TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Internetas naujakuriams - tik iš vieno teikėjo

2007 10 15 0:00
Naujos statybos namuose gyventojams nesudaromos galimybės rinktis interneto paslaugas iš kelių teikėjų.
LŽ archyvo nuotrauka

Anksčiau naujų butų pirkėjai kartu buvo verčiami pirkti automobilių stovėjimo aikšteles arba garažus, o dabartiniams naujakuriams grūdami statybininkų parinkti interneto arba televizijos teikėjai. Nors šalyje veikia kelios dešimtys internetą teikiančių bendrovių, dažnai klientai neturi galimybės rinktis jo poreikius labiausiai tenkinančių paslaugų.

Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, per pastaruosius ketverius metus asmeninį kompiuterį turinčių namų ūkių skaičius padidėjo daugiau kaip 2 kartus, o namų, kuriuose yra interneto prieiga - 6,5 karto.

Neseniai sostinės Trinapolio gatvėje pastatyto namų komplekso naujakuriai LŽ pasakojo susidūrę su netikėta problema. Nusivylę interneto paslaugų teikėjo, kurį parinko namą administruojanti bendrovė, paslaugomis ir nusprendę pirkti kito teikėjo paslaugas, jie atsidūrė aklavietėje.

Paaiškėjo, kad šimtus tūkstančių litų už butą sumokėję gyventojai tokios galimybės neturi.

Ne kartą kreipęsi į kompleksą administruojančią bendrovę, jie sulaukia to paties migloto atsakymo: "Tinklas yra vienas ir internetas vienas, pasiūlyti kitų teikėjų paslaugas nėra techninių galimybių."

Tačiau, pasak LŽ kalbintų specialistų, suteikti galimybę viename name interneto paslaugas teikti kelioms bendrovėms, techniškai visai nesudėtinga.

Teikėjai tyli

Minėtame namų komplekse interneto paslaugas teikiančios bendrovės "Speednet" direktorius Aurimas Verbickas su LŽ bendravo nenoriai. Jis tikino, kad jeigu ir buvo gyventojų nusiskundimų interneto teikėjo paslaugomis, tai neva labai seniai. Dabar esą interneto kokybė pagerinta ir gyventojai priekaištų neturi.

Verslininkas pasakojo, kad namą administruojanti UAB "Vilniaus valda" skelbė atranką, kurioje galėjo dalyvauti visi norintys. Esą pasiūliusi geriausias ir pigiausias sąlygas "Speednet" joje šiame konkurse nurungė vieną iš didžiausių telekomunikacijų bendrovių TEO LT.

Tačiau namo gyventojai tvirtina, kad jiems buvo pasiūlyta palyginti didelė interneto kaina ir maža sparta.

LŽ palygino "Speednet" ir dviejų šalyje gerai žinomų bendrovių TEO LT interneto planą "Zebra" bei "Penkių kontinentų" komunikacijų centro "Skynet" interneto planą. Visų trijų bendrovių teikiamų paslaugų kainos panašios. Tačiau jų kokybė akivaizdžiai skiriasi.

Pavyzdžiui, pasirinkęs vidutinį "Speednet" planą už 49 Lt, gyventojas gali tikėtis, kad jo kompiuteris duomenis iš užsienio gaus 512 kilobitų per sekundę greičiu.

Sumokėjus tiek pat pinigų už panašų "Zebros" planą, jam bus pasiūlytas maksimalus 768, o už "Skynet" - 2048 kilobitų per sekundę greitis. Be to, tiek TEO LT, tiek "Penki kontinentai" vartotojams siūlo daug nemokamų paslaugų, kurių negali pasiūlyti "Speednet".

Techninių ir teisinių kliūčių nėra

Pasirinkimo neturintys naujakuriai mano, jog viena iš priežasčių, kodėl ribojamos jų teisės, yra ta, kad jie iki šiol nėra sukūrę gyventojų bendrijos. Tačiau, pasak specialistų, norint apginti savo teises, ji nebūtina.

"Namus gali administruoti gyventojų sukurta bendrija, arba bendru jų sutarimu išsirinktas namo administratorius. Administratoriui gali būti nepatogu, kad skirtingi teikėjai ties savo laidus ir montuos įrangą. Tačiau jeigu gyventojai turi poreikį, tai jie turi diktuoti sąlygas ir pasakyti - mums reikalingi keli paslaugų teikėjai", - situaciją vertino TEO LT atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Pasak jo, Vilniuje atvesti šviesolaidinį internetą iki bet kurio namo TEO LT nebūtų sudėtinga, tik tam turi pritarti namą administruojanti įmonė.

