TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Intervenciniai pirkimai – nenauji ginklai ES rinkoje

2014 08 14 6:00
Kol politikai ieško būdų, kaip padėti maisto produktų gamintojams, prekybos tinkle „Maxima“ jau siūloma pieno produkcija, neįleista į Rusiją dėl ten įvesto embargo. Tinklas pradėjo derybas ir su mėsos perdirbėjais, o netrukus gali sulaukti ir vaisių bei daržovių augintojų. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Už Europos Sąjungos (ES) pinigus nupirkti dalį pieno ir mėsos produktų, o vėliau juos parduoti - tokią galimybę svarsto Lietuva ir kitos Bendrijos šalys, kurių verslininkai kenčia nuo Rusijos taikomų sankcijų. Per dešimt narystės ES metų Lietuva intervencinių pirkimų ginklu naudojosi retai, bet jo poveikiu rinkai tiki.

Šiandien į Briuselį išvyksta Lietuvos delegacija. Ji su Europos Komisijos (EK) atstovais aptars galimybes padėti nuostolius skaičiuojantiems maisto produktų gamintojams. Kalbėdami apie vieną ES paramos verslininkams būdą – intervencinius pirkimus - Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai teigė, jog gali užtrukti išjudinti šią verslo prašomą procedūrą, tačiau patirtis rodo, kad ji turėtų būti veiksminga.

Stabilizuoja rinką

Nuo 2004-ųjų pasitaikė keli atvejai, kai kritus kainoms dalis maisto produktų buvo nuperkama iš gamintojų už ES pinigus, o vėliau – parduodama. Intervenciniai pirkimai suteikia gamintojams galimybę parduoti pieno miltus, sviestą, jautieną susidarius rinkoje nepalankiai padėčiai. Tai vienas būdų netiesiogiai palaikyti ir ūkininkų pajamas.

Kaip LŽ aiškino Neringa Michailovaitė, ŽŪM atstovė, ES dokumentuose įtvirtinta paramos priemone pienininkai naudojosi retai, pastarąjį sykį – 2009-aisiais, kai pasaulyje buvo smarkiai kritusios pieno kainos. Ji priminė, kad tada buvo superkamas sviestas ir lieso pieno milteliai. „Tąkart intervencinė priemonė tikrai suveikė. Dalis produktų buvo išimta iš rinkos ir našta kai kurioms įmonėms tapo lengvesnė“, – sakė N. Michailovaitė. ŽŪM atstovės teigimu, intervenciniais pirkimais siekiama, kad kainos rinkoje išliktų stabilios.

Jei EK nuspręs naudoti šią priemonę, ji bus taikoma ne tik Lietuvoje. "Kol kas neaiškūs nei skaičiai, nei kiek prekių gali būti supirkta. Diskusijų etapas tėra pradinis. Dėl to turės apsispręsti pati EK“, – kalbėjo ŽŪM atstovė. Ji pabrėžė, kad už ES pinigus nupirktos prekės tampa Bendrijos nuosavybe ir yra laikomos intervenciniuose sandėliuose, o parduodamos tada, kai nurodo EK.

Būtų pirmas kartas

Rasa Baranauskienė, ŽŪM Pramonės skyriaus vedėjo pavaduotoja, LŽ minėjo, kad intervencijos į rinką būdu gali būti superkama tik vienos rūšies mėsa – jautiena. Supirkimo procedūrą galima pradėti tada, kai mėsos kaina rinkoje yra mažesnė, nei apibrėžta EK dokumentuose.

„Iki šiol niekas jautienos intervencijos būdu nėra pirkęs. Nuo 2004 metų to nebuvo nei Lietuvoje, nei visoje ES. Jeigu EK nuspręstų pradėti ją supirkti, tai būtų precedento neturintis atvejis. Komisija organizuos pirkimus, skelbs konkursus, nustatys laiką teikti paraiškas. Lietuva šiuo atveju tik administruotų tą procedūrą“, – dėstė R. Baranauskienė.

ŽŪM atstovė priminė, kad EK turi ir kitą priemonę – privatų saugojimą arba sandėliavimą. Ji gali būti taikoma ne tik jautienai, bet ir kitoms mėsos rūšims: kiaulienai, avienai, ožkienai, galvijienai.

„Mums aktualiausia - galvijiena, nes rinkoje yra jos perteklius. Eksportuojame 60 proc. pagaminto bendro kiekio ir galėtume kalbėti apie galvijienos gamintojus. Tačiau šiai mėsai privataus saugojimo priemonė nuo 2004-ųjų niekada nebuvo taikyta“, – sakė ŽŪM atstovė.

Privataus saugojimo atveju verslininkai patys turi supirkti perteklinę produkciją savo lėšomis ir saugoti ją EK nustatytą laiką. Už tą saugojimo laikotarpį ir mokami pinigai. „Laikotarpį nustato EK. Ji labai griežtai reglamentuoja, kiek laiko reikia saugoti tuos produktus“, – aiškino R. Baranauskienė. Ir pridūrė, kad, pavyzdžiui, kiauliena jau sandėliuota Lietuvoje du sykius - 2007 ir 2011 metais. „Tuos du kartus buvo išleisti reglamentai dėl sandėliavimo. Tačiau dabar Lietuvoje neturime tiek daug kiaulienos, kad galėtume ją sandėliuoti ir netiekti rinkai. Šios mėsos pertekliaus nėra“, – tvirtino R. Baranauskienė.

Visko neišspręstų

Bronius Markauskas, Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, LŽ teigė, jog Lietuva iki šiol sėkmingai naudojosi ES siūlomomis priemonėmis. Jis pabrėžė, kad anksčiau, priešingai nei dabar, intervenciniai pirkimai nebūdavo siejami su politinėmis krizėmis. „Yra nustatytos ribinės kainos. Jei supirkimo kaina krinta, įsijungia rinkos saugikliai. Iki šiol tai buvo siejama su svyravimais rinkose, ir ta priemonė sėkmingai veikia. Lietuva aktyviau dalyvaudavo tik grūdų intervenciniuose pirkimuose“, – kalbėjo B. Markauskas.

Vis dėlto jis sutiko, kad verslininkai nėra patenkinti ES siūlomomis supirkimo kainomis, nes jos gana mažos. „Ta priemone naudojamasi tik kritiniu atveju. Tačiau ji, vertinant dabartinę situaciją, yra vienas problemos sprendimo būdų. EK pasiūlymas Lietuvai tikrai būtų įdomus“, – svarstė B. Markauskas.

Lietuvoje vykdyti intervenciniai pirkimai

2009–2012 m. ~ Nugriebto pieno miltelių intervencinis pirkimas ir saugojimas - apie 10 tūkst. tonų
2009–2012 m. ~ Sviesto intervencinis pirkimas ir saugojimas - apie 1800 tonų
2008–2009 m. ~ Apie 76 tūkst. tonų 2008 m. derliaus miežių
2009–2010 m. ~ Kviečių apie 91 toną, miežių – apie 97 tūkst. tonų (2009 m. derliaus)

Šaltinis: Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"