TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Internetinė reklama nepaiso įstatymų ir vagia asmens duomenis

2016 05 13 6:00
Šiuo metu maždaug 300 mln. žmonių blokuoja reklamas, o tokių priemonių naudojimas per praėjusius metus augo 41 procentu. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

„Pranešimus apie internetinėse svetainėse naudojamus slapukus matote dėl mano kaltės. Atsiprašau už tai“, – praėjusią savaitę renginyje LOGIN juokavo privatumo advokatas ir kompanijos „Think Privacy“ vadovas Alexanderis Hanffas. Jis pabrėžė, kad interneto vartotojų asmeninių duomenų privatumui kyla didžiulė rizika ir jos neužkerta įstatymai, todėl reklamos blokavimo priemonės kol kas yra geriausia išeitis apsaugoti savo asmeninius duomenis.

Po 15 metų darbo patirties technologijų sektoriuje A. Hanffas pasuko netikėta linkme: grįžo į universitetą studijuoti sociologijos ir tirti technologijų poveikio visuomenei. Jis netruko apčiuopti privatumo apsaugos problemą, kuriai spręsti dabar skiria daugiausia energijos.

Būtent A. Hanffas inicijavo didžiausią per visą istoriją vartotojų kampaniją prieš stambią Jungtinės Karalystės reklamos kompaniją. Ši, sumokėjusi 1 mlrd. JAV dolerių baudą už informacijos apie vartotojus rinkimą be šių žinios, bankrutavo, o Europos Sąjungos institucijos, siekdamos išvengti panašių atvejų, 2009 metais pakoregavo E. privatumo direktyvą.

Deja, įstatymų, anot A. Hanffo, ir šiandien nesilaikoma, o rizika interneto vartotojų privatumui kyla kasdien. Dėl to A. Hanffas entuziastingai ragina visus vartotojus naudoti reklamą blokuojančias priemones („Adblock“). Specialistas pabrėžia, kad vartotojai turi tokią teisę, o internetiniai puslapiai, reikalaujantys išjungti blokavimo priemones, pažeidžia įstatymus. Tai jam neseniai patvirtino Europos Komisija. Jo įtarimai buvo teisingi: kad tinklalapis atpažintų vartotojo įdiegtas reklamą blokuojančias priemones, jis turi prieiti prie vartotojo asmeninių duomenų, o tam būtinas šio sutikimas.

Interviu „Lietuvos žinioms“ A. Hanffas pasakojo, kokiais tikslais naudojami taip įžūliai renkami duomenys apie vartotoją ir kaip reklamos industriją paveiks 2018-aisiais Europos Sąjungoje įsigaliosiantis naujas duomenų apsaugos reglamentas, pagal kurį asmens duomenys galės būti naudojami tik žmogui aiškiai su tuo sutikus.

– Ilgai dirbote technologijų sektoriuje, kol perėjote į kitą barikadų pusę – ėmėte kovoti už vartotojų teises ir mažinti technologijų įtaką visuomenei. Kodėl nusigręžėte nuo technologijų?

– Jaučiu aistrą technologijoms nuo pirmojo kompiuterio atsiradimo. Atsiradus internetui, mačiau labai pozityvią jo jėgą – žmonės galėjo dalytis informacija, žiniomis, griauti juos skiriančias sienas. Pradėjęs bendrauti internetu supratau, kad pasaulis yra labai mažas. Augau neturtingoje šeimoje ir tokios galimybės man atrodė nuostabios. Tai labai motyvavo dirbti šioje erdvėje.

Alexanderis Hanffas entuziastingai ragina visus vartotojus naudoti reklamą blokuojančias priemones ("Adblock").

Tačiau metams bėgant pamačiau, kad internetas, kurį taip mėgau, ėmė dramatiškai keistis. Jis tapo didžiule komercine kapitalistų erdve, kurioje nuolat iššoka erzinantys interneto puslapių langai, groja garsai. Tai jau nebe tokia maloni vieta. Be to, interneto technologijos pradėtos naudoti žmonių elgesiui tirti, jiems sekti. Ar tai etiška?

