TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Instrukcijų kalnai gyvybių neišsaugo

2011 03 25 0:00
Darbuotojų pratybos imituojant galimus pavojus - geriausia nelaimių prevencijos priemonė.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Gerėjant jūrų transporto pramonės rezultatams šiemet kartu atsigauna ir juodoji statistika - padaugėjo traumų ir net mirčių darbo vietose. Darbo, civilinės ir priešgaisrinės saugos inspektoriai uosto įmones žada tikrinti dažniau.

Darbų saugos pažeidimų duomenys rodo, kad pastarųjų dvejų metų ekonomikos krizė vienu požiūriu turėjo ir teigiamų padarinių. Kai sustingo pramonė, mažiau žmonių buvo sužaloti, žuvo ar mirė darbe. Uostas - ne išimtis. Tik, skirtingai nuo kitų pramonės šakų, atsigaunančių lėtai, jūrinio verslo dinamikos kreivė kyla staigiau. Spartesnis atsigavimas sukėlė virtinę nelaimių.

Šiemet uoste jau užfiksuoti 2 mirtini sužalojimai, 1 sunkus kūno sužalojimas, 3 mirtys darbe. VDI teigimu, kovo 14-osios naktį vykdant krovos darbus konteinerių autokrautuvu sužalotas dokininkas, kuris ligoninėje mirė. Nelaimės priežastis - prie 180 cm aukščio krautuvo stovėjęs žmogus jo vairuotojui nebuvo matomas.

Šiemet gaisrai jau kilo bendrovėse "Klaipėdos kartonas" ir laivų statykloje "Baltijos Premator" bei prie "Laivitės" krantinės remontuojamame laive.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) susirūpino, kad tai nepakenktų uosto įvaizdžiui rinkoje. Šią savaitę vykusiame Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos apskrities priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo valdybos (APGV) pareigūnų susitikime su uosto įmonių saugos darbų specialistais diskutuota apie darbų pavojingumą ir nelaimių prevenciją. Kalbėta ir apie tai, kad uosto krantinėse, kurios yra valstybės strateginiai statiniai ir kur nutinka daugiausia nelaimių, už darbo vietų saugumą atsako ne uosto vadovybė, o konkretus darbdavys.

Kalčiausios - įmonės

Valstybinis darbo inspektorius Edmundas Gustainis pastebi, kad saugos ir sveikatos specialistų skaičius dažnai neadekvatus įmonės darbuotojų skaičiui. O į valstybinių komisijų sudėtį, kai pasirašomas uosto objektų statybos ar technologinio įrenginio tinkamumo naudoti aktas, VDI atstovai nekviečiami. Profesinės rizikos vertinimas yra tarsi pačios įmonės vidaus reikalas, bet kai nutinka nelaimė, tenka konstatuoti, kad darbo vieta buvo nesaugi.

Pasak E.Gustainio, šiemet visoje Klaipėdos apskrityje fiksuoti 4 sunkūs žmonių sužalojimai, iš jų net 3 - uoste. Todėl nereikėtų stebėtis, kad po šių įvykių bus sustiprinta uosto kontrolė. "Sodra" taip pat numato didinti mokesčius toms įmonėms, kuriose daugės nelaimingų atsitikimų darbe.

VDI statistikos duomenimis, nuo 2004 metų nelaimingų atsitikimų ir mirties atvejų darbe nuosekliai mažėjo. 2009 metais jūrinėse įmonėse buvo tik 2 mirtini nelaimingi atsitikimai ir 7 mirtys darbe, pernai - 5 mirtini sužalojimai ir 9 mirtys darbe.

Šių metų pradžia privertė sunerimti - dar kovui nepasibaigus jau fiksuoti 2 mirtini sužalojimai, 1 sunkus kūno sužalojimas, 3 mirtys darbe.

"Sunku paaiškinti, kodėl išplaukęs į reisą laive miršta jūrininkas, ką tik pasitikrinęs sveikatą medicinos įstaigoje. O uoste dažniausiai sužalojami ar žūsta iki metų darbo stažo turintys žmonės, neatestuoti, neinstruktuoti, neapmokyti. Kita priežastis - netinkamas pavojingų darbų organizavimas, instrukcijų pažeidimai. Tik 15-20 proc. visų nelaimingų atvejų kaltininkas būna pats žmogus, o daugiau kaip 50 proc. - įmonės kaltė", - sakė darbo inspektorius.

Uostas po statybų sektoriaus yra antroje vietoje pagal darbų pavojingumą. Dažniausiai pasitaikančios nelaimės - žmogaus kritimas iš aukščio (33 proc.), statinių, daiktų ar mechanizmų užkritimas ant žmogaus (23 proc.), su autotransportu susiję įvykiai (22 proc.), netvarkingi įrenginiai ar mechanizmai (8 proc.).

Gaisrai dėl netvarkos

Klaipėdos APGV Gaisrų tyrimo poskyrio viršininkė Loreta Maciulevičienė atkreipė dėmesį į tai, kad šiemet ugniagesių gelbėtojų uoste prireikė tris sykius - tiek kartų pernai ir užpernai uosto objektai degė per visus metus. "Nespėji išlįsti iš vieno laivo triumo - jau lendi į kitą", - sakė specialistė apie gaisrų specifiką uoste. Dažnai gaisrų laivuose kyla atliekant suvirinimo darbus laivų remonto įmonėse dėl paprasčiausios netvarkos, kai užsidega šiukšlės. Kita gaisrų vieta - įmonių teritorijos, sandėliai. Apibūdinti žalą būna sudėtinga, nes uosto objektai ar laivo kroviniai būna apdrausti. Kartais kraunamų laivų kapitonai, norėdami nuo darbdavio nuslėpti kilusį gaisrą, tyrėjams net aiškina, kad nuostolių nepatyrė.

Būta šiemet ir melagingų iškvietimų į vieną uosto kompaniją. Tačiau ugniagesiams skambinęs žmogus nustatytas, vyksta ikiteisminis tyrimas.

Nuo 2010 metų įmonės turi teisę pasitvirtinti priešgaisrinės saugos taisykles, formaliai sumažintas ekstremalių situacijų pratybų dažnis ir mokymo valandų skaičius. Tačiau niekas nedraudžia organizuoti treniruočių nors ir kasdien, nes tik praktika žmogų išmoko, kaip elgtis kilus pavojui.

Klaipėdos APGV viršininko pavaduotojas Algimantas Kloviškis priminė, kad ši tarnyba po pertvarkymų tik koordinuoja priešgaisrinės ir civilinės saugos veiklą uoste, tačiau už ją atsakinga yra KVJU direkcija, o kilus gaisrui gelbėjimo darbams vadovauja teritorijos naudotojas - įmonės vadovas ar laivo kapitonas. Be to, ugniagesiai užsiima gelbėjimo darbais tik akvatorijos paviršiuje, neatlieka narų darbų.

Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad daugiausia gaisrų ir kitokių nelaimingų atsitikimų kyla ne dėl nuolatinių uosto darbuotojų kaltės, o dėl technologinių procesų neišmanančių subrangovų ar statybininkų neatidumo. Todėl pasikvietus į teritoriją naujų žmonių jiems reikėtų išdėstyti instrukcijas ne tik formaliai, bet ir praktiškai parodyti, ko ir kur negalima daryti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"