TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Internetiniai žaidimai – galimybė Lietuvai

2015 01 02 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Šiuo metu Lietuvoje veikia keliasdešimt įmonių, kuriančių internetinius žaidimus. Ši industrija – dar neužkariauta niša Lietuvoje, įsitikinę rinkos dalyviai.

Įmones vienijančios asociacijos „Užupis Creative Cluster“ prezidentas Marius Pareščius teigia, jog lietuviškas pažinčių portalas iš internetinių žaidimų platinimo internete per pastaruosius metus sugebėjo uždirbti bene pusę milijono eurų. „Mūsų kaimynų latvių ir estų skaičiai daug kuklesni. Nors vyrauja nuomonė, kad startuoliai, pradedantys dirbti su internetinių žaidimų kūrimu, nieko neuždirba, turime skaičių, galinčių įrodyti priešingai“, – teigia M. Pareščius.

Prisideda ir Ukrainos problema

Asociacijos prezidento teigimu, Rusijos internetinių žaidimų rinka yra gerokai didesnė nei kino ar televizijos rinka. „Rusijoje yra nemažai programuotojų, kurie jau antrą dešimtmetį kuria žaidimus pasaulinėms rinkoms. Nemažai sėkmingų žaidimų kūrimo studijų šiuo metu patiria krizę, žmones spaudžia nežinomybė, ir valdžios blaškymasis, dėl karo Ukrainoje taikomos sankcijos, todėl dalis ieško būdų stabilizuoti padėtį įmonėse, palieka Rusiją ir įsikuria Europos Sąjungos valstybėse. Ne išimtis ir Lietuva. Lietuva pasauliniame žaidimų kūrimo industrijų žemėlapyje – tik mažas taškelis ir vertinant situaciją Ukrainoje bei Rusijoje iš verslo pusės, dabar yra puiki galimybė pritraukti į Lietuvą perspektyvias Rytų Europos kompanijas lyderes, kurios savo šalyse vargsta dėl didelių mokesčių. Įmonėms, į Lietuvą perkėlusioms savo pagrindinius biurus, nebereikia galvoti apie valiutos devalvaciją ar valstybės pastangas vėl ir vėl reguliuoti rinką“, – sako M. Pareščius.

Lietuva – patogi vieta kurtis žaidimų industrijai, nes dažnas programuotojas yra universalus, linkęs mokytis naujų programavimo kalbų, o dirbantis ne žaidimų kūrimo sferoje žmogus gali nesunkiai persikvalifikuoti. Patogias sąlygas suteikia daugybė verslininkų, ieškančių kokybiškai dirbančių profesionalų, ir mokymo institucijų, galinčių paruošti tinkamus darbuotojus. „Lietuva yra stipri ir gali užsidėti taškelį žaidimų industrijos žemėlapyje, tačiau vis dėlto dar ne tašką, kuriame būtų lengva startuoti, įkūrinėti naujas studijas ar kurti žaidimus“, – šalies pozicijas vertina asociacijos prezidentas.

Žaidžia nuo Nepriklausomybės atgavimo

Bene nuo 1990 metų pabaigos lietuviai vis prisiliesdavo prie internetinių žaidimų kūrimo, tačiau jų sukurti produktai dažniausiai iškeliaudavo į užsienio rinkas – Lietuvos kompanijos, bendradarbiaudamos su užsienio įmonėmis, programuodavo dalį žaidimo. Pirmieji lietuvių bandymai įsilieti į žaidimų rinką buvo dar tada, kai namuose atsirado pirmieji asmeniniai kompiuteriai, jungiami prie televizorių. „Lietuviai versdavo žaidimus į lietuvių kalbą, bandydavo „nulaužti“ juos, kad galėtų plačiau paskleisti – iki šių dienų tokia veikla išsiplėtojo iki patogios rinkos tiek žaidimų kūrimui, tiek jų platinimui bei technologinių sąlygų piratauti Lietuvoje. Tai, deja, pilkoji šios rinkos pusė. Nors internete žaidžia 500–700 tūkst. interneto vartotojų iš Lietuvos, jie nėra itin mokūs – tinkle galima rasti ir mokamų, ir nemokamų žaidimų, o linkusių mokėti žaidėjų skaičius nesiekia ir dešimties procentų. Todėl žaidimų kūrėjams rekomenduoju Lietuvą rinktis tik kaip starto šalį: išbandžius naujai sukurtą žaidimą ir ištaisius klaidas bei pasitikrinus idėją, žaidimą galima siūlyti ir užsienio rinkų žaidėjams. Įėjimo į dideles rinkas sąnaudos žymiai didesnės ir padarytos klaidos gali turėti rimtų finansinių pasekmių“, – teigia M. Pareščius.

Jo vertinimu, Lietuvoje verslui taikomi mokesčiai yra vieni mažiausių Europoje, tad žaidimų kūrėjai iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir kitų šalių, kuriose žaidimų industrija yra stipri, ieškodami ekonomiškai pozityvesnių rinkų, yra linkę kurtis Lietuvoje. „Šiuo metu Lietuvą savo namais vadina kelios dešimtys žaidimų studijų. Mes bendraujame su jais, kai kurie yra mūsų nariai. Dabar kalbiname keletą besikuriančių Lietuvoje žaidimų studijų, ir manau, kad ilgainiui Lietuva galės tapti žaidimų industrijos inkubatoriumi“, – pasakoja asociacijos prezidentas.

Kalbėdamas apie internetinių žaidimų startuolius, jis pozityviai žvelgia į ateitį: išmanydama rinką, jos pokyčius, šalies mokesčių bazę, galimybes pasinaudoti Europos Sąjungos paramos projektais tokioms organizacijoms, asociacija gali padėti kompanijoms įsitvirtinti Lietuvoje, sukurti naujų darbo vietų ir pasiūlyti naujų internetinių žaidimų šalies ir užsienio rinkoms, kurdama Lietuvos, kaip žaidimų rinkos startuolės, įvaizdį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"