Technologijų naudojimas kenkiant visuomenei prieštarauja mano įsitikinimams ir jausmams. Mano, technologijas išmanančio žmogaus, pareiga – bandyti tai sutvarkyti. Todėl 2005 metais nusprendžiau grįžti į universitetą ir pradėti studijuoti technologijų įtaką visuomenei: kaip technologijos naudojamos žmonėms kontroliuoti ir jais manipuliuoti. Pradėjau domėtis privatumo apsauga, privatumo teise. Pokyčiai nebuvo lengvi – atsisakiau gerai mokamo darbo. Tačiau tai buvo esminis sprendimas, ir po 10 metų aš vis dar jaučiu didžiulę aistrą šiam darbui.

– Kompanijos dažnai ginasi, kad informaciją apie vartotojus renka neva jų pačių naudai, pavyzdžiui, kad vartotojas gautų tik jam aktualią reklamą. Ar tai melas?

– Tai yra mitas. Šį argumentą girdžiu daugelį metų. Viena iš problemų yra tai, kad reklamos remiasi algoritmais. Vadinasi, jei apsilankiau keliose e. parduotuvėse ir reklamos varikliai užfiksavo, kad jose ieškojau batų, kelias ateinančias savaites mane persekios batų reklama, nors galbūt kitą dieną aš nuėjau į prekybos centrą ir juos nusipirkau. Taigi reklama man nebeaktuali.

Persekiojanti reklama neduoda vartotojui naudos. Daug žmonių ir šeimų naudojasi vienu kompiuteriu ir tik nedaugelis registruojasi atskirais vardais. Taigi įsivaizduokite, kad ieškote dovanos savo vyrui. Jis, prisijungęs prie to paties kompiuterio, pamatys reklamas visų tų dalykų, kurių jam ieškojote – staigmena sugadinta.

Tamsesnė šios praktikos pusė: įsivaizduokite, patiriate smurtą šeimoje ir internete ieškote pagalbos grupių. Jei smurtautojas prisijungs prie to paties kompiuterio ir pamatys, kad ieškote pagalbos, jums kils milžiniškas pavojus.

Jei kompanijos nori sekti vartotojo elgesį, jos privalo gauti jo sutikimą. Įstatymas tai patvirtina. Jei vartotojas neprieštarauja, tai yra jo valia – ne mano reikalas nurodinėti. Bet mano reikalas užtikrinti, kad būtų garantuotos pamatinės vartotojų teisės. Raginu visus interneto vartotojus naudoti reklamos blokavimo priemones, nes kitu atveju susiduriate su milžiniška saugumo rizika.

– Kai kurios internetinės svetainės informuoja, kad jose naudojami slapukai. Ar tuomet rinkti informaciją apie vartotojus etiška?

– Nors gauname pranešimus apie naudojamus slapukus, tačiau jie įrašomi į kompiuterį nepriklausomai nuo to, ar su tuo sutinkame, ar ne. Socialinėje medijoje nuorodos į šaltinius yra sutrumpintos – spausdamas nuorodą aš nė nežinau, kur ji mane nuves. Įsivaizduokime, kad spustelėjęs tokią nuorodą patekau į tinklalapį, kuris praneša, jog įdiegs slapukus. Aš su tuo nesutinku, tačiau neturiu būdo atsisakyti, taigi išeinu iš tinklalapio nieko jame nedaręs ir neskaitęs, bet slapukas jau įdiegtas, ir tai pažeidžia įstatymą.

Vartotojas, duodamas sutikimą, turi būti gerai informuotas, su kuo sutinka. Ne veltui teisėje, siekiant apsaugoti jaunus žmones, kurie dar negali gerai pasverti savo veiksmų ir suvokti informacijos sutartyse, numatyti amžiaus apribojimai. Tinklalapyje iššokantys pranešimai, kad naudojami slapukai, siekiant pagerinti vartotojo patirtį, nėra informatyvūs. Tinklalapiai turėtų paaiškinti, kad fiksuoja kiekvieną tinklalapį, kuriame vartotojas apsilanko, taip kuria jo sociologinį profilį ir parduoda šiuos duomenis tūkstančiui kompanijų kiekvieną dieną.

