TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Inovacijų galimybės ir grėsmės

2008 02 04 0:00
Kinija inovacijų plėtrai skiria apie 4 proc., Izraelis - 10 proc. nacionalinio biudžeto, o Lietuvos investicijos nesiekia 2 procentų.
LŽ archyvo nuotrauka

Statistikos departamento duomenimis, 2004-2006 metais inovacinę veiklą vykdė 18,4 proc. Lietuvos įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų. Įmonės investuoja į naujoves siekdamos didinti darbo našumą ir išlikti konkurencingos.

Daugelis įmonių nurodė, kad vykdydamos inovacinę veiklą susidūrė su įvairiomis problemomis, dėl kurių inovaciniai projektai smarkiai vėlavo ar buvo nutraukti.

Gediminas Samuolis, Statistikos departamento Žinių ekonomikos statistikos skyriaus vedėjas, sakė, kad įmonės kaip dažniausiai pasitaikančias problemas įvardijo lėšų trūkumą, didelę inovacijų kainą, kvalifikacijos trūkumą, paramos stygių ir žinomų įmonių dominavimą rinkoje.

Verslas investuoja per mažai

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas, LŽ teigė, kad viena iš inovacinės plėtros problemų - aukštąsias technologijas finansuoja valstybinis, o ne privatus sektorius.

"Pagal tai, kiek lėšų valstybė skiria Mokslo tiriamiesiems ir technologinės plėtros (MTTP) darbams (lyginant su BVP), Lietuva yra netoli ES vidurkio. O pagal tai, kiek lėšų skiria verslas - Lietuva smarkiai atsilieka nuo ES", - sakė ekspertas.

Anot jo, tai, kad darbo našumas atsilieka nuo užmokesčio didėjimo, iš dalies atspindi darbo rinkos situaciją. "Anksčiau ši tendencija buvo priešinga - darbo jėgos našumas didėjo greičiau nei jos kaina", - pažymėjo Ž.Šilėnas.

Jo nuomone, natūralu, kad inovacijoms daugiausia lėšų skiria didelės įmonės. Ž.Šilėnas teigė, kad viena iš neigiamų tendencijų - išsilavinusios darbo jėgos yra daug, bet kokybe ir kūrybingumu kuriant inovacijas atsiliekama nuo ES vidurkio.

Socialinės ir ekonominės plėtros centras vertindamas Lietuvos inovacijų sistemą kaip galimas grėsmes nurodo neefektyvią inovacijų politiką (kuri nesuvokia pasaulinių tendencijų, nesiremia objektyviomis analizėmis) ir "kritinę situaciją visų grandžių švietimo sistemoje".

Žema mokslinių tyrimų, technologinės plėtros kokybė ir pritaikymas verslo srityje gali tik apsunkinti ir taip tarptautinėje rinkoje mažėjantį mūsų konkurencingumą. Be to, brangsta darbo jėgos ir energetikos ištekliai.

Kita vertus, kylanti konkurencija ir tarptautinis bendradarbiavimas, didėjanti ES parama turėtų skatinti investuoti į inovacijas. Optimistiškai esą nuteikia ir plačiai naudojamos informacinės technologijos, galimybės pasinaudoti ES finansiniais ir intelektiniais ištekliais taip mažinant įmonių konkurencingumo ir našumo atsilikimą nuo ES.

Valstybė kaip partneris

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Rimas Varkulevičius įsitikinęs, kad valstybė yra ekonomikos partnerė ir tarpininkė, suartinanti mokslą ir verslą.

"Daugelyje pažangių pasaulio valstybių inovacijų procesas visapusiškai remiamas. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Prancūzija, turi net ambasadorius, siekiančius, kad prancūzų inovacijos būtų diegiamos pasaulyje", - dėstė R.Varkulevičius.

Pasak jo, Lietuva nesiskiria nuo kitų valstybių: turi inovacijų programą, eksperimentinės plėtros įvairių skatinimo formų.

"Realiai visos įmonės turi ambicijų vykdyti inovacijų plėtrą", - aiškino R.Varkulevičius. Jo teigimu, plėstis ir išsilaikyti rinkoje įmonės gali tik dėl inovacijų.

R.Varkulevičius sako, kad valstybės prie inovacijų plėtros prisideda remdamos inovacijų programas, institutus. Pasak jo, Kinija inovacijų plėtrai skiria apie 4 proc., Izraelis - 10 proc. nacionalinio biudžeto, o Lietuvos investicijos nesiekia 2 procentų.

