TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Investicijų troškuliui uoste - pažadai

2009 06 17 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Smulkiems Klaipėdos uosto naudotojams iki gyvo kaulo įgriso Uosto direkcijos siekis gaunamas pajamas atidėti dideliems darbams ir pažadais glaistomos ilgos europinių pinigų gavimo procedūros.

Tas, kas iš Klaipėdos bent retkarčiais plaukia jūra universaliais ro-ro keltais, mato, kad jų pakrovimo ir iškrovimo trukmė užsienyje ir mūsų uoste skiriasi. Pavyzdžiui, Kylio linijos keltai Klaipėdoje iškraunami ir pakraunami per 5 valandas, o Vokietijoje tie patys veiksmai atliekami kone perpus trumpiau.

Didėjant laivų talpai ir apkrovimui perkėlos naudotojai, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ir laivybos operatorius "DFDS Lisco" dar prieš penkmetį prašė įrengti mobilią automobilinę rampą, tačiau girdėjo vieną atsakymą: nereikia, netrukus bus statomas naujas šiuolaikiškas keleivių ir krovininių keltų terminalas. Įsitikinus, kad terminalo atsiradimas užtruks ilgiau nei planuota, o senoji perkėla dėl privažiavimo kelių ir vėliau bus tinkama keltų laivybai, imta tokiam smulkiam įrenginiui ieškoti europinių pinigų.

Laimėjo finansavimą.

2006-2007 metais Klaipėda partnerio teisėmis įsiliejo į Baltijos jūros regiono INTERREG III B kaimynystės programos "Rytų-Vakarų transporto koridorius" projektą, kuris paskui buvo pripažintas sėkmingiausiu šios programos projektu transporto sektoriuje. Jūrų greitkelį Klaipėda-Karlshamnas Europos Komisija (EK) įvertino kaip vieną svarbiausių visoje Europos Sąjungoje (ES) ir kliūtims šalinti skyrė 5 mln. eurų. Už gautus pinigus švedai numatė atlikti vienokius patobulinimus, lietuviai - kitokius.

Tuometis susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius uosto naudotojams garantavo, kad Lietuvos dalis, 2 mln. eurų (apie 7 mln. litų), niekur nepražus ir netrukus bus panaudota rampai jūrų perkėlos terminalo (JPT) 151-oje krantinėje įrengti. Esą pastačius reguliuojamo lygio rampą, prie krantinių bus galima iškrauti ir pakrauti įvairius laivus. Nei vandens lygis, nei keltų konstrukcija neturės įtakos jų pakrovimo greičiui.

Tačiau rampos projektavimo darbams mūsų uostas taip pat gailėjo savų pinigų. Patarė verslininkams dar palaukti, kol EK pritars programos tęsiniui ir papildomai skirs lėšų.

Šių metų birželio 9 dieną Projektų priežiūros komitetas iš antro karto (pirmąkart pernai lapkritį finansavimo prašymas buvo atmestas) projektą "Rytų-Vakarų transporto koridorius II - "žaliojo" transporto koridoriaus koncepcijos sąsaja su Šiaurės transporto ašimi" patvirtino. 25 partnerių bendro projekto vertė sudaro apie 6 mln. eurų. Pasak Klaipėdos uosto atstovės Kristinos Gontier, buvo prašoma daugiau - 7,5 mln. eurų. Tačiau EK sumažino finansavimą 20 proc. ir skirtą sumą patarė persidalyti patiems partneriams. Artimiausiomis dienomis Švedijoje, Malmėje, vyks susitikimas. Per jį ir paaiškės, ar Klaipėda gaus visus prašytus 400 tūkst. eurų (apie 1,4 mln. litų), ar mažiau.

JPT viršininko Vaclovo Grigalausko manymu, rampa leistų 30 proc. greičiau pakrauti laivus, bet dėl lėtų biurokratinių tempų Klaipėdoje ją turėsime dar negreitai. Kol vyks projektavimas, kol bus užsakyta pagaminti, kol atgabens, užtruks ir porą metų.

Pirks navigacinę įrangą

K.Gontier teigimu, už "žaliojo" koridoriaus projekto lėšas numatoma ne tik suprojektuoti keltų rampą, bet ir įsigyti uosto kapitono tarnybai reikalingą navigacinę kompiuterinę sistemą.

Teikiant ES programos projektą buvo nurodoma, kad viena svarbiausių uosto konkurencingumo savybių - galimybė priimti į uostą ir pakrauti kuo didesnės gramzdos laivus, nesukeliant pavojaus laivybos saugumui.

Todėl minimalios vandens gylio atsargos (po laivo kyliu) nustatymas yra ypač svarbus. O kapitono leistina minimali laivo gramzda gali svyruoti - tai priklauso nuo laivų tipų, meteorologinių sąlygų.

Šiuo metu Klaipėdos uoste minimali vandens gylio atsarga, vadinamasis klirensas, nustatoma statiškai. Tačiau pasaulyje yra sukurta navigacinė sistema (programinė ir techninė įranga), leidžianti nustatyti klirensą dinaminiu būdu.

Patirties šioje srityje turi Australijos kompanija "OMC International". Jau 15 metų šios įmonės sukurta unikali sistema gerina ją įdiegusių uostų saugumą ir efektyvumą. Ji skirta bangų, potvynių, srovių ir laivo dinamikai apskaičiuoti realiu laiku, taip pat užtikrinti saugiausią laivybą esant sekliems ar riboto gylio vandens keliams. Klaipėdos uostas planuoja kuo skubiau įsigyti šią įrangą dar ir dėl to, kad nuo šio birželio į mūsų uostą pradėjo plaukioti daug didesni nei anksčiau konteineriniai laivybos operatoriaus MSC laivai.

Tačiau jei Klaipėda gaus mažiau pinigų nei planuoja, tada nežinia, ar abiem - rampos ir klirenso matavimo - projektams uosto direkcija pridės savo lėšų, ar pasiūlys laukti dar vieno ES transporto koridoriaus tęsinio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"