Ryšių reguliavimo tarnybos Rinkos priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Stundžia LŽ patikino, jog techniškai nėra sudėtinga, kad viename daugiabutyje interneto paslaugas teiktų skirtingi teikėjai, naudojantys tiek laidinio, tiek bevielio ryšio technologijas.

"Būdami namo savininkai, gyventojai, disponuoja atitinkamomis dalimis bendrojo turto - vamzdynais, paskirstymo dėžutėmis, kuriomis ir vedžiojama infrastruktūra minimoms paslaugoms teikti. Jeigu bendrija ir nesukurta, gyventojai vis tiek turi teisę spręsti, ar leisti kurti savo valdoje atitinkamą infrastruktūrą. Tai sprendžia ne administratorius, kuris yra namo valdytojas, o ne jo savininkas", - aiškino specialistas.

Ryšių reguliavimo tarnybos Rinkos priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojas V.Stundžia pataria gyventojams nepaisyti neteisėtų draudimų ir bandyti kreiptis į norimus paslaugų teikėjus dėl galimybių gauti norimas paslaugas.

Kitas pasiūlymas - steigti bendriją, kurios nuostatuose būtų aiškiai aptarti bendros nuosavybės klausimai. Jei jos nėra, prireikus aiškintis, ar administratorius neviršija savo įgaliojimų leisdamas ar drausdamas įrengti atitinkamoje valdoje infrastruktūrą, pats nebūdamas jos savininkas. Blogiausiu atveju, gyventojai gali kreiptis į teismą dėl administratoriaus veiksmų.

Administratoriai slapukauja

Tačiau valdininkų žodžiai statybininkams ir namų administratoriams nė motais. "Kiekvienas statytojas stato namą ir nustato savo sąlygas. Šiuo atveju buvo numatytas vienas interneto teikėjas", - LŽ kalbėjo namų komplekso Trinapolio gatvėje administruojančios bendrovės "Vilniaus valda" direktorius Arūnas Rauptys.

Pasak jo, TEO LT taip pat siūlė teikti savo paslaugas, tačiau jų atsisakyta, esą dėl to, kad tektų pravesti dar vienus laidus.

"Interneto teikėjas buvo žinomas jau senai. Statybos metu jis nutiesė reikiamus kabelius. Buvo norinčių teikti bevielio interneto paslaugas, tačiau atsižvelgiant į tokio interneto kokybę, buvo pasirinktas atrankos sąlygas atitinkantis teikėjas", - aiškino A.Rauptys.

Tokie verslininko išvedžiojimai gyventojams atrodo absurdiški. "Registrų centre užregistruota "Speednet" steigimo data - 2006 m. sausio 27 d. Jau iki to laiko buvo beveik baigti statyti pirmas ir antras komplekso korpusai, o dalis gyventojų pirktuose butuose jau darė apdailą. Negi statybininkai galėjo pasirinkti tada dar neegzistavusią bendrovę? Ir ar gali rinkos naujokas maksimaliai užtikrinti mūsų duomenų saugumą internete", - retoriškai klausia jie.

Nori viską valdyti?

Naujakuriai įtaria, kad spąstus jiems paspendė namų statytojai ir pardavėjai. "Namus pirkome iš bendrovės "Faulana". Jos patalpose ilgą laiką glaudėsi, gal ir iki šiol glaudžiasi, "Vilniaus valda". Pastaroji pasirinko neegzistuojantį interneto paslaugų teikėją, kuris įsikūręs ne kur kitur, o viename iš pastatyto komplekso butų. Tokių atsitiktinumų nebūna. Jiems rūpi ne gyventojų poreikiai, o tik jų pinigai", - LŽ kalbėjo pasipiktinę gyventojai.

"Faulanos" direktorius Marius Rainys situaciją vertina kitaip. Jis mano, kad naujo komplekso gyventojai yra labai neorganizuoti. Davus jiems galimybę pasirinkti, projektas neva "gali baigtis visišku chaosu".

Pasak jo, nekilnojamojo turto vystytojai dažniausiai patys numato, kas administruos jų pastatytą namą. Taip esą buvo ir šiuo atveju.

"Buvo papildomai investuota, visi pirkėjai tai žinojo, nes tai buvo įrašyta į pirkimo sutartis", - tikino direktorius.

Pasak jo, namų kompleksas sostinės Trinapolio gatvėje buvo pagrįstas nauja koncepcija ir požiūriu į gyvenamąjį būstą. Viskas esą buvo daroma taip, kad žmogus vienoje vietoje gautų visas reikalingas paslaugas ir galėtų kuo lengviau įsikurti. Esą taip dabar daroma visur.

"Techninės galimybės teikti interneto paslaugas kitiems teikėjams nėra numatytos. Jos numatomos vienam teikėjui, kuris investavo į savo įrangą ir ją prižiūri", - kategoriškai teigė M.Rainys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"