TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Investicijas regionuose riboja ir tinginystė

2014 04 11 6:00
JAV kompanijos "Kinze Manufacturing" žemės ūkio technikos gamykla Senuosiuose Trakuose pernai buvo didžiausia užsienio kapitalo investicija už didžiųjų Lietuvos miestų ribų – ketinama investuoti 22 mln. litų ir sukurti 250 darbo vietų. "Kinze Manufacturing" nuotrauka

Lietuvoje prikurta regionų plėtros strategijų, investicijų skatinimo mechanizmų, tačiau statistika rodo faktą: regionų atskirtis didėja, o esantiems atokiau nuo didžiųjų šalies miestų tenkanti tiesioginių užsienio investicijų dalis tesudaro dešimtadalį.

Trys ketvirtadaliai Lietuvoje sukauptų tiesioginių užsienio investicijų tenka penkiems didiesiems miestams, vien sostinei – du trečdaliai. Iš beveik 43 mlrd. litų iki praėjusių metų pabaigos sukauptų užsienio investicijų vos apie 4 mlrd. litų teko rajonų savivaldybėms, o kai kurioms dažniausiai pasienio rajonų savivaldybėms – vos po kelis šimtus tūkstančių litų. Tai Statistikos departamento duomenys.

Beveik visur

„Visame pasaulyje natūralu, kad investuotojai daugiausia traukia į didžiuosius centrus, ir niekur nuo to nepabėgsi“, – LŽ kalbėjo užsienio investuotojų sąjungos „Investors Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Pasak jos, nelygu kas ko ieško: vienam svarbu sklypas su geromis komunikacijomis, kitam – pastatas, trečiam – kvalifikuota darbo jėga. Visa tai galima atrasti didžiuosiuose miestuose.

Lietuvos regionų plėtros strategijoje iki 2015 metų nurodomos svarbiausios vangaus užsieniečių investavimo Lietuvos regionuose priežastys: atgauto valstybingumo ir jo plėtotės laikotarpiu nebuvo kreipiama dėmesio į teritorijų transformacijų procesus, vietiniu ir apskričių lygmenimis per mažai rūpinamasi strateginių investicijų planavimu, sunkiai skinasi kelią ilgalaikės investicijų programos ne tokiuose patraukliuose regionuose, neišnaudojama plyno lauko investicijų svarba ir panašiai. Strategijoje, kaip įprasta, numatyta remti, skatinti, spartinti, tačiau regionų atskirtis tebedidėja.

Šaknys savivaldybėse

„Nenorėčiau tokios padėties laikyti savivaldybių tinginyste. Veikiau tai vietos valdžios kompetencijos stoka. Jei savivaldybei vadovauja „kultūrininkai“, tai jiems ir rūpi gražiai pasirodyti kultūros renginiuose, geriausiu atveju – pasvarstyti apie rajono patrauklumo turistams didinimą, bet pramonės, kuri sukuria daugiausia darbo vietų, jų fantazija nesiekia“, – sakė šiemet dvidešimtmetį mininčios Pabradėje (Švenčionių r.) įsikūrusios Didžiosios Britanijos kapitalo medicinos priemonių gamybos bendrovės „Intersurgical“ generalinis direktorius Sigitas Žvirblis.

"Lietuvos žinios", pasikliovusios R.Skyrienės patirtimi, pabandė panaršyti savivaldybių internetiniuose puslapiuose. Tik pusėje pavyko aptikti informacijos anglų bei rusų kalbomis, o dalis savivaldybių neturi netgi specialistų, atsakingų už investicijas.

R.Skyrienės nuomone, savivaldybėse trūksta noro ir motyvacijos. „Kai kuriuose periferijos rajonuose valdžia yra glaudžiai susijusi su vietos verslu, kuris nenori konkurencijos, nes, matyt, bijo ir kadrų nutekėjimo, ir atlyginimų kėlimo. Tokių savivaldybių valdininkams tenka spręsti dilemą – ar norėti užsienio investuotojų, ar gražiai bendrauti su vietos verslininkais, kurie kartais paremia ir rinkimuose“, – svarstė ji.

Pasak „Investors Forum“ vadovės, kartais tenka netgi savivaldybių merams įrodinėti, kad investicijos yra naudingos vietos verslui, kuris paprastai gauna papildomų užsakymų, o gyventojai, galintys uždirbti daugiau, didina ir prekybos bei paslaugų įmonių apyvartą, tuo padidindami savivaldybių pajamas. „Meras gali sakyti, kad jo alga, atėjus užsienio investuotojui, nepadidės, bet jeigu žmonėms rasis daugiau gerai mokamo darbo, tai ir meras turės daugiau galimybių būti perrinktas“, – paprastai paaiškino R.Skyrienė.

Kita vertus, anot jos, kai kurios savivaldybės nepagarbiai elgiasi su jau dirbančiais investuotojais. „Ko norėti, kai Kalvarijos savivaldybės valdininkai, regis, tik trokšta, kad kuo greičiau pasitrauktų danų kiaulių augintojai „Saerimner“, – priminė "Investors Forum" vadovė.

S.Žvirblis atkreipė dėmesį, kad savivaldybės, kurios ieško investuotojų, dažnai tarsi varo ienas prieš arklį. „Norint pasikviesti į rajoną rimtą investuotoją, būtina pasirūpinti, kad jam būtų patogu provincijoje gyventi. Reikia darželių, mokyklų, patogių gyvenamųjų namų, inžinerinių komunikacijų. O savivaldybės mąsto priešingai: neva pirmiausia reikia stiprinti turizmo verslą, kaimo turizmą, o kai ateis investuotojas, atsiras ir patogumų“, – kalbėjo bendrovės, darbu aprūpinančios 1500 žmonių, vadovas.

