TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Investicija, kuri nenuvils

2014 02 12 11:29
NAB archyvo nuotraukos

Į ką saugiausia ir naudingiausia investuoti? UAB "Nacionalinis aukso bankas" direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Marcinkėnas ir UAB "Ragalis" direktorius Regimantas Stauga tvirtina, kad saugiausia investicija - aukso luitai ir kolekcinės tauriųjų metalų monetos ar medaliai. "Grynuosius pinigus laikyti kojinėje niekada nebuvo saugu, o bankai kartais irgi nuvilia", - sakė jie.

Ž.Marcinkėnas ir R.Stauga svarsto, kodėl gyventojai vis neša ir neša savo pinigus į bankus. "Taip yra dėl nežinojimo ir godumo. Žmonės nori greitai praturtėti, susivilioja saugumu ir palūkanomis. Tačiau jei jos žadamos didelės, kiekvienam, turinčiam sveiko proto, turėtų kilti įtarimų, kad čia kažkas ne taip, - perspėjo jie. - Daugelis bankų užsienyje ir Lietuvoje jau moka mažesnes palūkanas nei metinis infliacijos koeficientas. Daug patikimiau už dalį savo santaupų įsigyti investicinio aukso luitų ar kolekcinių monetų. Tik nenorėkite didelio laimėjimo jau rytoj, nes ši investicija - ilgalaikė. Jūs nieko neprarasite. Auksas yra auksas, tai - tikrieji pinigai."

Žmonėms, kurie mano, jog auksas pigs, pašnekovai atsako, kad tokiu atveju ir nekilnojamasis turtas pigs, nes viskas susiję. "Gyvenime dar taip nebuvo, kad aukso kainos kristų, o visa kita brangtų. Todėl jis vis tiek lieka saugiausia investicija. Žaidimai, trumpalaikės akcijos, norint paveikti aukso kainas, vyksta, tačiau tai ne esminiai reiškiniai, - kalbėjo R.Stauga. - Atpiginti auksą galima techninėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, pernai indai ėmė taikyti 40 proc. akcizą auksiniams juvelyriniams dirbiniams, ir šio vertingojo metalo kaina krito. Tačiau tai laikini reiškiniai."

Ž.Marcinkėnas pabrėžia, kad aukso kaina atspindi realią ekonominę situaciją rinkoje – kai ji kinta, keičiasi ir kitų investicinių produktų, tokių kaip nekilnojamasis turtas, žaliavos, akcijos, obligacijos, kaina.

NAB iniciatyva 2011 metais buvo išleisti istorinę ir kolekcinę vertę turintys medaliai, skirti Lietuvos Respublikos prezidentams. Juos nukaldino Lietuvos monetų kalykla. Šiuo metu jie yra viena populiariausių reprezentacinių dovanų.

Metalas ir emocijos

Kolekcines monetas platinantis R.Stauga teigia, jog lietuviai nuo seno mėgo ką nors kolekcionuoti. "Dvaruose buvo prikaupta daug įvairių kolekcijų, - pasakojo jis. - Žmonės ypač mėgsta istorines monetas ir su istorija susijusius medalius. Tai rodo, kad mylime savo kraštą, nors dažnai ir niurzgame."

Ž.Marcinkėnas pritaria, kad lietuviai mėgsta medalius, turinčius istoriją. "Nacionalinio aukso banko" (NAB) iniciatyva 2011 metais, siekiant garsinti Lietuvos Respublikos vardą ir jos istoriją, buvo išleisti istorinę ir reprezentacinę vertę turintys medaliai, skirti Lietuvos Respublikos Prezidentams. Juos nukaldino Lietuvos monetų kalykla. "Pastaruoju metu šie medaliai yra viena populiariausių reprezentacinių dovanų", - patikino Ž.Marcinkėnas.

„Dalyvauju tarptautinėse numizmatų parodose, kuriose visos garsiausios pasaulio monetų kalyklos pristato savo dirbinius. Naujausias monetas ir medalius ten veža ir Lietuvos monetų kalykla. Šiais darbais domisi, juos perka ukrainiečiai, vokiečiai, rusai", - sakė R.Stauga.

Jo žodžiais, didžiausią kolekcinės monetos vertę sudaro metalo vertė, o visa kita - emocijos (sertifikatas, dėžutė, ribotas tiražas, kapsulė, skulptūrinis paveiksliukas). "Įvairūs proginiai medaliai verti tiek, kiek vertas metalas, iš kurio jie pagaminti, - aiškino R.Stauga. - Investicija į monetas ir medalius kaip meno kūrinius remiasi emociniu pagrindu. Vertė gali pakilti, o gali ir nepakilti. Bet čia jau žmogaus asmeniniai pomėgiai. Jei jis turi kolekcionavimo aistrą, pirks kolekcines monetas ar medalius. Jeigu jam svarbu tik saugiai investuoti, investuos į aukso luitus."

