai skiriamą vietą, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, pagal inovacijų kūrimą. Bet iš tiesų mūsų šalyje inovacijų progresas vyksta, ypatingai jas diegiant versle. Inovacijos apima ne tik naujas technologijas.

Ne mažiau svarbūs ir kuriami inovatyvūs valdymo, ekonominiai ar socialiniai procesai, padedantys įmonėms dirbti kitaip negu anksčiau ir uždirbti daugiau. Tokie veiksniai kaip vis didesnis kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir atsinaujinęs vidutinio darbo užmokesčio augimas skatina bendroves vis daugiau dėmesio skirti inovacijoms, o gerėjantis mokslo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimas turėtų duoti ir saldesnių vaisių kuriant pačias inovacijas.

Progresas lėtai, bet vyksta

Dažniausiai norint palyginti Lietuvos ir ES valstybių inovacijas, analizuojami kasmet sudaromo Europos inovacijų reitingo (Innovation Union Scoreboard) rezultatai. Kadangi kartojimas yra mokslų motina, galime priminti, kad Lietuvai 2015 metais atiteko ketvirta nuo galo vieta ir žemiau liko Rumunija, Bulgarija ir Latvija. Labiausiai mūsų šalis atsilieka dėl itin mažų įmonių investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kuklaus skaičiaus kasmet registruojamų patentų ir nedidelių pajamų iš patentų licencijavimo ar pardavimo. Kitame svarbiame Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrime Lietuvai 2015 metais skirta 36 vieta. Daugiausia minusų gauta dėl mokslininkų ir inžinierių trūkumo bei mažų įmonių investicijų į tyrimus ir plėtrą. Bet progresas yra – per metus Lietuva pakilo aštuoniomis vietomis aukštyn. Kaimynei Latvijai teko 44, o šiaurinei Baltijos žvaigždei Estijai 30 vieta.

Didžiausia paskata – ES struktūrinių fondų parama

Oficiali investicijų į tyrimus ir plėtrą statistika rodo, kad Lietuvoje 2014 metais šioms investicijoms išleista 1,02 proc. šalies BVP, o išlaidų pokytis nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) atitiko ES išlaidų inovacijoms vidurkį. Tai verčia pripažinti, kad pastaraisiais metais didžiausia investicijų paskata buvo ES struktūrinių fondų parama. Negalima skubėti vertinti, kad tokios viešojo sektoriaus investicijos į technologijų parkus ir slėnius neduoda rezultatų gerinant verslo ir mokslo partnerystę – tam reikia laiko, o rezultatai, kai į inovacijų ir verslo centruose įsikūrusias įmones investuoja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio įmonės bei rizikos kapitalo fondai, pastebimi vis dažniau.

Beje, Lietuva yra labai smarkiai šoktelėjusi į priekį pagal rizikos kapitalo investicijas. Tam didžiausią įtaką turėjo viešojo sektoriaus „Jeremie“ iniciatyva. Anksčiau finansavimo problema buvo viena aktualiausių turinčioms inovatyvių idėjų pradedančioms įmonėms, o dabar tokias įmones rizikos kapitalo fondai gaudo kaip žvejai stintas žiemą.

Atotrūkis mažėja

Privataus verslo investicijos į inovacijas 2014 metais Lietuvoje sudarė 0,3 proc. šalies BVP, o tai yra keturis kartus mažiau negu vidutiniškai ES. Galima guostis tuo, kad dar prieš penkerius metus šis atotrūkis buvo šešis kartus didesnis. Beje, oficialūs Lietuvos pareigūnai imasi veiksmų ugdyti verslininkus siekdami, kad jie atidžiau ir atsakingiau pateiktų informaciją apie investicijas į inovacijas. Žinant, kad kuklumas yra viena iš lietuvių savybių, tikrasis įmonių inovacijų dydis gali išties būti didesnis už skelbiamą dabar.

Įprastai pasaulyje daugiausia lėšų inovacijoms skiria su technologijomis susijusios tarptautinės apdirbamosios pramonės sektoriaus įmonės. Lietuvoje tokių įmonių nedaug, o tokie pavyzdžiai kaip „Thermo Fisher“ ar „Sicor Biotech“ labai aiškiai parodo, kokios bendrovės dažniausiai gerina inovacijų statistiką šalyje. Lietuvoje dominuojančios eksporto prekės yra žemės ūkio produktai, maisto gaminiai, trąšos, mediena ir baldai, o šios prekės priskiriamos prie tų, kurias gaminant naudojamos žemos ir vidutinės technologijos. Nors šiuose sektoriuose inovatyvūs produktai nėra dažnai kuriami, bet daug investuojama į inovatyvių gamybos procesų diegimą. Pavyzdžiui, baldai, pagaminti „Ikea“ užsakymu, nėra inovatyvus gaminys, bet, norint gauti užsakymus iš švedų milžino, reikia būti labai konkurencingiems, siekti efektyvumo ir mažų sąnaudų. Tam būtina nuolat diegti pažangiausias gamybos technologijas.

Paslaugų centrai skatina inovacijas

Panaši padėtis Lietuvoje yra ir su paslaugų eksportu, kuriame dominuoja aukštos mokslinės kvalifikacijos nereikalaujantis vežimo sektorius. Tačiau negalima nuvertinti ir šio sektoriaus, nes didžiausios vežimo įmonės taiko gana inovatyvius procesų valdymo sprendimus. Pastaraisiais metais pradėję kurtis IT paslaugų centrai tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip mūsų pigią darbo jėgą naudojančios įmonės. Dauguma atvejų lietuviams patikimos vis svarbesnės užduotys, kurios vis labiau susijusios su inovatyvių sprendimų paieška.

Inovacijos priklausys nuo aukštojo mokslo

Tai, kad inovacijų kūrimo ir taikymo rinka Lietuvoje stiprėja, yra geras ženklas – 2015 metų Eurobarometro tyrimo duomenimis, mūsų šalyje dvi iš trijų įmonių nuo 2012 metų yra įdiegusios nors vieną prekės, paslaugų ar verslo valdymo inovaciją. Pagal šį dydį sparčiai artėjame prie ES vidutiniokių. Tikėtina, kad, ieškodamos didesnio darbuotojų našumo, įmonės ir toliau vis daugiau taikys inovacijas. Bet visgi inovacijų kūrimas daugiausia priklausys nuo aukštojo mokslo sistemos pokyčių, kurie turi būti ir toliau skirti mokslo ir verslo sinergijos paieškai.

Komentarą parengė SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"