TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Interesai drasko Lietuvos energetiką

2015 10 01 6:00
Kol kas atviras klausimas, kaip „NordBalt“ ir „Litpol Link“ jungtys paveiks vietos elektrinių darbą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pastaraisiais metais Lietuvoje įgyvendinami grandioziniai energetikos projektai kelia rimtų abejonių dėl racionalaus strateginio planavimo. Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) pajėgumas kelis kartus viršija realų dujų poreikį Lietuvoje. O milijardus eurų kainavusios elektros jungtys su Lenkija bei Švedija gali sunaikinti vietinius elektros gamintojus ir paversti Lietuvą pigios importinės elektros vartotoja.

Kodėl mažėjant dujų vartojimui ir investuojant į biokuro plėtrą toliau dedamos milžiniškos lėšos į dujų infrastruktūrą? Ar jau kitąmet dėl valdžios sprendimų neteks uždaryti didžiųjų miestų kogeneracinių elektrinių, į kurių modernizavimą investuota nemažai privataus kapitalo ir Europos Sąjungos lėšų? Kokią įtaką kainoms ir konkurencijai darys energetikos rinkoje vis labiau dominuojantis valstybinis kapitalas? Ar Lietuva vis dar planuoja statyti Visagino atominę elektrinę?

Šiuos ir kitus klausimus šią savaitę Seime surengtoje konferencijoje „Strateginiai pasirinkimai Lietuvos energetikoje: lūkesčiai ir galimybės“ aptarė šalies energetikos elitas – politikai, valstybinių ir privačių įmonių vadovai, asocijuotų verslo struktūrų atstovai.

Kad visi būtų nepatenkinti

Seimo Energetikos komisijos narys Kęstutis Daukšys Kauno miestą apibūdino kaip vieną nesuderinamos ir neapgalvotos energetikos plėtros pavyzdžių. Šiame mieste biokuro katilinių jau pristatyta užtektinai, bet valstybė užsimojusi statyti naują didžiulę biokuru ir atliekomis kūrenamą kogeneracinę elektrinę. „Kas mokės už šias investicijas? Ar ne per daug statome? Investuojame į dujų sektorių ir tuo pat metu statome malkomis kūrenamas jėgaines. Kas užmokės už uždaromas kogeneracines jėgaines didžiuosiuose miestuose? Kas bus su Elektrėnais?“ - klausė politikas.

Į daugelį verslo ir politikų keliamų klausimų turėtų atsakyti Energetikos ministerijos rengiama nauja Lietuvos energetikos strategija. Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius žadėjo, kad ji visuomenei turėtų būti pateikta lapkritį. Be kita ko, strategija pasiūlys, kaip SGD terminalo saugumo dedamąją paskirstyti socialiai atsakingai, t.y. terminalo išlaikymo naštą užkrauti ne tik tiems, kurie daugiausia vartoja dujų.

Pasak viceministro, kol kas atviras klausimas, kaip „NordBalt“ ir „Litpol Link“ jungtys paveiks vietos elektrinių darbą. Kol kas esą neaišku ir tai, kaip, panaikinus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto paramą termofikacinėms elektrinėms (TE) nuo kitų metų, išsaugoti didžiąsias Vilniaus, Kauno ir Panevėžio TE bei Lietuvos elektrinę Elektrėnuose. „Tikimės, kad į tai turėtų atsakyti vienas iš energetikos strategijos scenarijų, nes šios elektrinės galėtų dirbti ir kaip rezervinės“, - žadėjo jis.

Bendrovės „Renerga“ vadovas Linas Sabaliauskas klausė, ar Energetikos ministerija įtrauks į darbo grupę energetikos strategijai rengti asocijuotų verslo struktūrų atstovus: „Ar visada viską darysime už uždarų durų ir paskui pateiksime susipažinti, ką nutarė penki žmonės?“ "Renergos" vadovo nuomone, verslininkai turėtų būti įtraukiami į svarstymus dar keliant uždavinius.

Energetikos viceministras atsakė, kad ministerija neturi planų išplėsti sudarytą darbo grupę.

Valstybės valdomų energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas abejojo naujų investicijų į energetikos projektus nauda, nes jos esą dar didintų energijos kainą. „Jau šiandien susiduriame su infrastruktūros kaštų dedamosios iššūkiu ir mokesčių už VIAP didėjimu galutinėje energijos kainoje. Dujų vartojimas mažėja, tai brangina infrastruktūros išlaikymą“, - pažymėjo jis.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus manymu, interesų konfliktų energetikoje išvengti neįmanoma - jų kyla visame pasaulyje. Antai atsinaujinančios energetikos atėjimas „skandina“ milžiniškas investicijas į tradicinę energetiką. Tarpusavyje konfliktuoja decentralizuota ir centralizuota atsinaujinanti energetika. „Egzistuoja interesų konfliktas tarp saugumo ir kainos. Atsisakę VIAP, sutaupome lėšų, bet netenkame elektrinių, o tai mažina energetinį saugumą. Nesutampa stambių ir smulkių vartotojų interesai. Akivaizdus konfliktas tarp energetikų noro laikytis strateginių planų ir būtinybės prisitaikyti prie sparčiai kintančios padėties“, - vardijo jis.

Koks saugumas be pramonės?

Jonavos trąšų gamyklos „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas pažymėjo, jog kuriant bendrą valstybės energetikos strategiją pramonė pamirštama. „Pramonė yra didžiausias energetikos išteklių – dujų, elektros, atsinaujinančios energijos – vartotojas. Kiekviena pramonės šaka kuria savo strategijas, planuoja investicijas. Bet dažnai bendra Lietuvos energetikos politika atitolsta nuo įmonių strategijos“, - kalbėjo jis.