Geriau kaupti auksą, o ne pinigus

Pasiteiravus patarimo, ką geriau pirkti – 1 uncijos (31,103 g) investicinio aukso luitelį ar tiek pat gramų sveriančią ausinę monetą, kuriuo atveju investicijos patikimumas didesnis, Ž.Marcinkėnas atsakė: "Tai vienodai patikima. Tik kolekcinio daikto vertė bus šiek tiek didesnė dėl to vadinamojo emocinio apvalkalo.“

R.Staugos manymu, Lietuvos žmonės per mažai žino apie investavimą į aukso luitus, monetas. Toks taupymo būdas dar nėra populiarus. "Dažnai lankausi Šveicarijoje, Ciuriche. Ten banke visada matau, kaip kokie penki žmonės atnešę maišiukus aukso jį parduoda, o kiti penki - perka. Ir valstybė tai skatina. Spauda reklamuoja, kad, pavyzdžiui, išleista nauja investicinė moneta. Nesuprantu, kodėl Lietuvoje žmonės bankuose kaupia pinigus, o ne auksą“, - stebėjosi jis.

NAB parduotuvėse Vilniuje ir Klaipėdoje galima daugiau sužinoti apie investavimo į auksą ir sidabrą galimybes, iš arčiau susipažinti su investiciniu auksu, kolekciniais medaliais ir monetomis.

Antanui Smetonai skirtas medalis.

Ilgalaikė investicija

"Investicinis auksas yra ilgalaikė investicija. Rekomenduojame investuoti į jį mažiausiai penkeriems metams. Per tokį laikotarpį vertė pastebimai pakyla. Nors 2013-aisiais aukso kainos šiek tiek krito, nuo 2009 metų vidutinis aukso kainos metinis prieaugis yra 9,2 procento", - dėstė Ž.Marcinkėnas.

R.Stauga įsitikinęs - jei lietuviai nuo 2006 metų būtų pradėję investuoti į auksą ir neprašvilpę pinigų, prisiklausę pučiamų burbulų apie nekilnojamąjį turtą, šiandien jie gyventų daug geriau.

Investuoti į auksinius juvelyrinius papuošalus pašnekovai nepatarė. "Jei kada sugalvosite juos parduoti, gausite tik už aukso svorį, o juk pirkote dirbinius brangiau, nes mokėjote ir už juvelyro darbą, ir PVM. Be to, juvelyriniai dirbiniai būna su įvairiomis priemaišomis, ne gryno aukso", - kalbėjo Ž.Marcinkėnas.

Turtingose šalyse gyvenantys žmonės nemato problemų, kai reikia parduodami ir juvelyrinius dirbinius. "Panešiojo kiek metų auksinį laikrodį, nusibodo ar kokia nors smulki detalė nulūžo, ir neša į aukso supirktuvę, - sakė R.Stauga. - Daug kas tiki, kad juvelyriniai dirbiniai kaupia blogą energiją, todėl niekas nenori pirkti kitų žmonių nešiotų papuošalų."

Net juvelyrai, anot pašnekovų, mieliau gamina iš investicinio aukso, nei lydo senus žiedus.

Į kišenę – kelionei

Ir Ž.Marcinkėnas, ir R.Stauga patarė pirkti pasaulyje populiarias, pripažintas, žinomas investicinio aukso monetas, nes jas keliaudamas išsikeisi į pageidaujamą valiutą bet kurios šalies banke. "Pavyzdžiui, Šveicarijos, Anglijos, Prancūzijos, Kanados, Pietų Afrikos, JAV monetos visur pažįstamos. Viena populiariausių yra 1 uncijos Austrijos "Filharmonija" (šios monetos kaldinamos įvairaus svorio). Visai patogu pasiimti vieną ar kelias tokias auksines monetas į ilgesnę kelionę. Nei muitinėje, nei lėktuve jų neatims. Auksas yra pinigai, jis neapmokestinamas PVM. Jei kelionėje pritrūktų pinigų, banke be jokių problemų išsikeisite tokią monetą į vietinę valiutą", - aiškino Ž.Marcinkėnas.

Pasak R.Staugos, Europoje galima laisvai vežiotis visas monetas, išleistas po 1501 metų. Kultūros ministerijos leidimo reikia tik turint dar senesnių. Iš Lietuvos be leidimo negalima išvežti monetų, kurios yra senesnės nei šimto metų. Lietuviškų monetų kur nors Kinijoje bankas galbūt ir nepirks, bet turint garsiųjų europietiškų niekada nekils jokių problemų.

Pašnekovai patikino, kad susidomėjimas investiciniu auksu, kolekcinėmis monetomis ir medaliais pastebimai didėja. Tai tampa ne tik investicija, bet ir saugia bei vertinga dovana.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"