TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Investuotojai padės Šalčininkams

2014 03 31 12:37
R.Skyrienė: „Investuotojai susidaro įspūdį, kad kai kuriose savivaldybėse jų investicijų tiesiog niekam nereikia.“ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Šalčininkų rajono savivaldybe. Susitarimu šalys įsipareigoja dalytis patirtimi ir profesinėmis žiniomis rengiant investicijų pritraukimo į Šalčininkų rajoną strategiją.

Tai – pirmas tokio pobūdžio bendradarbiavimo susitarimas tarp investuotojus vienijančios asociacijos ir savivaldybės.

Netolygus pasiskirstymas

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje pasiskirsto itin netolygiai. Vilniaus apskritis pritraukia daugiau kaip 64 procentus, o Tauragės apskritis – vos 0,1 procento visų investicijų. Kai kuriuose regionuose pinigingi užsieniečiai iš viso nelaukiami ir nepageidaujami.

Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais Vilniaus apskričiai teko 26 mlrd. 920,1 mln. litų tiesioginių užsienio investicijų (TUI), iš jų daugiau kaip 96,2 procentai - Vilniaus miestui. Mažiausiai investuotojams patrauklus Vilniaus apskrityje buvo Šalčininkų rajonas, 2012 metai pritraukęs vos 500 tūkst. litų TUI. Pagal investicijų vienam gyventojui rodiklį šalyje pirmauja Mažeikiai, kur vienam gyventojui tenkančių užsienio investicijų kiekis yra beveik trečdaliu didesnis nei Vilniuje.

„Investicinį klimatą lemia ne tik mokesčių sistema ar padėtis darbo rinkoje, bet ir vietos valdžios bei visuomenės požiūris į investuotojus. Inicijuodamas bendradarbiavimą su „Investuotoju forumu“ rengiant investicijų pritraukimo strategiją, Šalčininkų rajonas sukuria gerą precedentą bei atskleidžia vietos valdžios pastangas kurti patrauklią investicinę aplinką“, ‒ teigė asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

„Investuotojai susidaro įspūdį, kad kai kuriose savivaldybėse jų investicijų tiesiog niekam nereikia. Tačiau susitikimas su Šalčininkų rajono savivaldybės ir verslo atstovais atskleidė, jog gali būti ir visiškai priešingai. Mus nepaprastai džiugina rodoma iniciatyva, aktyvumas ir noras bendradarbiauti, todėl pagrįstai tikimės, jog ši partnerystė bus sėkminga bei itin rezultatyvi“, ‒ pažymėjo „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Palanki geografinė padėtis

Šalčininkų rajono meras Zdislavas Palevičius teigė, jog rajonas investuotojams patrauklus dėl palankios geografinės padėties ir palyginti nedidelio atstumo nuo sostinės bei kaimyninės Baltarusijos. Švari aplinka, išplėtota infrastruktūra ir patogus susisiekimas, savivaldybę kertantis tarptautinis magistralinis kelias Vilnius‒Lyda ir geležinkelis Vilnius‒Lyda – taip pat reikšmingi rajono privalumai.

Šalčininkų rajono savivaldybė palankiai vertinama dėl vienos mažiausių šalyje verslo liudijimų kainos, investicijoms skirtų žemės sklypų.

„Bene svarbiausias veiksnys, kuriantis palankų verslo klimatą, yra aktyvi ir veikli gyventojų bendruomenė. Rajono gyventojai yra gana aukštos kvalifikacijos, įvairiakalbiai ir noriai imasi verslo, todėl nedarbo lygis rajone yra palyginti žemas. Savivaldybė taip pat deda visas pastangas investicijoms palankiai aplinkai kurti: esame parengę visus teritorinius planavimo dokumentus, bendruosius ir specialiuosius planus. Kartu su investuotojais esame pasirengę plėtoti infrastruktūros, turizmo projektus, ieškoti ir pasiūlyti investuotojų poreikius atitinkančių žemės sklypų bei pastatų“, ‒ kalbėjo Šalčininkų rajono meras Z. Palevičius.

Nepakankamos savivaldybių pastangos

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ l.e.p. generalinio direktoriaus Arvydo Arnašiaus teigimu, labai svarbu, kad savivaldybės pačios aktyviai siektų pritraukti investicijų.

„Investuotojams būtina, kad savivaldybės veiktų ir skaidriai, ir operatyviai teikdamos būtinas paslaugas ‒ pavyzdžiui, išduodant statybų leidimus, tvarkant teritorijų planavimo dokumentus. Be to, vietos valdžios atstovai turi aktyviai kalbėti su jų regione jau dirbančiais verslininkais ir padėti spręsti sistemines problemas. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ remia savivaldybių siekį išnaudoti savo potencialą pritraukiant investuotojus ir teikia pagalbą tobulinant savivaldybių rinkodarą, analizuoja savivaldybių paslaugų kokybę bei teikia siūlymus kaip ją pagerinti“, – sakė A.Arnašius.

Buvusi „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė LŽ yra sakiusi, kad greičiausiai niekada Lietuvoje nebus taip, kad visoms savivaldybėms atiteks vienodas skaičius užsienio investicijų. Tačiau regionai turėtų bendradarbiautų, o ne konkuruoti tarpusavyje, nes kiekvienas didelis užsienio investuotojo projektas duoda naudą visai Lietuvai.

„Kartais atsitinka taip, kad vienas rajonas, gavęs užsienio bendrovės užklausą ir negalėjęs jos patenkinti, apie tai neinformuoja kitų. Taip prarandamas potencialus investuotojas. Norint sulaukti daugiau investicijų į vieną ar kitą rajoną, jų atstovams reikia suprasti, kuo jie patrauklūs užsienio investuotojui. Suvokti turimus pranašumus ir išskirtinumus. Rajonams reikia aktyviai dirbti su potencialiais ir esamais investuotojais bei vykdyti aktyvius rinkodaros veiksmus tikslinėse rinkose, o ne laukti, kol užsienio investuotojas juos pats susiras“, - pabrėžė M.Dargužaitė.

***

SKAIČIAI

2013 metų pradžioje sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje sudarė 41 mlrd. 781,1 mln. litų.

26 mlrd. 920,1 mln. litų, arba 64,4 procento visų tiesioginių užsienio investicijų teko Vilniaus apskričiai (Vilniaus miesto savivaldybei – 96,2 proc.). Kauno apskričiai teko 5 mlrd. 129,2 mln. litų arba 12,3 procento, Telšių apskričiai – 3 mlrd. 574,5 mln. litų arba 8,6 procento (Mažeikių rajono savivaldybei – 98,3 proc.), ir Klaipėdos apskričiai – 3 mlrd. 555,8 mln. litų, arba 8,5 procento (Klaipėdos miesto savivaldybei – 69,5 proc.). Mažiausia TUI dalis teko Tauragės apskričiai – 47,2 mln. litų, arba 0,1 procento visų šalies TUI.

Daugiausia TUI vidutiniškai vienam gyventojui teko Vilniaus apskrityje – 33,4 tūkst. litų (Vilniaus miesto savivaldybėje – 48,2 tūkst. litų), Telšių apskrityje – 24,2 tūkst. litų (Mažeikių rajono savivaldybėje – 61,9 tūkst. litų), Klaipėdos apskrityje – 10,7 tūkst. litų (Klaipėdos rajono savivaldybėje – 17 tūkst.litų). Mažiausiai TUI vienam gyventojui teko Tauragės apskrityje – 444 litai (Jurbarko rajono sav. – 24 litai).

Lietuvos vidurkis - 14,1 tūkst. litų TUI vienam gyventojui.

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"