TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Investicijoms į aukštąsias technologijas – šimtai milijonų

2014 11 27 10:35
V. Sutkus LVK nuotrauka

2013 metais aukštųjų technologijų įmonės investicijoms skyrė 139 milijonus litų, tokią informaciją skelbia bendra „Creditinfo“ ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atlikta analizė.

Siekiant padidinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinės (MTEPI) veiklos aktyvumą privačiame sektoriuje, Ūkio ministerija 2007–2013 metų laikotarpiu paskirstė 698,11 milijonus litų. Investicijų į MTEPI rezultatas matomas tik ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau jau dabar galima džiaugtis pasiekimais.

„Pastaraisiais metais vis dažniau išgirstame apie ilgalaikių investicijų rezultatus – atsidaro nauji, modernūs mokslinių tyrimų ir technologijų centrai, verslo inkubatoriai, girdime apie inovatyvių įmonių veiklos tarptautinį pripažinimą. Turime geras sąlygas ir toliau sėkmingai plėtoti verslo ir mokslo bendradarbiavimo sritį. 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos periodu tikimės šį procesą dar labiau paspartinti ir suplanavome priemones, pritaikytas verslo poreikiams: prototipų kūrimui, demonstravimui, bandomajai gamybai, išradimų patentavimui ir kt. Siekėme, kad parama apimtų visą inovacijų ciklą ir dėmesys būtų skiriamas kiekvienam etapui – nuo naujo produkto idėjos susiformavimo iki jo įdiegimo į rinką“, – kalbėjo ūkio ministras Evaldas Gustas.

LVK prezidento Valdo Sutkaus teigimu, investicijos į technologijų plėtrą yra būtinos, jeigu Lietuva nori kelti savo konkurencingumą.

„Mūsų šalies IT bei aukštųjų technologijų bendrovės sėkmingai plečia veiklą užsienyje, todėl jeigu norime dar toliau eksportuoti šias paslaugas – būtinos investicijos. Čia labai svarbus ir valdžios indėlis, kad bendrovės galėtų prisivilioti bei užtikrinti geras sąlygas mūsų šalies mokslininkams likti dirbti Lietuvoje“, – žurnalistams sakė V. Sutkus.

„Manau, kad dabar labai svarbu atsigręžti ir į tradicinę pramonę, nes inovacijos kuriamos ne tik aukštųjų technologijų srityse. Kad pramonė kurtų didesnės pridėtinės vertės produktus, jai reikia pereiti prie pažangesnių technologijų. Apie tai šiais metais gruodžio 9 d. diskutuosime tarptautinėje inovacijų konferencijoje, kurios tema „Ekonomikos transformacija: žingsnis į ateitį“, – sakė ūkio ministras E. Gustas.

Pelningai veikia daugiau kaip pusė įmonių

Atlikto tyrimo duomenimis, 2013 metais pelningai veikė 54 proc. Įmonių, 2012 metais – 58 proc., o 2011 metais – 59 proc. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, pelningumas susijęs su investicijomis.

„Aukštųjų technologijų įmonės, lyginant su kitais sektoriais, patiria dideles sąnaudas, skirdamos lėšų moksliniams tyrimams. Šios sąnaudos trumpuoju laikotarpiu gali prisidėti ir prie įmonės nuostolingos veiklos. Tačiau ilguoju laikotarpiu, jeigu lėšos yra nukreiptos į inovacijų kūrimą, šios investicijos atsipirks, prisidėdamos prie įmonės pridėtinės vertės kūrimo, šalies ekonominės gerovės bei jos reprezentavimo tarptautiniu lygiu“, – sako Andrius Bogdanovičius, „Creditinfo“ generalinis direktorius.

„Creditinfo“ ir ,,Registrų centro“ duomenimis, penkių didžiausių aukštųjų technologijų bendrovių bendros pajamos 2013 metais sudarė 769 milijonus litų. 2013 metais daugiausia pajamų gavo UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – 287 milijonus litų, UAB ,,Intersurgical“ – 244 milijonus litų, UAB „Teltonika“ – 92 milijonus litų, AB „Biofuture“ – 81 milijoną litų, UAB „Šviesos konversija“ uždirbo 65 milijonus litų.

Augo darbuotojų skaičius

Nuo 2011 metų pradžios iki 2014 metų vidurio aukštųjų technologijų įmonėse darbuotojų skaičius padidėjo dešimčia procentų. 2011 metais šiame sektoriuje dirbo 7749 darbuotojai, šiuo metu dirba 8501 darbuotojas. Per praėjusius metus trisdešimtyje bendrovių darbuotojų skaičius augo.

V. Sutkus, komentuodamas darbuotojų skaičiaus didėjimą, atkreipė dėmesį, kad mūsų šalyje dar vis nėra rasta formulė, kaip paruošti daugiau aukštųjų technologijų specialistų.

„Lietuvoje trūksta įvairių sričių specialistų. Ir trūksta jau ne šimtais, bet tūkstančiais. Kaip pavyzdį galiu pateikti IT sektorių – šiuo metu ten trūksta apie 20 000 darbuotojų. Aukštųjų technologijų srityje skaičiai mažesni, tačiau nėra vieningos sistemos – verslas dar vis neranda ryšio su mokslo įstaigomis, kurios turėtų tokius specialistus ruošti. Tikiuosi, kad jau netolimoje ateityje universitetai daug labiau įsiklausys į verslo poreikius bei ruoš specialistus, kurių labiausiai reikia darbo rinkai“, – kalbėjo LVK prezidentas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"