TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Investicijos nukrypo į Jūrų perkėlą

2008 08 05 0:00
Greta Kuršių marių atidarius tinkamą popieriui laikyti sandėlį, šio iš Švedijos, Vokietijos ir Suomijos tranzitu siunčiamo per Klaipėdos uostą krovinio gali padaugėti kelis kartus.
LŽ archyvo nuotrauka

Artimiausiais metais Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco") pietinėje uosto dalyje numato pastatyti keletą krovos terminalų ir inžinerinių įrenginių, kurių vertė daugiau kaip 130 mln. litų, - ankstesnė plataus masto investicinė programa apėmė tik šiaurinę uosto dalį.

Per du dešimtmečius nuo 1986-ųjų, kai veikia anuomet Tarptautine jūrų perkėla pavadinta keltų prieplauka, kino ir fotokronikose įamžinti jos vaizdai tapo išoriškai nusistovėjusia jūrinio miesto dalimi. Nors pirmasis reikšmingas pasikeitimas vyko senų seniausiai, kai iš karinės tarybinės geležinkelio perkėlos terminalas tapo lietuviškas universalus, akimi matomų permainų Smeltės pusiasalio teritorijoje padaryta nedaug.

Tik pamažu klaipėdiečiai priprato prie naujo "Klasco" padalinio pavadinimo - Jūrų perkėlos terminalas (JPT).

Pastaruoju metu, kai jūros vartai į Vakarus gyventojams atsivėrė kuo plačiausiai ir keleivių srautas JPT priartėjo prie 200 tūkst. per metus, ši uosto dalis dažnai kritikuota dėl duobėto kelio ir ankštos transporto priemonių laukimo aikštelės. Dėl to skubama statyti naują keleivinių keltų terminalą, o senąjį pertvarkyti specializuotai krovai. Ekonomikos padiktuotos verslo permainos, nuolat keičiančios šiaurinės "Klasco" dalies veiklos pobūdį ir mastą, ima laužyti ir JPT kontūrus.

Pradėjo sandėliu

Praėjusią savaitę "Klasco" oficialiai atidarė per metus pastatytą generalinių krovinių sandėlį. Tai pirmasis projektas Smeltės pusiasalyje iš bendrovės numatytos JPT plėtros.

Į dvi sekcijas suskirstyto sandėlio bendras plotas - 4 tūkst. kv. metrų. Bendrovės investicijos į šį objektą viršija 10 mln. litų. Atsiradus poreikiui, bus statoma ir antra tokio pat dydžio sandėlio dalis.

"Popieriaus ir kitų keltais gabenamų generalinių krovinių krova didėja. Specializuotas sandėlis patenkins verslo partnerių reikalavimą užtikrinti krovinio saugumą ir pakels mūsų konkurencingumą", - pažymėjo "Klasco" generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas atidarydamas sandėlį.

Iki šiol laikraštinio popieriaus ritinius "Klasco" laikydavo nedideliuose angaruose, po nenaudojamais keltų geležinkelio tiltais, po laikinomis priedangomis. Turint specializuotą sandėlį, generalinių krovinių krova JPT gali padidėti nuo 100 tūkst. tonų dabar iki pusės milijono tonų per metus. Pasak V.Greičiūno, visų pirma tai priklausys nuo laivybos partnerio DFDS, kurio keltais popierius plukdomas į Klaipėdą, pasirašyto ketinimų protokolo gabenti 300 tūkst. tonų popieriaus per metus įgyvendinimo.

Šiuo metu keltuose jaučiama ekonominė vartojimo prekių krizė atsispindi sumažėjusiais krovininių automobilių kiekiais, tačiau neatmetama galimybė, kad gali sulėtėti visas prekybos procesas. Todėl "Klasco" patirtis skatina nesieti veiklos su vienu kroviniu.

Pasak "Klasco" valdybos pirmininko Bronislovo Lubio, iš viso iki 2012-ųjų metų "Klasco" į Jūrų perkėlos terminalo plėtrą planuojama investuoti per 130 mln. litų. Arčiau Malkų įlankos, prie uosto statomos naujos krantinės, numatoma įrengti skystų produktų terminalą su talpyklomis melasai, užterštiems laivų vandenims, laivų degalams. Sandėlių-šaldytuvų kompleksą numatoma projektuoti tada, kai bus sukurta nauja visos Smeltės pusiasalio kelių struktūra rytinio privažiavimo kelio vietoje. Daug arčiau nei dabar, neprivažiavus geležinkelio pervažos tarp konteinerių terminalo ir JPT, numatoma statyti naują keleivių salę, pasienio tarnybų postą, automobilių stovėjimo aikšteles. Kai kuriuos pastatus ketinama griauti.

