TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Investuotojai į vėjo energetiką veržiasi į jūrą

2014 08 07 11:29
Lietuvoje veikiančios 116 vėjo jėgainių gamina 559 tūkst. megavatvalandžių elektros energijos ir 6 proc. visos šalies suvartojamos elektros energijos. Kitąmet ši dalis galėtų išaugti iki 20 procentų. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Per dešimtmetį Lietuvos vėjo energetika tapo svarbia šalies energetikos sistemos dalimi. Šiuo metu Lietuvoje veikiančios 116 vėjo jėgainių gamina 559 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos ir 6 proc. visos šalies suvartojamos elektros energijos. Manoma, kad kitąmet ši dalis gali siekti 20 procentų.

„Pastaruosius kelerius metus ypač sparčiai augęs sektorius pernai pasiekė 500 megavatų suminės galios kvotos lubas. Aukcionuose išdalyti visi sausumos vėjo jėgainių statybos leidimai, kuriuos buvo numatyta išduoti iki 2020 metų. Laukdami sprendimų dėl naujojo vėjo energetikos plėtros etapo investuotojai pradeda analizuoti jūrinės energetikos potencialą“, - teigia „Swedbank“ Energetikos klientų skyriaus vadovas Antanas Sagatauskas.

Pigi ir švari energija

Šiuo metu Lietuvoje, kuri ES yra įsipareigojusi iki 2020 metų ne mažiau kaip 23 proc. sunaudojamos elektros energijos gaminti iš atsinaujinančių išteklių, „švari“ elektros energija sudaro apie 13 proc. bendro suvartojamo elektros kiekio. Daugiausia elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių Lietuvoje jau dabar pagamina vėjo elektrinės – daugiau nei 40 procentų. Hidroelektrinės pagamina 36 proc., likusią dalį – biokuro, saulės ir biodujų jėgainės.

Pasak A. Sagatausko, vėjo jėgainės Lietuvoje gamins elektros energiją ypač konkurencingomis kainomis. Dabar veikiančių jėgainių pagaminama elektros energija superkama 30 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) tarifu, šiuo metu statomų jėgainių išgaunam energija bus superkama po 24-24,5 ct/kWh.

„Pigiau reikšmingesnį energijos kiekį iš atsinaujinančių šaltinių Lietuvoje gali pagaminti vienintelė Kauno hidroelektrinė. Gaminant dar daugiau elektros energijos iš vėjo, jos supirkimo kaina turėtų toliau mažėti ir visiškai priartėti prie rinkos kainos“, - mano banko specialistas.

Daugiau nei Latvija ir Estija

Lietuva šiuo metu pagamina daugiau elektros energijos iš vėjo nei kaimynės Latvija ir Estija, ir pagal šį rodiklį mažai teatsilieka nuo ES vidurkio. ES šalyse iš vėjo yra pagaminami 8 proc. viso sunaudojamo elektros energijos kiekio.

Lietuvos vėjo jėgainių bendra įrengtoji galia pernai metais siekė 279 (šiemet – 283) megavatų (MW) ir jos bendrai pagamino 559 tūkst. MWh elektros energijos. Estijos vėjo jėgainių įrengtoji galia siekė 280 MW, pagamino 528 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos, Latvijos – 68 MW įrengtosios galios vėjo jėgainės kartu pagamino 110 GWh elektros energijos.

Spartesnė investicijų grąža

Šiuo metu Lietuvoje veikia 17 vėjo jėgainių parkų, 10 iš jų yra finansavęs „Swedbank“. Šis bankas alternatyvių energetikos šaltinių projektus plėtoja nuo 2005 metų ir per visą šį laikotarpį vėjo jėgainių parkų statyboms jau skyrė daugiau kaip 1 mlrd. litų.

„Lietuvoje šis sektorius investuotojams yra patrauklus savo stabilumu ir prognozuojamais pinigų srautais. Lietuvos vėjo jėgainių parkų vidutinis naudingumo koeficientas – aukščiausias tarp Baltijos šalių ir siekia 27 procentus. Tiesa, vėliau statytų parkų mūsų šalyje naudingumo koeficientas yra aukštesnis – 30 proc., kai kur prognozuojama jis sieks ir 40 procentų. Tuo tarpu Latvijoje šis rodiklis yra 24 proc., Estijoje – beveik 23 procentai“, - tėigė A. Sagatauskas.

