TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Internetiniai sukčiai gviešiasi jūsų piniginės

2010 12 28 0:00
Pirkdami tradicinėje parduotuvėje žmonės visada žino, kur kreiptis, kai prireikia pagalbos naudojantis gaminiu, kai technika sugenda ir norisi ją grąžinti.
LŽ archyvo nuotrauka

Pirkėjai, ieškodami interneto parduotuvėse tik mažos kainos, rizikuoja gauti nekokybiškų prekių arba visai prarasti pinigus.

Kilus skandalui dėl pusę milijono litų iš pirkėjų išviliojusių, o paskui nežinia kur dingusių elektroninės parduotuvės savininkų, susimąstyta apie tokio tipo prekyviečių keliamą pavojų. Atsirado siūlymų registruoti patikimas elektronines parduotuves. Tačiau "Lietuvos žinių" kalbintas "Topo centro" generalinis direktorius Erlandas Jakubonis mano, jog dauguma elektroninių parduotuvių Lietuvoje kol kas yra nepatikimos: neturi saugių apmokėjimo sistemų ir iš tiesų, kad ir kaip skelbtųsi, netaupo nei klientų laiko, nei pinigų. Negana to, kuo toliau, tuo daugiau kelia rūpesčių ir baimės.

E. parduotuvėmis lieka nepatenkinti

"Jei būtų kitaip, tradicinė prekyba jau būtų nunykusi ir seniai persikėlusi į virtualią erdvę, - įsitikinęs E.Jakubonis. - Mano nuomone, virtualioje erdvėje geriausia pirkti tai, kas iš esmės yra virtualu: kompiuterines programas, filmus, muziką, nuotraukas. Tačiau kalbant apie buities techniką ar elektroniką tai daryti nėra patogu. Juk prekę norisi apžiūrėti, įvertinti jos pranašumus, išbandyti. Nė viena elektroninė parduotuvė to negali pasiūlyti."

Labai dažnai pirkėjai, įsigiję kokį nors daiktą internetu, nusivilia tiek jo išore, tiek kokybe - gražūs paveiksliukai kompiuterio ekrane neretai būna apgaulingi, neatitinka tikros prekės išvaizdos. O kitąsyk jokių prekių iš tikrųjų gali ir nebūti - pirkėjas mato tik paveiksliuką ir nieko daugiau. Sukčiams tai labai patogu, nes nereikia įsigyti prekių, žinoti jų funkcijų, prijungimo niuansų, suderinamumo su kita turima ar planuojama pirkti įranga. Užtenka būti geriems "dizaineriams", mokantiems iš kur nors atsisiųsti prekių paveiksliukų ir sudėti juos į internetą. Tuo metu pirkdami tradicinėje parduotuvėje žmonės visada žino, kur kreiptis, kai prireikia pagalbos naudojantis gaminiu, kai technika sugenda ir norisi ją grąžinti.

"Elektroninės parduotuvės dažniausiai gali pasiūlyti pirkėjams tik kainą, - sako LŽ pašnekovas. - Iš tiesų man keista, kad tokių parduotuvių atstovai didžiuliu pranašumu laiko tai, jog pas juos galima palyginti prekių charakteristikas. Tačiau tam, kad jas lygintum, turi suprasti, ką lygini, tiesa? Negi visi pirkėjai internete staiga tampa ekspertais?"

Kaip vieną didžiausių privalumų tradicinėje buities technikos parduotuvėje "Topo centro" atstovas išskiria kvalifikuotus konsultantus, kurie atsižvelgia į pirkėjo poreikius ir išrenka jam tinkamiausią prekę. "Mūsų parduotuvėse patenkinami visi kliento poreikiai, tuo metu interneto prekyvietėse - tik pats primityviausias, t. y. "maža kaina". Beje, norėčiau atkreipti dėmesį, kad pigiausias daiktas ne visada yra tinkamiausias. Neprašant specialistų pagalbos galima prisipirkti niekam tikusių prietaisų", - tvirtina E.Jakubonis ir priduria, kad net esant galimybei palyginti charakteristikas dauguma žmonių vis tiek ateina į tradicines buities technikos parduotuves apžiūrėti prekių, pasitarti su konsultantais. Dažniausiai tokie čia pat daiktą ir įsigyja. Neretai ne tą, kurį būna apžiūrėję internete. Mat ekspertui teikiant konsultaciją paaiškėja, kad elektroninėje parduotuvėje nurodyta netiksli, klaidinga informacija, ir labai dažnai - tik anglų kalba. "Interneto parduotuvių atstovai taip skuba parduoti, kad net nesivargina išversti prekių aprašų, - tokiu neprofesionalumu stebisi pašnekovas. - Tai didžiulė nepagarba pirkėjui, negana to, dar ir Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas, nes visos prekės turi būti aprašytos tik lietuviškai."