Galiausiai vartotojai turėtų turėti galimybę nesutikti su tokiu duomenų rinkimu. Tai yra esminis privatumo apsaugos įstatymų aspektas. Europoje yra labai stiprūs privatumo įstatymai, tačiau jų laikomasi labai retai. Sunku priversti reguliuotojus reaguoti į mūsų privatumo teisių pažeidimą. Taigi tokie įrankiai kaip „Adblock“ leidžia jums pačiam kontroliuoti jūsų privatumą.

– Kaip dar, be vartotoją persekiojančios „tikslinės“ reklamos, įmonės naudoja surinktus apie jį duomenis?

– Tampa populiaru įvairiems vartotojams, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jų elgesį, prekę ar paslaugą siūlyti skirtinga kaina. Vartotojui gali būti nerodomos, pavyzdžiui, „Lexus“, „Porsche“, ar kitų brangių prekės ženklų reklamos, nes jo metinės pajamos siekia tik 30 tūkst. eurų. Tai diskriminacija.

Diskriminacija dėl kainų tampa dar rimtesnė, kai kalbame apie gyvybės ar sveikatos draudimą. Įsivaizduokime, vienas šeimos narys sirgo vėžiu. Natūralu, kad diagnozavus ligą kiti šeimos nariai internete ieškojo informacijos apie gydymo būdus, naujoves ir pan. Tačiau ši informacija vagiama, kaupiama ir panaudojama sukuriant vartotojo profilį. Taigi, panorėjęs įsigyti sveikatos draudimą šis vartotojas gauna gerokai brangesnį pasiūlymą, nei jis turėtų būti. Mat kompanija, gavusi duomenų apie vartotojo paieškas internete, mano, kad jis gali sirgti vėžiu. Tokia informacija neturėtų būti renkama jokiu būdu.

– Ar manote, kad situacija pasikeis, atsiras priemonių sustabdyti tokią praktiką?

– Taip, pasikeis. Šiuo metu maždaug 300 mln. žmonių blokuoja reklamas. Tai yra didžiausias protestas, kokį pasaulis yra matęs. 300 mln. žmonių prieš vieną industriją! Ir šis skaičius auga: reklamos blokavimo priemonių naudojimas per praėjusius metus augo 41 procentu. Jei tempas nemažės, per 7 metus reklamą blokuos per 50 proc. internetinio pasaulio. Tai rinką padarys visiškai netvarią. Taigi kompanijos turės dirbti kitokiais principais. Užuomazgų jau matyti: kai kurios kompanijos apmokestina turinį, kitos prenumeratoriams rodo reklamą kartą per savaitę ar kelias dienas – tokios reklamos vertė kur kas didesnė, tačiau jos nerenka duomenų apie vartotoją.

Gera žinia yra tai, kad vos prieš kelias dienas iš ES institucijų gavome patvirtinimą, jog 2018 metais šalys narės į savo nacionalinę teisę turės perkelti naują reglamentą, užtikrinantį daug didesnę privatumo apsaugą ir stipresnę privatumo kontrolę.

– Ar įvyks revoliucija reklamos industrijoje įsigaliojus naujai tvarkai, pagal kurią tik vartotojui sutikus jo duomenys galės būti naudojami?

– Apribojimai bus daug griežtesni, taigi rinkodara turės pasikeisti. Be to, bus daug daugiau reikšmingų baudų. Pavyzdžiui, kompanijai, be sutikimo naudojusiai vartotojo asmens duomenis, grės iki 4 proc. metinių pasaulinių pajamų dydžio bauda.

Kai kas sako, kad pradėjus blokuoti reklamas kompanijos sužlugs, nes bus užkirstas finansavimas. Tačiau tai absoliuti nesąmonė. Neįmanoma, kad leidėjai, į savo internetines svetaines investavę milžiniškus pinigus, dėl to užsidarys. Jie turės adaptuotis – rasti naujų žmonėms priimtinų formų. Prisitaikyti prie pokyčių yra verslo prigimtis. Naujos atsirandančios technologijos, prenumeratos modeliai, į privatumą orientuotų reklamų patirtis greitai ateis į rinką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"