TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Investicijos azartiškiesiems

2008 09 15 0:00
Investuojant į didelę riziką turinčius produktus, reikėtų tam skirti ne daugiau kaip keletą procentų viso investicinio portfelio.
LŽ archyvo nuotrauka

Smuktelėjus nekilnojamojo turto objektų kainai ir vis dar esant apverktinai situacijai akcijų rinkose, investuotojai atranda naują galimybę - įsigyti vertybinių popierių biržoje nekotiruojamų įmonių akcijų. Investuotojams siūloma pirkti jungiamų įmonių akcijas ir po 3-5 metų susižerti neva garantuotą grąžą.

Investavimas į vertybinių popierių biržoje nekotiruojamų įmonių akcijas nėra naujas reiškinys, tačiau Lietuvoje kurį laiką buvo primirštas, o ekonomikos pakilimo laikotarpiu tapti kokios nors įmonės akcininku buvo netgi gan sudėtinga, ne daug kas norėjo įsileisti investuotojų "iš gatvės" ir dalytis pelnu.

Ekonomikos augimui stabtelėjus daugelis įmonių greitai pajuto nuosmukį ir neturėdamos didelių apyvartinių lėšų netgi suskubo parsiduoti ne pačiame žemiausiame taške.

Verslo pirkimo-pardavimo tarpininkai, ant savo darbo stalo stumdydami parduodamų įmonių dokumentus, pastebėjo, jog nemaža dalis jų yra iš to paties sektoriaus ir jas sujungus būtų galima ne tik pastatyti ant kojų gamybos ir paslaugų veiklą, bet ir užkariavus rinką pasiekti nemažą pelną. Tapti jungiamų įmonių akcininkais pasiūlyta visiems norintiems fiziniams, juridiniams asmenims ir finansinėms institucijoms.

Nuosavo kapitalo įdarbinimas

"Esant įtampai rinkoje vyksta įtempta kova dėl kiekvieno kliento bei užsakymo, o kai kurie verslininkai tiesiog apsisprendžia parduoti savo verslą. Todėl strateginiams pirkėjams tai yra palankus metas įsigyti konkurentą bei investuoti į perspektyvių įmonių akcijas. Investiciniai projektai, per kuriuos įmonės įsigyjamos, jungiamos ir toliau plėtojama veikla - nauja investavimo priemonė Lietuvoje", - tikina UAB "Investment house" finansų analitikas Linas Kliukas. Pasak jo, šiuo metu yra galimybė įsigyti ilgą veiklos istoriją ir žinomus prekių ženklus turinčias Lietuvos įmones.

Šiuo metu strateginiams investuotojams yra siūloma pirkti jungiamų duonos gaminių gamybos, prekybos restoranų įranga bei restoranų tinklo įmonių investicinius projektus. "Investuojama pagal kelis kriterijus, lemiančius projektų sėkmę. Visų pirma sritis, į kurią investuojama, turi turėti tobulinimo ir plėtros potencialą. Neapsiribojama tik veiklos pobūdžiu, t. y. vien gamybos, prekybos ar paslaugų sritimis, nes dažnai net ir gerai išplėtotoje tam tikrų produktų rinkoje galima rasti labai sėkmingą nišą ir joje įsitvirtinti. Šie investiciniai projektai neapsiriboja vien Lietuva, ieškoma pačių geriausių investavimo krypčių ir objektų, tad įsigyti objektų ir juos plėtoti planuojama ir užsienio valstybėse", - dėsto L.Kliukas.

Tai veikia investicinio fondo principu ir, pasak pašnekovo, atsižvelgiant į investicijos dydį, - jos minimali suma atskiruose projektuose yra nuo 50 tūkst. litų - investuotojams siūloma įgyti nuosavybės ir pelno dalį. Kalbėdamas apie tokių investicijų perspektyvas L.Kliukas pažymėjo, kad projektai bus vystomi iki stambaus rinkos žaidėjo lygio. Vėliau, jeigu investuotojai norės pasiimti investicijų grąžą, bus parduodami kitiems Lietuvos ar užsienio investuotojams arba bus pradedama įmonių akcijas kotiruoti vertybinių popierių biržoje.

