TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Intelektualaus turto vagystės

2008 01 14 0:00
Išėjęs iš darbovietės buvęs darbuotojas įkuria tas pačias paslaugas teikiančią bendrovę, pasinaudoja turima informacija, prisivilioja dalį darbuotojų ir net klientų.
LŽ archyvo nuotrauka

Dažnas verslininkas susidūrė su situacija, kai jo įmonę palikęs darbuotojas įkūrė savo verslą. Dauguma tokių atvejų susiję su aršia konkurencija tame pačiame verslo sektoriuje ir net brangiais teismais.

"Jeigu iš automobilių vogtų magnetofonų niekas nepirktų, nebūtų prasmės jų vogti. Tad vietoj to, kad policijai nereikėtų vagių gaudyti, žmonės turėtų vogtų daiktų nepirkti. Tada problema išsispręstų", - savo istoriją apie intelektualaus turto vagystes LŽ pasakoti pradėjo UAB "Prekybos marketingo paslaugos" generalinis direktorius Giedrius Oliškevičius.

Nukopijuota bendrovė

Konfliktas tarp dviejų įmonių kilo vos įkūrus UAB "Rinkodaros ir prekybos partneriai", kurios vadovu tapo buvęs UAB "Prekybos marketingo paslaugos" prekybos direktorius. Išeidamas iš ankstesnės darbovietės darbuotojas vadovui ir kitiems kolegoms pranešė, kad dabartinė veiklos sritis jam yra per intensyvi ir jis norėtų dirbti visiškai kitoje srityje - logistikoje. Tačiau kaip vėliau paaiškėjo, jis įkūrė tas pačias paslaugas teikiančią bendrovę, pasinaudojo ankstesnės darbovietės informacija, prisiviliojo kelis darbuotojus ir net dalį klientų.

"Šį žmogų pažinojau jau senai, galima sakyti auginausi mokinį, lepinau, gyriau. Pradžioje jis neturėjo nei kompetencijos, nei pagarbos tarp šio verslo atstovų. Tačiau faktai rodo, kad jis nesuprato į jį dedamų pastangų ir investicijų. Tiesiog sugalvojo, kad pats išaugo. Manau, kad įkūręs atskirą bendrovę jis šiek tiek save pervertino. Kiekvieną dieną žinau, kad gali atsirasti konkurentų, tačiau, kad taip gali išduoti savas žmogus - labai skaudu", - nuoskaudos neslėpė nukentėjęs verslininkas G.Oliškevičius. Šią situaciją buvęs darbuotojas ir bendrovės "Rinkodaros ir prekybos partneriai" vadovas LŽ plačiau komentuoti atsisakė.

Nepagailėta laiko teismui

Įsipliekus aršesnei kovai, buvusiam darbuotojui buvo pasiūlyta susitarti gražiuoju, tačiau jam atsisakius buvo nuspręsta su nesąžininga konkurencija ir intelektualaus turto vagyste kovoti teisinėmis priemonėmis.

Bendrovės "Prekybos marketingo paslaugos" vadovai pateikė civilinį ieškinį prieš buvusį darbuotoją, reikalaudami atlyginti padarytus nuostolius.

Kaip LŽ pasakojo nukentėjusios bendrovės generalinis direktorius G.Oliškevičius, apylinkės teismo nutartimi ieškinys buvo patenkintas, ir buvęs darbuotojas įsipareigojo sumokėti beveik 40 tūkst. litų sumą. Tačiau viskas tuo nesibaigė, nes buvęs darbuotojas bylą bandė laimėti aukštesnės instancijos teismuose - apygardos ir net Aukščiausiajame. Tačiau irgi nesėkmingai. Lietuvos teismų praktikoje tai buvo pirmoji tokio pobūdžio byla.

Anot G.Oliškevičiaus, teisybė triumfavo, tačiau per tą laiką, kol buvo bylinėjamasi teismuose, spėjo sumažėti įmonės pelningumas. "Prasidėjo panika tarp klientų, nes buvęs darbuotojas, turėdamas visus kontaktus ir visas žinias, pradėjo tuo naudotis, nurodydamas klientams silpniausias mūsų vietas", - atviravo G.Oliškevičius. Anot jo, darbuotojas buvo mokomas pažinti savo priešininką, tačiau tos pamokos atsisuko prieš pačius mokytojus.