Pasak jo, Lietuvoje, ypač regionuose, itin aktuali tampa kartų kaitos problema. Yra apskaičiuota, kad kartos keičiasi kas 17 metų, tad ilgainiui pritrūksta kvalifikuotos darbo jėgos. „Intersurgical“ didžiumą žmonių vežasi iš gretimų rajonų, netgi iš sostinės. Vien šios paskirties transportui per metus tenka išleisti beveik milijoną litų. Sovietiniais laikais jaunuoliai buvo mokomi šalia gamyklų veikusiose profesinėse mokyklose. Dabar reikalingus specialistus tenka rengti patiems, o tai papildomos išlaidos, kurios turėtų būti ir valstybės rūpestis.

Esama prošvaisčių

Yra ir gerų pavyzdžių, tačiau juos ne visada palankiai vertina vietos visuomenė. Antai praėjusią savaitę paskelbta informacija, kad Ukmergės verslininkus neva papiktino rajono valdžia, bendrovei „Bitė Lietuva“ pasiūliusi turto mokesčio nuolaidų, nors ši investuotoja įsipareigojo čia steigti klientų aptarnavimo centrą ir įdarbinti beveik 100 žmonių.

Nuolaidų siūlo bei papildomų pastangų deda ir kai kurios kitos savivaldybės. Anykščių savivaldybės meras Sigutis Obelevičius LŽ pasakojo, kad potencialiems Lietuvos ir užsienio investuotojams savivaldybė ne tik siūlo mokesčių nuolaidų, bet ir žada savomis lėšomis parengti reikalingą infrastruktūrą, nutiesti komunikacijų tinklus. „Didelių investicijų į pramonę nesitikime, bet, manau, čia galėtų aktyviau reikštis medienos apdirbimo ir maisto pramonė – juk turime stiprius ūkius, sodus, daugiausia Lietuvoje auginame avių“, – skaičiavo meras, nors daugiausia dėmesio, anot jo, skiriama turizmo plėtrai. Anykščiai ypač didžiuojasi „SPA Vilnius“ atėjimu į mineraliniu vandeniu galintį pasigirti literatūrinį miestą, kuriame naujieji investuotojai įrengė 220 patogios nakvynės vietų.

Tai, kad kelias siekiant pritraukti užsienio investicijas nėra trumpas ir lengvas, rodo Marijampolės pavyzdys. Šio miesto savivaldybė dar 2008 metais parengė Marijampolės pramoninės zonos projektą, kuris, kaip tikimasi, pradės duoti naudą tik apie 2015-ųjų vidurį. Kaip LŽ teigė savivaldybės vyriausiasis architektas Arūnas Lukoševičius, 67 ha plote šalia Marijampolės yra skirta 49,25 ha pramonės įmonėms, o kita dalis turėtų tekti logistikos centrui. Savivaldybė drauge su projekto operatore „Arvi“ grupės UAB Marijampolės LEZ valdymo bendrove baigia rengti inžinerinę infrastruktūrą, susisiekimo tinklą, o antrajame projekto etape rekonstruos Kapsų elektros pastotę.

Pasak projektui vadovaujančios bendrovės vadovo Sigito Petrulio, deramasi su keletu potencialių gamybos įmonių, kurios norėtų dalyvauti šiame projekte. Tai daugiausia maisto gamybos, trąšų pramonės ir logistikos bendrovės. „Esame strategiškai patogioje vietoje, kur susikirs „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ trasos. Pernai šiam projektui buvo suteiktas laisvosios ekonominės zonos statusas“, – kol kas neminėdamas būsimų investuotojų vardų pabrėžė bendrovės vadovas.

R.Skyrienės nuomone, kiekviena savivaldybė galėtų nesunkiai rasti savo nišą investicijoms, juolab kad periferijos rajonai turi ir daugybę pranašumų: nebrangus turtas, galimos mokesčių nuolaidos, palyginti nedideli atstumai, darbo jėga, kuri nebūtų brangi netgi mokant didesnę nei vidutinę Lietuvoje algą. „Lietuva – maža valstybė, bet joje labai keistai suprantamas mobilumas – žmogui atrodo arčiau skristi į Londoną, negu pasiieškoti neblogai mokamo darbo už 30–40 kilometrų netgi tuo atveju, kai kelione pasirūpina darbdavys“, – sakė R.Skyrienė.

Faktai

*Į regioną atėjęs naujas investuotojas darbo vietas kuria ir netiesiogiai, nes reikia darbuotojų ir personalui aptarnauti. Pavyzdžiui, 100 darbo vietų tekstilės gamykloje sukuria papildomas 70 darbo vietų, 100 darbo vietų baldų, papuošalų ar muzikos instrumentų gamybos pramonėje sukuria vidutiniškai 89 papildomas darbo vietas, o 100 naujų darbo vietų maisto, gėrimų arba tabako pramonėje – 191 papildomą darbo vietą.

*2013 m. pusė VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pritrauktų investicinių projektų buvo įgyvendinta už Vilniaus ribų. Dėl to regionuose bus sukurtos 687 darbo vietos.

Šaltinis: VšĮ "Investuok Lietuvoje"

Užsienio investicijos, tenkančios vienam savivaldybės gyventojui 2013 m. pradžioje

DaugiausiaMažiausiai
SavivaldybėInvesticijos, litaisSavivaldybėInvesticijos, litais
Mažeikių r.61 867Šalčininkai15
Vilnius48 226Kalvarija18
Kazlų Rūda23 589Lazdijų r.20
Klaipėda15 593Jurbarkas24
Kaunas13 207Pagėgiai35
Vidutiniškai Lietuvoje14 059

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"