Pasak R. Miliausko, ne tik „Achema“, bet ir kitos įmonės daug investuoja į technologijas, kurios mažina energijos sąnaudas, tuo tarpu bendra valstybės energetikos strategija numato didžiulę infrastruktūros plėtrą. „Aišku, turi būti užtikrintas energetinis saugumas, bet ar tokio didžiulio masto? Ar reikėjo tokio grandiozinio suskystintų dujų terminalo? Labai abejoju, ar Lietuva kada nors suvartos tokį kiekį dujų, koks yra šio įrenginio pajėgumas“, - kalbėjo įmonės vadovas.

R. Miliauskas teigė, kad „Achema“ dėl nekonkurencingos gamtinių dujų kainos jau atsisakė metanolio gamybos. „Kuriant strategijas reikėtų kviesti Lietuvos įmones, kad jos papasakotų apie savo artimiausių penkerių metų vizijas. Tik įtraukiant į diskusijas ir sprendimus vartotojus galima subalansuoti energetiką“, - sakė jis. Šiuo metu tokio balanso, pasak gamyklos vadovo, nėra: remiama ir žalioji energetika, investuojama ir į elektros, ir dujų jungtis. Tačiau energijos išteklių vartojimas mažėja, o likusiems vartotojams kraunama vis didesnė šių infrastruktūros objektų investicijų atsipirkimo ir išlaikymo našta.

„Toliau taip elgdamiesi, tikrai neskatinsime gamybos ir pramonės. O valstybei likti be pramonės nėra nei saugu, nei racionalu“, - perspėjo R. Miliauskas.

Terminalo reikėjo, bet ar tokio?

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ragino politikus, kurie planuoja didelius energetikos projektus, susimąstyti, ką gaus vartotojai. „Pasistatėme labai gerą SGD terminalą. Tačiau norėtųsi pacituoti šviesaus atminimo „Achemos grupės“ prezidentą Bronislovą Lubį, kuris dar 2004 metais sakė: nors turime susitarimą su „Gazprom“, mums reikiat turėti terminalą tam, kad turėtume konkurencinę aplinką. Kas iš to išėjo, visi puikiai žinome. Energetikos politikos nesuderinamumai, kai mes viena ranka infrastruktūrą didiname, o kita vartojimą mažiname, likusiems rinkoje vartotojams užkrauna nepakeliamą naštą“, - sakė R. Dargis.

Jam pritarė energetikas Rymantas Juozaitis. Pasak jo, jeigu SGD terminalui statyti būtų buvęs pasitelktas privatus kapitalas, kaip kažkada siūlė B. Lubys, 20 proc. investicijų būtų padengęs verslas, o terminalas būtų pastatytas gerokai anksčiau ir mažesnėmis sąnaudomis.

UAB „Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Žuta piktinosi, jog kai kurie įstatymai Seime kaitaliojami keliolika kartų. Įmonės vadovas suskaičiavo, kad Šilumos įstatymo 10 straipsnis per porą metų buvo keistas 8 kartus. Atsinaujinančių išteklių įstatymas per 3 metus keitėsi 11 kartų. „Gal yra ir objektyvių tokio kaitaliojimo priežasčių, tačiau energetiką reglamentuojantys teisės aktai turėtų būti stabilesni. Verslui tai padėtų geriau planuoti investicijas“, - teigė jis.

UAB „Vilniaus energija“ prezidentas Linas Samuolis atkreipė dėmesį, kad planuojant naujus energetikos projektus beveik niekada neatliekama naudos ir kaštų analizė. „Atlikę šį paprastą veiksmą, kurį išmokome mokykloje, rastume daugelį atsakymų, ir jie būtų paprasti“, - pabrėžė jis.

Valstybės kapitalas iškraipo rinką

Konferencijoje kilo diskusija, ar nuo kitų metų panaikinus VIAP išgyvens termofikacinės elektrinės Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.

Valstybinės kainų ir energetikos komisijos narys Darius Biekša pažymėjo, kad šiuo metu reguliatorius yra visiškoje nežinioje. „Netrukus turėsime tvirtinti kitų metų kainas, o nežinome, kaip termofikacinės elektrinės veiks po kelių mėnesių. Jokių teisės aktų nepriimta“, - prisipažino jis.

Valstybinį prižiūrėtoją labai jaudina valstybės kapitalo koncentracija energetikos rinkoje. „Kaip ir bet kuris verslas, valstybė nori uždirbti daugiau pelno. Kita vertus įstatymai suponuoja būtinybę teikti paslaugas vartotojams mažiausiomis sąnaudomis ir kainomis. Šios dvi vertybės ar tikslai tarpusavyje nesutaria. Rinkos prižiūrėtojas nežino, kaip išlaviruos tarp dviejų vienas kitam prieštaraujančių tikslų. Komisija atsiduria nuolatinio konflikto su rinka pozicijoje – visą laiką atiminėjame, braukiame, neleidžiame“, - kalbėjo D. Biekša.

Konferencijos organizatorius ir iniciatorius K. Daukšys apibendrino, kad vartotojų galimybės mokėti už brangius infrastruktūros projektus nėra begalinės, ir atkreipė dėmesį, jog energijos perdavimo ir skirstymo dedamoji kainoje jau dabar yra didesnė negu pačios elektros kaina. „Nei pramonė, nei gyventojai neturi būti energetikos tarnai, bet energetika turi tarnauti gyventojams ir pramonei“, - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"