TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Internetinė reklama viską žino

2013 02 25 6:00
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka/L.Šiautkulis: "Tinklas gali matyti pastarąsias penkias vartotojo peržiūrėtas prekes ir iškart pagal jas suformuoti reklaminį skydelį."

Dar ne kiekvienas interneto vartotojas nutuokia, kad naršant tinklalapius paskui jį seka reklama. Reklamos tinklai ne tik žino, kokia informacija vartotojas ką tik domėjosi, bet ir kokius pirkinius jis norėtų įsigyti.

Vartotojui naršant internete, reklamos tinklai kaupia duomenis apie jo naršymo įpročius ir pagal tai "pritaiko" jam aktualią reklamą. Nors nerenkama vartotojo asmeninė informacija ir jis neidentifikuojamas pagal vardą bei pavardę, reklamos tinklai "žino", kad šis vartotojas, pavyzdžiui, dairosi naujo kompiuterio ar svarsto apie galimybę imti greitąjį kreditą.

LŽ apie internetinės reklamos ypatumus pasakojo Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys ir interneto reklamos tinklo UAB "Adnet media" direktorius Linas ŠIAUTKULIS.

Sekioja paskui vartotoją

- Interneto specialistai užsimena, kad reklama internete dažnai pritaikoma prie individualių vartotojo įpročių. Kaip jūs įvertintumėte internetinę reklamą Lietuvoje?

- Pasaulyje yra aibė būdų, kaip sužinoti vartotojo naršymo įpročius arba tai, koks informacijos turinys, kokie produktai jį domina. Tačiau Lietuvoje susiduriame su maža rinka, todėl kartais nėra tikslo labai išnarstyti vartotojo įpročius. Juk galiausiai liksime su tūkstančio vartotojų imtimi, o sekdami juos sugaišime daug laiko ir investuosime daug pinigų. Todėl Lietuvoje pigiau norimą žinutę tiesiog perduoti visiems interneto vartotojams.

- Vis dėlto ir Lietuvoje reklama seka paskui vartotoją?

- Lietuvoje vienas labiausiai paplitusių būdų prie vartotojo įpročių pritaikyti reklamą angliškai vadinamas žodžiu "retargeting". Šią reklamos paslaugą lengviausia teikti reklamos tinklams, kurie savo sistemoje jungia šimtus interneto tinklalapių ir gali matyti vartotojo kelią per juos, "pagauti" vartotoją, nors ir kur šis būtų. Tai reiškia, kad kokiame nors tinklalapyje apsilankiusį vartotoją reklamos tinklas įsimena ir atpažįsta bet kuriame kitame tinklalapyje. Todėl tinklas gali pakartotinai rodyti ankstesnėje svetainėje rodytą reklamą.

Galite pastebėti, kad apsilankius bet kurios greitojo kredito įmonės puslapyje šios paslaugos reklama internete jums bus rodoma dažniau. Lygiai taip pat apsilankius kokiame nors užsienio kelionių tinklalapyje jus pradės "persekioti" tos kategorijos ar netgi to konkretaus paslaugų teikėjo reklama.

"Valdo" panašūs pomėgiai

- Ar toks reklamos būdas yra veiksmingesnis už įprastą internetinę reklamą, matomą visiems vienodai?

- Reklamos tinklas gali žinoti ne tik tai, kad vartotojas buvo kokioje nors e. parduotuvėje, ir paskui kituose tinklalapiuose jam rodyti tos parduotuvės reklamą. Tinklas taip pat gali matyti pastarąsias penkias vartotojo peržiūrėtas prekes ir iškart pagal jas suformuoti reklaminį skydelį. Mūsų praktika rodo, kad tokiu būdu reklamos kampanijų rezultatai pagerėja nuo 3 iki 5 kartų. Lietuvoje, kaip ir užsienyje, šis metodas taikomas.

- Ar tai reiškia, kad šiais laikais dauguma reklamos yra individuali, t. y. skirtingi žmonės tinklalapiuose mato skirtingą reklamą?