Banko duomenimis, investicijų į vėjo energetikos projektus Lietuvoje atsiperkamumas – 10-12 metų. Jau pradėjusios funkcionuoti jėgainės reikalauja minimalios priežiūros ir mažai investicijų, o jų darbo resursas siekia 20-25 metus.

Plėtros potencialas jūroje

Turimos palankios gamtinės sąlygos ir vykdoma technologinių sprendimų plėtra vėjo energetikos sektoriuje iš vėjo Lietuvai leistų konkurencingomis kainomis pasigaminti žymiai didesnius kiekius elektros energijos.

Tačiau tam, kad vėjo energetikos sektoriaus plėtra mūsų šalyje nesustotų, A. Sagatausko nuomone, pirmiausia būtina padidinti dabartinį galiojančių šalies teisės aktų nustatytą vėjo jėgainių suminės galios limitą bent iki 850 MW.

„Kartu būtina galvoti apie jūrinės energetikos potencialo panaudojimą. Dėl vyraujančių pastovių vėjų palankiausios sąlygos plėtoti vėjo energetiką yra Vakarų Lietuvoje, kur vidutinis metinis vėjo greitis siekia apie 5 metrus per sekundę. Jau dabar Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Skuodo, Tauragės rajonuose yra didžiausia sausumos vėjo elektrinių parkų koncentracija. Tačiau skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, mūsų pajūrio zona nėra ilga, todėl neišvengiamai susidursime su atvirų vietovių, tinkamų sausumos vėjo jėgainėms, trūkumu ir turėsime ieškoti galimybės vėjo energetiką plėtoti Baltijos jūroje. Joje, konservatyviu vertinimu, Lietuvos vėjo energijos potencialas galėtų siekti 1 tūkst. megavatų ir tai galėtų būtų itin ekonomiškai patraukli galimybė investicijoms“, - mano A. Sagatauskas.

Lietuvoje vėjo energetikos plėtojimas prasidėjo 2004 metais, kai darbą pradėjo pirmoji šalyje Vydmantų parodomoji vėjo jėgainė, o pirmieji stambūs vėjo energetikos projektai pradėti vystyti nuo 2006 metų.

Europoje sparčiausiai plėtojama vėjo energetika

Europoje šiuo metu statoma 16 komercinių jūrų vėjo jėgainių parkų, kurių bendra galia – 4,9 gigavatų (GW). Daugiausiai parkų pirmą metų pusmetį buvo statoma Vokietijoje, nuo jos šiek tiek atsiliko Jungtinė Karalystė ir Belgija.

Per pirmąjį 2014 metų pusmetį prie tinklų visoje Europoje buvo prijungtos 244 naujos jūrų vėjo jėgainės, kurių bendra galia siekia 781 MW. Tai ketvirtadaliu mažiau nei per tą patį laikotarpį 2013 metais., kai buvo prijungta 1,045 MW galios.

Dar 282 jėgainės jūroje per šį laikotarpį buvo instaliuotos, bet kol kas nėra prijungtos prie tinklų. Iš viso prijungimo prie tinklų Europoje šiuo metu laukia 310 instaliuotų vėjo jėgainių, jų bendra galia siekia 1200 MW.

„Vėjo energetika išlieka sparčiausiai augančiu energetikos sektoriumi Europoje, net ir atsižvelgiant į tai, kad šiemet per pirmus šešis metų mėnesius buvo instaliuota ketvirtadaliu mažiau galios nei praėjusiais metais“, – sakė Europos vėjo energetikos asociacijos (EWEA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Justinas Wilkesas.

EWEA duomenimis, visų Europoje instaliuotų jūrų vėjo jėgainių galia kartu siekia 7,343 MW. Iš viso Europoje yra 73 jūrų vėjo jėgainių parkai, jie išsidėstę 11 šalių teritorijose. Šiuo metu visų Europoje instaliuotų jūrų vėjo jėgainių galios pakanka pagaminti 27 teravatvalandes (TWh) elektros. Toks elektros kiekis gali visiškai patenkinti 7 milijonų namų ūkių, arba visų Nyderlandų, poreikius.

Daugiausiai jūrų vėjo jėgainių parkų pirmą šių metų pusmetį buvo statoma Vokietijoje – iš viso 10. Juose buvo instaliuotos 126 jėgainės. Jungtinėje Karalystėje buvo statomi 5 parkai, juose taip pat instaliuotos 126 jėgainės. Belgijoje buvo statomas 1 parkas, kurį sudaro 30 jėgainių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"