Pašnekovas neslepia, kad tokios investicijos yra vadinamos rizikingomis kapitalo investicijomis, nes jos vykdomos nuosavybės, o ne skolos įsigijimo pagrindu. "Tokiais investiciniais projektais labiausiai domisi fiziniai asmenys, turintys investicinio kapitalo. Įmonėms tokie projektai įdomūs dėl galimybės įsigyti konkurentus. Bankai nors ir domisi galimybe dalyvauti investiciniuose projektuose, tačiau tai jiems yra ne pagrindinis klausimas - jie labiau linkę paskolinti pinigų kitiems investuotojams", - teigia L.Kliukas.

Paprastesnis investicijų valdymas

UAB "Ūkio banko kapitalo rizikos valdymas" projektų vadovas Ramūnas Valančiauskas, LŽ komentuodamas tokių investicinių projektų perspektyvas, pažymėjo, jog tai galimybė investuoti turimas laisvas lėšas tiek smulkiems investuotojams, tiek ir finansinėms institucijoms.

"Nesunkiai prieinamų investavimo instrumentų Lietuvoje nėra labai daug - nekilnojamasis turtas, akcijos, gyvybės draudimas, investiciniai fondai, su indeksais susietos obligacijos ir kt. Pirmajam reikia didelių lėšų, investuoti į akcijas paprastam piliečiui ar finansinei institucijai, kur profesionalių investavimo specialistų faktiškai nėra, be geros investavimo sistemos ir patirties yra labai rizikinga, investicinių fondų bei obligacijų reali istorinė grąža - gana nedidelė, palyginti su investavimo rizika. Juo labiau kad investuojant į investicinį fondą ar susietas su indeksais obligacijas 2-3 metų laikotarpiui investavimas yra visiška loterija. Čia siūloma gana didelė grąža per optimalų laikotarpį, kurią iš tikrųjų galima pasiekti. Įmonė yra realiai valdoma, o investuojant biržoje apie įmonės valdymą negalima net kalbėti, ir tai sukelia papildomą riziką. Investavimas biržoje iš tikrųjų yra daugiau spekuliacija. Perkant įmonių akcijas galima investuoti nedideles sumas, o rezultatai daugiausia priklauso nuo valdymo kokybės, bet ne nuo bendrų rinkos tendencijų", - įžvalgas dėsto R.Valančiauskas.

Pasak jo, svarbiausias dalykas yra tai, kad gerai valdyti įmonę yra gerokai paprasčiau nei investicinį fondą. "Todėl produktas idealiai tinka fiziniams asmenims, kai kuriems investiciniams fondams ir nebankinėms rizikos kapitalo įmonėms", - pažymi pašnekovas.

"Išaugusiems" akcijų biržą

Klubo "Pinigų srautas" prezidentas Darius Simanavičius LŽ sakė, kad tokios privataus kapitalo investicijos yra išties perspektyvios, tačiau skirtos patyrusiems investuotojams. "Dažniausiai tuo užsiima keletas investuotojų, kurie "išaugo" akcijų biržą ir nori ne tik stebėti įmonės veiklą, bet ir turėti įtaką jos valdymui - įsteigiama investicinė bendrovė ir į ją "sunešamos" lėšos. Tada ieškoma perspektyvių įmonių, kurioms trūksta apyvartinių lėšų ar lėšų investicijoms, plėtrai. Investicinė bendrovė per suformuotą naują valdybą turi įtakos nupirktos įmonės sprendimams", - teigia S.Simanavičius.

Pasak jo, tai, kad toks modelis siūlomas neprofesionaliems investuotojams, yra gana naujas ir išties rizikingas atvejis. "Tuo labiau kad investicija į tokius projektus prasideda nuo keliasdešimtiems tūkstančių litų. Todėl jeigu nusprendžiama investuoti į tokius didelę riziką turinčius produktus, reikėtų tam skirti ne daugiau kaip keletą procentų viso investicinio portfelio", - pataria ekspertas.

Pasak jo, pagal preliminarią statistiką, iš penkių investicijų į įmones viena visiškai nepasiseka ir pinigai prarandami, 3-4 investicijos vos atsiperka ir tik viena įmonė duoda žadėtąjį kelių šimtų ar net kelių tūkstančių procentų pelną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"