TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Investicinius fondus krestelėjo rudenėlis

2012 09 04 7:44
LŽ archyvo nuotrauka/Akcijų fondų nedidelio kritimo pastarąsias dvi savaites nederėtų pervertinti - tai gali būti ir sezoninis reiškinys.

Nuo rugpjūčio vidurio smuktelėjusi investicinių akcinių fondų vienetų vertė neturėtų investuotojų nei versti panikuoti, nei kelti jiems nerimą - priešingai, profesionalūs investuotojai tokiais atvejais pataria susilaikyti nuo radikalių sprendimų ir palūkėti.

Dominuojančių pasaulio šalių bendrovių akcijos dar nespėjo atsigauti po staigaus kritimo 2009 metais, tad investuoti laisvas lėšas reikėtų su galva.

Tuo labiau kad pastaruoju metu, nuo rugpjūčio 20 dienos, daugumos į regionus orientuotų investicinių akcinių fondų kryptys ėmė raudonuoti. Pamažu smunka ir Kinijos, ir Europos regionų, ir netgi Skandinavijos bendrovių akcijų vertė. Tačiau, palyginti su 2009 metais buvusia griūtimi, fondų vienetai tebėra maždaug 20 proc. brangesni, o nuo metų pradžios net ir rizikingi fondai pabrango 7-10 procentų.

Laikina korekcija

Fondai, orientuoti į Rusijos bendrovių akcijas, lėtai, bet stabiliai pinga jau visus metus, o atsigavusi naftos rinka, pagrindinis šios šalies pajamų šaltinis, kritimą švelnina ir daugiau nieko padaryti negali.

Patyręs investicijų valdymo specialistas Marius Dubnikovas tokią padėtį sieja pirmiausia su maždaug prieš porą metų pradėtu stebėti užsienio investuotojų kapitalo traukimusi iš Rusijos. "Užsienio investicijos, didinusios Rusijos bendrovių vertę, sugrįžti neskuba ir kol kas nelabai matyti, kas galėtų šią rinką labiau sujudinti", - sako rinkos analitikas.

"Swedbank" analitikos padalinio vadovo Tomo Andrejausko nuomone, daug tikėtis rusai neturėtų ir iš juos maitinančios naftos, nes menkai tikėtina, kad išsilaikys dabartinio lygio jos kainos, kai mažėja vartojimas ir Kinijoje, ir JAV, ir Europoje.

"Pastaruoju metu rinkos gyveno viltimi, kad centriniai bankai paskelbs planus, kokių naujų monetarinių veiksmų bus imamasi bandant pagerinti rinkų ir ekonomikos padėtį. Europos centrinis bankas užsiminė apie tai prieš mėnesį, tačiau priemonėms įgyvendinti reikia įveikti kelias politines kliūtis, todėl investuotojų optimizmas paskutines kelias savaites prislopo, o akcijų rinkų indeksai šiek tiek nukrito", - padėtį LŽ komentavo SEB banko Investicijų valdymo departamento vadovas Ignas Pliuškys. Kita vertus, anot jo, JAV federalinio rezervų banko vadovas užsiminė apie galimas monetarines skatinimo priemones, ir tai pačioje rugpjūčio pabaigoje šiek tiek suteikė optimizmo.

Be to, kaip teigė M.Dubnikovas, iš JAV pasigirdo geresnių žinių apie nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą. "Kituose regionuose to dar nepastebime, tačiau JAV ekonomika itin svarbi viso pasaulio ekonomikai, todėl nenuostabu, kad visų investuotojų akys yra nukrypusios į šį regioną", - teigė M.Dubnikovas.

T.Andrejausko nuomone, renkantis fondus pagal kryptis, matyt, derėtų daugiau dėmesio atkreipti į akcijų fondus, orientuotus į žemės ūkio sektorių, juolab kad žemės ūkio produktų vartojimas didėja, o jų kainos po šios vasaros sausrų turėtų kilti. Energetikos bendrovės, jo nuomone, irgi turėtų užimti deramą vietą, ypač tos, kurios susijusios su kuro tiekimu, tačiau abejotina, ar, stebint Kinijos ekonomikos lėtėjimą, derėtų laukti žaliavų brangimo. I.Pliuškys LŽ užsiminė, kad ir SEB dalį investicinių fondų lėšų atitraukia nuo žaliavų ir perkelia į perspektyvesnes kryptis.

Apskritai visi LŽ pašnekovai teigė, jog akcijų fondų nežymaus kritimo pastarąsias dvi savaites nederėtų pervertinti, nes paprastai rugpjūtį ir rugsėjį, pasibaigus atostogų metui, akcijos yra linkusios koreguotis. Taigi tai gali būti ir sezoninis reiškinys.

Investuotojai perka

M.Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad investuotojų lūkesčiai pamažu gerėja ir jie vėl ima pirkti akcijas. Tačiau, pamokyti krizės, tai daro apdairiai ir, skirtingai nei 2009-ųjų, didžiosios akcijų rinkos griūties, išvakarėse, dairosi ne į sparčiai augančias rinkas, o į nuo seno stiprius regionus.