Pašnekovo žiniomis, Vyriausybė ketina teikti Seimui pelno mokesčio įstatymo pataisą, pagal kurią dalį pelno būtų galima skirti inovacijoms.

"Įmonės turės susimąstyti: produktai turi būti ne tik pigūs, bet ir kokybiški, naujoviški", - sakė R.Varkulevičius. Jis pastebi, kad inovatyvūs sprendimai jau priimami ne tik gaminant elektronikos priemones ar automobilius, bet ir maisto pramonėje taikant biotechnologijas. Tačiau šis inovatyvumas esą ne visada registruojamas.

Pašnekovas sako, kad neblogai dirba Lietuvos inovacijų centras, teikiantis nemokamą pagalbą įmonėms, tačiau reikalinga ir pačios pramonės iniciatyva.

Kai kurie ekspertai tikina, kad įmonėse mažai dirba tyrėjų, mažai investuojama į eksperimentinę plėtrą. Anot R.Varkulevičiaus, Lietuva turi ne tik kurti technologijas, bet jas ir pirkti.

Ir tikisi, ir nesitiki pagalbos

Vytautas Meištas, alaus daryklos UAB "Ragutis" generalinis direktorius, LŽ sakė, kad ši įmonė siekdama didesnio darbo našumo ir norėdama išlaikyti produkcijos kokybę, šiais metais planuojanti investuoti apie 20 mln. litų.

"Viena vertus, esame priversti gaminti kokybišką produktą. Kita vertus, kaip ir visi gamybininkai, jaučiame kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą", - teigė V.Meištas. Anot jo, įmonė vykdydama inovacinę veiklą pagalbos "iš nieko nieko nesitiki, tad ir nusivylimų nelieka".

Baldų gamybos įmonė UAB "Tosta" direktorius Albertas Rakšys LŽ pažymėjo, kad įmonė praėjusiais metais dėl darbo jėgos trūkumo turėjusi "priverstinai" investuoti į technologijas. Vykdydama inovacinę veiklą įmonė negalėjusi išsiversti savomis lėšomis - turėjusi kreiptis į bankus.

"Nežinau tokių gamybos įmonių, kurios turėtų užtektinai atliekamų lėšų", - sakė A.Rakšys. Jis pripažino, kad vidutinėms įmonėms inovacinę veiklą vykdyti sudėtingiau. "Didelei įmonei toks produktas pigiau kainuoja. Kita vertus, jiems to įrenginio nepakanka, turi antrą pirkti, brangesnį. Jei didėja apyvarta, didėja ir išlaidos, - teigė A.Rakšys.

Anot jo, inovacinei veiklai reikalinga ir valstybės politika. Šiuo atveju, būtent valstybė turėtų įsikišti, nes ji ir gyvena iš smulkiųjų verslininkų, ji turi būti suinteresuota mums pagerinti sąlygas, kad pagerėtų sąlygos jai pačiai", - dėstė jis.

Faktai

Statistikos departamento skaičiavimais, inovacijas vykdžiusių įmonių apyvarta 2004-2006 metais sudarė 52 proc. visų šalies įmonių apyvartos. Šiose įmonėse dirbo apie 38 proc. visų įmonių darbuotojų. Inovacinę veiklą vykdė 53 proc. didelių įmonių, 37 proc. vidutinių ir 16 proc. mažų įmonių. Tiriamuoju laikotarpiu 13,1 proc. įmonių įdiegė technologinių procesų, 10,9 proc. - produkto inovacijas. Dalis inovacinių įmonių (7,3 proc. visų įmonių) diegė ir produkto, ir technologinio proceso inovacijas.

12,2 proc. inovacinių įmonių 2004-2006 metais gavo finansinę paramą inovacijoms iš įvairių institucijų (Lietuvos ar kitų šalių). 7,5 proc. inovacinių įmonių gavo paramą iš valstybės biudžeto lėšų ir 5,8 proc. - iš ES paramos programų.

Dauguma įmonių diegdamos inovacijas įsigijo naujos įrangos (70,7 proc. visų inovacinių įmonių) ir mokė savo darbuotojus (48,7 proc.). Mokslo tiriamuosius ir technologinės plėtros (MTTP) darbus vykdė 44,1 proc. inovacinių įmonių, MTTP paslaugas pirko 26,9 proc. įmonių. 43 proc. inovacinių įmonių vykdydamos inovacinę veiklą bendradarbiavo su kitomis įmonėmis ar organizacijomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"