Kaip rodo statistika, e. parduotuvės sunkiai pelno klientų simpatijas. Štai pernai, remiantis Europos vartotojų centro statistine informacija, kone kas ketvirtas Europos Sąjungos gyventojas skundėsi elektronine komercija. "Topo centro" atstovo žodžiais, tai iškalbingi skaičiai, e. parduotuvių atstovai turėtų labai atkreipti į juos dėmesį.

Galima prarasti pinigus, įsigyti vogtų prekių

Žinoma, daugiausia baiminamasi apsiperkant internetu dėl to, ar prekė apskritai pasieks pirkėją. Čia nėra taip paprasta, kaip tradicinėje buities technikos parduotuvėje, kai sumokėjęs pinigus gali iš karto neštis naują pirkinį namo. Įsigijus daiktą internetu dažnai jo tenka laukti kelias dienas, o kartais - savaites. Mat dauguma mažų e. parduotuvėlių nelaiko prekių savo sandėliuose. Jos apskritai neturi sandėlių. E. parduotuvių atstovai patys užsako prekę tik tada, kai gauna kliento užsakymą. Todėl užtrunka, kol tiekėjas ją pristato pardavėjui, o šis atveža pirkėjui. Be to, kartais tiekėjas tokios prekės nė neturi - taip pasitaiko švenčių laikotarpiu, kai masiškai perkama buities technika ir elektronika.

"Topo centro" vadovas išsakė ir daugiau nuogąstavimų. Interneto erdvė sparčiai plečiasi, o teisėsauga nespėja sužiūrėti joje vykdomos nusikalstamos veikos. Nėra ir tai reglamentuojančios įstatymų bazės, tiksliau - neįmanoma numatyti neteisėtų veiksmų būdų. Tad labai didelė tikimybė, kad pirkdami interneto parduotuvėje galite įsigyti net vogtą buitinį prietaisą. "Akivaizdžių pavyzdžių galima rasti Latvijoje. Ten internetinėje prekyboje buvo grobstomas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Kitaip sakant, daugumą prekių e. parduotuvės parduodavo be PVM, todėl - pigiau. Pirkėjai neteko jokių savo įsigytų prekių garantijų, - aiškina E.Jakubonis. - Neoficialiais duomenimis, apie 40 proc. visų Latvijoje internetu parduodamų prekių yra nelegalios. Ir mes, kaimynai, esame glaudžiai su tuo susiję. Kyla pagrįstų nuogąstavimų, kad tokios prekės laukia savo pirkėjų ir Lietuvos interneto krautuvėse." LŽ pašnekovo teigimu, interneto parduotuvę galima palyginti su turgumi. Ten taip pat einama ieškoti pigių prekių, nors ir žinoma, kad už jas nebus sumokėti mokesčiai, nes tie daiktai neteisėtai įvežti į šalį, kad jiems neteikiama jokia garantija.