Pavojus užsienio investicijoms

Kaip LŽ sakė Lietuvos verslininkų darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, intelektualaus turto apsauga yra labai didelė Lietuvos ir visos Europos Sąjungos problema. "Ypač televizijoje akivaizdžiai matoma, kokios laidos ir nuo ko yra nukopijuotos. Daug tokių vagysčių atvejų pasitaiko kuriant pramoninį dizainą. Šiandien svarbu ne tik gerai pagaminti, bet ir puikiai įpakuoti, patraukliai pateikti vartotojui. Geros produktų pakuotės labai brangiai kainuoja. Vienos įmonės tam išleidžia didelius pinigus, kitos - nusikopijuoja pakeisdamos kelis elementus. Šie dalykai nesunkiai matomi prieinamoje aplinkoje. Kalbant apie įmones ir iš jų išėjusių darbuotojų sukurtus verslus, panaudojus įdirbį, tokių atvejų pasitaiko irgi labai daug. Vadybininkas, dirbantis įmonėje, kurioje plėtojama ši verslo kryptis, gauna visą informaciją. Jis pažįsta klientus, žino jų įpročius, ko jiems reikia, todėl labai sėkmingai gali įkurti panašią įmonę, visiškai neinvestuodamas pinigų. Esmė ta, kad Lietuvoje nėra labai aiškiai suformuotos teisinės atsakomybės ribos", - pabrėžė D.Arlauskas.

Lietuvos verslininkų darbdavių konfederacijos posėdžiuose verslininkai šį klausimą kelia labai dažnai ir bando ieškoti galimų problemos sprendimo būdų. Vieni siūlo išlėsti darbuotojų atsakomybės už komercinės paslapties išlaikymą ribas, kiti - tai įrašyti darbo sutartyje, bet, anot pašnekovo, tai kelia kitas problemas - žmogus nenori dirbti suvaržytas. "Todėl mes galvojame, kad reikėtų eiti ne šiuo keliu, ne pasirašyti darbo sutartyse, bet labai aiškiai ir griežtai tai reglamentuojant civilininėje, administracinėje ir baudžiamojoje atsakomybėje bei Darbo kodekse. Tačiau šio klausimo sprendimas Lietuvoje dar nėra pribrendęs, Darbo kodekso pakeitimams labai priešinasi profsąjungos", - sakė D.Arlauskas.

LŽ pašnekovas pabrėžė, kad esant tokiai situacijai kyla dar viena labai svarbi problema - užsienio investicijų pritraukimas. "Kai nacionalinis teisynas dirba blogai, tai rimta užsienio kompanija, norinti mūsų šalyje daryti verslo bandymus, akivaizdu, žiūri įtariai. Kyla pavojus, kad komercinės paslaptys gali lengvai nutekėti", - didelę problemą įžvelgia D.Arlauskas.

Apie civilizuotas derybas D.Arlauskas linkęs galvoti, kad tai daugiau įmanoma tik teoriškai, o ne praktiškai. "Kas norės dalytis verslo pyragą, "mažasis" turi turėti tokį argumentą, kad "didelis" norėtų su juo šnekėtis", - baigdamas pokalbį nusijuokė verslininkų darbdavių atstovas.

Netikęs darbo kodeksas

Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas advokatas Stasys Šedbaras LŽ dar kartą patvirtino, kad intelektualaus turto produktų vagysčių atvejai yra labai rimti, ir Lietuvoje tokio pobūdžio bylų tik daugės. "Kovai su šia problema įmonėms yra siūlomas tam tikras priemonių sąrašas. Tai ir susitarimas su darbuotoju sudarant darbo sutartį, kad baigęs darbo santykius tam tikrą laiką jis neįsidarbins arba nepradės tokio verslo, kuris yra labai artimas buvusiam darbui. Žinoma, kad už tą laikotarpį žmogui būtina mokėti tam tikrą kompensaciją. Lietuvos įstatymuose absoliučiai tai nėra įteisinta. Gaila, kad Darbo kodekse tai nėra numatyta. Europos praktikoje tai yra, ir mes tais motyvais vadovaujamės, kad galima numatyti kompensaciją. Kita priemonė - komercinių paslapčių sąrašas", - teigė advokatas S.Šedbaras.

Anot jo, tokiu atveju už komercinės paslapties atskleidimą būtų galima taikyti tam tikras sankcijas ir skaičiuoti nuostolius. Advokatas nė neabejoja, kad šioje srityje šlubuojanti teisės sistema kada nors bus sureguliuota, nes tiesiog privers gyvenimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"