- Paprastai tariant, jokiame interneto tinklalapyje fiziškai nėra jokio reklaminio skydelio - tik reklamos sistemos kodas. Jis reaguoja į naują tinklalapio vartotoją ir iškart pagal įvairiausius nurodymus suformuoja reklaminį skydelį. Žinoma, kartais jis visiems vartotojams yra vienodas.

Visi interneto tinklalapiai gali būti priskiriami prie įvairių kategorijų: laisvalaikio, naujienų, kulinarijos ir pan. Reklamos tinklai, priklausomai nuo to, į kokios kategorijos tinklalapį vartotojas užsuko, gali nupiešti jo portretą. Tačiau Lietuvos internete nišinių tinklalapių yra labai mažai, o ir visų vartotojų pomėgiai yra panašūs, nes pas mus internetą "valdo" naujienos, skelbimai, moteriški tinklalapiai. Taigi toks segmentavimas Lietuvoje nepasiteisina, juolab kad bent kartą pasiekti 100 proc. auditorijos užtenka vos kelių tūkstančių litų. Visai kas kita, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur yra per 10 tūkst. tinklalapių ir pasiekti visų tinklalapių auditoriją turbūt būtų finansiškai per sudėtinga.

- Jei Lietuvoje nėra daug nišinių tinklalapių, galbūt tuomet reaguojama į informacijos turinį, kurį skaito vartotojas?

- Taip. Tekste esančioje reklamos vietoje gali pasirodyti prie teksto turinio pritaikyta reklama. Tokiu atveju reklamos užsakovas prie savo reklamos turi pateikti daug raktažodžių, iš kurių būtų galima nustatyti, kokiame tekste reklamą reikėtų rodyti. Šis būdas Lietuvoje paplitęs, kita vertus, šalyje nėra daug skirtingo turinio informacijos. Taigi tokiu būdu "pagautų" ir pas reklamos užsakovą "atvestų" vartotojų skaičius yra ribotas.

Apskritai reklamos būdų yra apstu. Galima nukreipti reklamą pagal registracijos duomenis: amžių, gyvenamąjį miestą, lytį. Tokius duomenis palieka pažinčių, skelbimų svetainių vartotojai. Štai ir socialiniame tinkle "Facebook" pats paprasčiausias būdas nukreipti reklamą - pagal anketų duomenis. Tuo reklamos užsakovai naudojasi.

- Kalbant apie tokius reklamos metodus prabylama apie privatumo pažeidimą. Ką apie tai manote?

- Galiu nuraminti: vartotojai identifikuojami įvairiausiose srityse. Pavyzdžiui, "Google" net neprisijungusį vartotoją gali identifikuoti pagal bene 40 skirtingų parametrų ir net nustatyti jo vardą bei pavardę. Tai daroma siekiant vartotojui pateikti geresnius paieškos rezultatus. Ne paslaptis, kad paieškų sistemoje atlikęs tą pačią užklausą vienas vartotojas gaus kitokius rezultatus negu kitas.

Ir pagal banko operacijas, atsiskaitymo korteles galima sekti, ką vartotojas perka, ką valgo, kur valgo ir netgi su kuo valgo, jei kas nors kitas tuo pat metu atsiskaito kortele. Lygiai taip pat mobilieji operatoriai gali pasakyti, kur vartotojas miega, kada miega, atsekti visą tinklą žmonių, su kuriais jis bendrauja. Taigi internetas yra tik viena iš terpių, kur vartotojai identifikuojami, ir, manau, ne pati agresyviausia.

- Ar yra būdų "pabėgti" nuo vartotoją atpažįstančios reklamos?

- ES priėmė direktyvą dėl draudimo rinkti informaciją apie vartotojo naršymo įpročius, bet realiai dar nėra priėmusi konkretaus nutarimo, kaip reikėtų elgtis. Juk vartotojo duomenys leidžia nustatyti, kas vyksta internete, kur vartotojai lankosi, ką veikia, kiek jų apskritai yra ir pan. Negalėdami rinkti duomenų netektume pagrindinių interneto pranašumų.

Juo labiau kad ir vartotojai dėl to tik laimi. Jei uždraustume rinkti duomenis, paprasčiausiai negalėtume riboti reklamos dažnio. Taip pat negalėtume pateikti informacijos apie jam aktualias prekes ar paslaugas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"