Patogumas apgaulingas, pigumas - klastingas

Internetinių parduotuvių atstovų peršama nuomonė, esą nepaprastai patogu pirkti internetu neišeinant iš namų, E.Jakuboniui kelia tik šypseną. "Na ir kas, kad buitine technika prekiaujančios parduotuvės veikia visą parą, švenčių dienomis ir savaitgaliais. Kada pastarąjį kartą jums trečią ryto prisireikė nusipirkti televizorių ar šaldytuvą? - pažymi "Topo centro" vadovas. - Be to, nereikia pamiršti, jog automatizuota sistema tik nuskaito pinigus nuo jūsų sąskaitos. Tam, kad gautumėte prekę, vis tiek turi dirbti žmonės. O jie naktį miega, švenčių dienomis ilsisi. Beje, prisipažinkite atvirai, kiek kartų esate pirkę rimtą, brangiau kainuojantį prietaisą nenuėję į įprastą parduotuvę. Būna, kad žmonės išsirenka daiktą tradicinėje parduotuvėje (jiems reikia ateiti, atvažiuoti, pavaikščioti, pasikonsultuoti su ekspertais, užsirašyti patikusios prekės duomenis), o tada grįžę namo ieško jo internete. Aišku, dažniausiai ieškoma tik mažesnės kainos. Sakote, natūralu? Kaip pažiūrėsi... O lietuviai žiūri prastai - mato tik dalį vaizdo. Dėl keliasdešimties litų jie staiga pamiršta savo laiko sąnaudas, kelionės išlaidas, ilgų paieškų keliamą galvos skausmą. Ar kas nors bandė įvertinti, ar nedidelis kainos skirtumas yra vertas tokių pastangų? O dabar dar atsirado reali grėsmė, kad pirkdami internetu galite ne tik prekės nesulaukti, bet ir pinigų neatgauti, o ką jau kalbėti apie garantijas, prekės grąžinimą. Man suprantamas visų noras pirkti pigiau, tačiau ar verta taip rizikuoti?" Pašnekovo nuomone, pavykęs sukčiavimo atvejis, koks buvo beribu.lt, įkvėps žygiams ir kitus nedorus asmenis.

Didžiosios internetinės parduotuvės mėgsta prisistatyti esančios pigios, nes neva neturi tiek daug išlaidų, kiek tradicinės buities technikos parduotuvės. "Šios kalbos nevisiškai teisingos, - tikina "Topo centro" atstovas. - Didesnė interneto parduotuvė turi išlaidų ne ką mažiau negu normali. Norėdama greitai pristatyti prekes ji privalo turėti sandėlius, samdyti personalą klientams aptarnauti ir labai daug išleisti reklamai. Tiksliau - nuolat reklamuotis. Juk interneto parduotuvė nestovi pakeliui į namus."

Keisti atrodo ir e. parduotuvių atstovų siūlymai klientams, kurie baiminasi apgavystės, už prekę sumokėti ją atvežusiam kurjeriui. "Visų pirma, kur tas e. parduotuvės patogumas, jei vis tiek tenka vykti iki bankomato ir paimti reikiamą sumą pinigų? - retoriškai klausia E.Jakubonis - Antra, tai gali būti pavojinga. Kas garantuos, kad atvykęs kurjeris bus patikimas žmogus?" Pašnekovas prisimena įvykį, kaip iš vienos didžiųjų e. parduotuvių atvykęs kurjeris pristatė klientui prekę. Tačiau dar tą patį vakarą, kai žmogus išėjo į svečius, į jo namus buvo įsilaužta ir nė nespėtas išpakuoti televizorius pagrobtas. "Kas gali patvirtinti, kad to nevyksta masiškai ir kad pavogtos prekės antrą kartą neparduodamos toje pačioje parduotuvėje", - svarsto "Topo centro" atstovas.

Kuriama asociacija kelia abejonių

Pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad pirkdami internete žmonės gali ir visai prarasti pinigus. Iš karto atsirado daugybė patarimų, ką reikėtų patikrinti prieš perkant e. parduotuvėse. "Tačiau tai tikra laiko gaišatis. Klientas turi būti užtikrintas, ne jo reikalas rūpintis, ar ta parduotuvė veikia legaliai. Įsivaizduokite, kad į tradicinę parduotuvę atėjęs klientas imtų tikrinti, ar prijungtas kasos aparatas, ar direktorius tikras, ar adresas sutampa su įregistruotu Registrų centre... - pabrėžia LŽ pašnekovas. - Patikimumu turi rūpintis valdžios, teisės organai."

E.Jakuboniui kelia abejonių ir įvairių asociacijų, kurios neva stebės elektroninėje erdvėje veikiančias parduotuves, steigimas. Jis atkreipia dėmesį, kad tos asociacijos nėra valstybės įsteigti subjektai, o tik kelių save patikimomis vadinančių internetinių parduotuvių atstovai. Jei jau siūloma atidžiai domėtis interneto prekyviečių savininkais, derėtų tai pradėti nuo savęs. Anot E.Jakubonio, tarp įvairias "asociacijas" steigiančiųjų pavardžių yra ir tokių, kurie jau kartą apgavo pirkėjus. Jų bankrutavusios įmonės paliko tik skolas ir neįvykdytus įsipareigojimus pirkėjams. "Nenoriu būti blogas pranašas, tačiau dėl tokio žmonių požiūrio į verslą ir klientus panašių dalykų gali pasikartoti", - įspėja LŽ pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"