Gera perspektyva

Plėsti krovos plotus Smeltės pusiasalyje nuspręsta ne tik atsižvelgus į keltų laivybos kompanijos DFDS pageidavimus, uosto interesą kuo geriau panaudoti brangiai nuomojamą žemę, bet ir miesto siekį sumažinti miesto gatvių apkrovimą krovininiais automobiliais.

Ir dabartinės kelių infrastruktūros požiūriu, ir vertinant valstybės planus tiesti pietinį miesto aplinkkelį, Smeltės pusiasalis yra geriausia vieta uosto plėtrai. Tačiau dėl negilaus kanalo terminalai turi būti pritaikomi tokiems kroviniams, kokie gabenami mažos grimzlės laivais.

2006 metais, kai keltais į Klaipėdą pradėta ant palečių gabenti supakuotus įvairius krovinius, JPT apyvarta šoktelėjo ketvirtadaliu ir perkopė 3,5 mln. tonų. 2007 metais ji padidėjo iki 3,7 mln. tonų. Šiemet, kai dėl atvertos Šengeno erdvės, išnykus eilėms pasienyje, ir degalų kainų krovininių automobilių keltuose sumažėjo, generalinių krovinių apyvarta stabilizuoja JPT ekonomiką ir saugo nuo apyvartos nuosmukio.

Koncerno "Achemos grupė" valdoma "Klasco" yra didžiausia krovos kompanija Klaipėdos uoste. Pernai ji perkrovė 9,6 mln. tonų, šiemet planuojama 10 mln. tonų apyvarta.

Šiaurinėje uosto dalyje "Klasco" taip pat planuoja plėsti jau veikiančius terminalus, tačiau naujų objektų statybas riboja siauras kranto ruožas, ankšta teritorija ir ribotas geležinkelio pralaidumas. Manoma, kad perspektyvinis krovos rezultatų prieaugis priklausys nuo verslo plėtros Smeltės pusiasalyje galimybių.

Šaukštas deguto

Valstybės finansuojamai infrastruktūrai Smeltės pusiasalyje sutvarkyti iki 2013 metų numatyta per 90 mln. litų. Jeigu šie darbai vėluos, nebus efektyvūs ir verslo projektai. Pats ryškiausias pavyzdys, kaip biurokratinės statybų procedūros kenkia verslui, - JPT sandėlio situacija.

Nors iki sandėlio uosto direkcija nutiesė naują kelią, iki jo nepadaryta 700 metrų geležinkelio atšaka, galinti kainuoti apie 2 mln. litų.

Popieriaus ritinius iki geležinkelio rampos, mat beveik visi jie išvežami į kitas šalis geležinkeliu, teks vežti krovos technika apie pusę kilometro.

"Išlieka didelės sąnaudos, nes direkcija per savo apsileidimą nesugebėjo laiku nutiesti geležinkelio", - priekaištavo uosto vadovybei "Klasco" valdybos pirmininkas B.Lubys.

"Ne visada būna taip, kaip nori. Mes nežadėjome, kad geležinkelis bus nutiestas kartu su sandėlio pabaigtuvėmis, nes jo finansavimas į sąmatą įtrauktas tik pavasarį. Dabar vyksta viešųjų pirkimų procedūros, o jos, kaip įprasta, vėluoja", - išsisukinėjo nuo aiškaus komentaro "Lietuvos žinioms" S.Dobilinskas.

Ir tai ne vienintelė šios valstybinės įstaigos sukelta kliūtis, organizuojant JPT krovos darbus. Ir laivybos kompanija DFDS, ir "Klasco" kelerius metus primena uosto vadovybei apie lanksčios rampos keltams būtinybę. Svyruojant marių vandens lygiui keltų vartai neatitinka krantinių aukščio, automobiliams išvažiuoti iš keltų ir įvažiuoti į juos sudėtinga, keltų prastovos laikas Klaipėdoje dvigubai ilgesnis nei kituose uostuose.

Pasak S.Dobilinsko, pirkti rampą, kuri gali kainuoti daugiau negu 10 mln. litų, neskubėta dėl dviejų priežasčių: dėl to, kad bus perkamos iškart dvi vienodos, antroji - projektuojamam naujam keleivių ir keltų terminalui, todėl tikslinta, kokio tipo reikia, ir dėl finansų stygiaus. "Šiemet atlikti pirkimo procedūrų nesuspėsime, todėl tokią rampą įmanoma pastatyti tik 2009 metais", - aiškino S.Dobilinskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"