"Šiandien smarkiai atpigusios tokių šalių kaip Italija, Ispanija, Prancūzija, netgi Vokietija akcijos. Investuotojai, matyt, mąsto maždaug taip: jos ir taip pigios, todėl jei ir dar atpigs, tai nežymiai, o galimybių nemažai uždirbti yra daug", - svarsto T.Andrejauskas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys irgi atkreipia dėmesį, kad bent Lietuvoje dauguma investuotojų, nusvilusių 2009 metais, šiandien jau bijo investuoti, ir, matyt, dar teks palūkėti, kol jie ims traukti didesnes sumas. "Tai, matyt, iš dalies gerai, todėl ir patariame neskubėti, gerai įvertinti savo galimybes ir bent 10 proc. laisvesnių lėšų skirti investicijoms. Nepatyrusiems asmenims patariame investuoti ne po daug, gal po 100 ar 200 litų, nes tokiu atveju rizika išsiskaido, ir investicijų grąža augs arba mažės kartu su rinka", - sako jis.

Š.Ruzgio nuomone, nebūtų atsakinga dabar į rinką mesti visas sutaupytas lėšas, nes vertybinių popierių kainos, nuo metų pradžios kiek pakilusios, tarsi sustojo laukdamos ir nežinia kur pasuks toliau. "Šiandien užtenka vienos garsesnės naujienos ir rinka gali arba šauti į viršų, arba staigiai smigti", - perspėja Š.Ruzgys.

Aukso viduriukas

Investiciniai fondai - tai itin patrauklus vidutinio pajamingumo produktas, kuris ypač tinka pradedančiam investuotojui. Perkant pavienių bendrovių akcijas, galima ir daug uždirbti, bet ne ką mažiau ir patirti nuostolių. Terminuotieji indėliai - lengviausias būdas investuoti, bet tokių investicijų grąža nepasiveja infliacijos. Maždaug tiek pat, kiek prarandama dėl infliacijos, galima uždirbti perkant Vyriausybės vertybinius popierius.

O investiciniai fondai - tai tarsi aukso viduriukas tarp obligacijų ir akcijų. Mat investuojant į fondus perkamos ne pavienių bendrovių akcijos, o visa puokštė. Taigi vienoms pingant, kitoms brangstant galutinis rezultatas būna per vidurį, todėl ir didelių sukrėtimų būna retai - fondų vienetų vertė juda kartu su visa pasirinkto sektoriaus rinka.

Š.Ruzgys pabrėžia bene svarbiausią fondų pranašumą, palyginti su kitomis investavimo rūšimis: staiga prireikus pinigų, į fondus investuotus pinigus su visu uždarbiu galima pasiimti jau kitą dieną. Tereikia kreiptis į fondo valdytoją išvakarėse, kad pasibaigus biržos prekybai būtų apskaičiuota fondo vieneto kaina, ir kitą dieną pinigai jau išmokami.

Investicija į fondus bene patraukliausia yra tuo, kad jų uždarbiu rūpinasi profesionalūs investuotojai, ir tai nepatyrusį investuotoją apsaugo nuo didžiausių priešų - baimės ir godumo. "Žmogus, apimtas šių jausmų, gali patirti vienodai nuostolių - arba nieko neuždirbs, arba prikrės kvailysčių ir ims elgtis priešingai, negu derėtų. Būtų protingiausia bent maždaug dešimtadalį laisvų lėšų periodiškai nukreipti į fondus ir bent penketą metų per daug į jų vertę nesigilinti, nešokinėti iš lovos, išgirdus apie vertybinių popierių rinkų kritimą ir pasikliauti fondų valdytojais, kurie profesionaliai rūpinasi investuotų lėšų saugumu ir kiek įmanoma didesne grąža. Domėtis rinka reikia, bet tai neturėtų žmogaus užvaldyti", - pataria Š.Ruzgys.

Yra ir dar vienas dalykas, kurį derėtų žinoti pradedančiajam: investicijų valdymo paslaugos kainuoja, todėl nusprendus investuoti į akcijas teks sumokėti makleriui 1,5-2,5 proc. įėjimo į fondą mokestį, nuolat mokamas depozitoriumo mokestis, turto valdymo mokestis. Per ilgesnį laiką šie mokesčiai sudaro vos kelis procentus nuo sukauptos sumos per metus, tačiau pirmaisiais investavimo metais teks susitaikyti su realybe, kad investicijoms skyrus, pavyzdžiui, 1000 litų pirmaisiais metais bus investuota tik 800-850 litų.

Lietuvoje yra vienas fondų valdytojas, kuris renka ir vadinamąjį sėkmės mokestį - apie 10 proc. uždirbto pelno. Pavyzdžiui, jei investuotas 1000 litų uždirbo 10 proc. pelno, arba 100 litų, tai nuo pastarosios sumos 10 proc., arba 10 litų, tenka fondo valdytojui ir iš tikrųjų fondo kliento investicijos uždirbs 9 proc. pelno.

Renkantieji sėkmės mokestį tikina, jog tai yra paskata fondų valdytojams siekti uždirbti kuo daugiau investicinio pelno. Tačiau lazda turi du galus. Siekdami pelno, valdytojai nevengia ir rizikingesnių investicijų. Kuo investicija rizikingesnė, tuo gali duoti didesnę grąžą ir tuo daugiau uždirbs ir investuotojas, ir fondo valdytojas. Tačiau tokios investicijos gali būti ir pačios nuostolingiausios. Tokiu atveju nuostolių patirs tik investuotojas, o valdytojas už savo prisiimtą riziką neatsako - jis tik negaus sėkmės mokesčio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"