TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Investuotojai pasiūlė, kaip permaišyti mokesčių sistemą

2014 06 18 14:33
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Perduoti „Sodros“ įmokų surinkimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Sujungti darbuotojo ir darbdavio mokamas įmokas. Nustatyti įmokų lubas visoms mokėtojų grupėms. Įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Šiuos ir kitus savo siūlymus trečiadienį dėstė „Investors‘ Forum“ atstovai. 

Investuotojai konferencijoje apžvelgė mokesčių sistemą ir atkreipė dėmesį į, jų teigimu, pablogėjusią mokesčių aplinką Lietuvoje ir susirūpinimą keliančias tendencijas.

Mato įsisenėjusias problemas

„Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigė, kad Lietuva pagal mokesčių reitingavimą vis dar atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. 72 proc. respondentų Lietuvoje atlikus investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimą taip pat pasakė, kad mokesčių sistema yra probleminė.

„Nepaisant gražaus ir ambicingo starto išrinkus naują Seimą, kuris ėmė kurti darbo grupes ir kita, gana greitai šios ambicijos išsikvėpė: per beveik dvejus metus beveik nieko esminio mokesčių sistemoje nebuvo pakeista. Dėl to esame išties susirūpinę. Problemos tikrai yra ne naujos, o pokyčiai yra gyvybiškai reikalingi“, – konferencijoje sakė „Investors‘ Forum“ mokesčių darbo grupės vadovas, EY partneris Kęstutis Lisauskas.

Pirmoji problema, anot K. Lisausko yra „Sodros“ sistema. Ji yra tarsi mirties lovoje gulintis pacientas, kuris gydomas smilkalais ir užkalbėjimais, palygino specialistas. Jo teigimu, pirma, reikia perduoti „Sodros“ įmokų surinkimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. „Kai tai darys viena institucija, taip pat atsakinga už gyventojų pajamų mokesčio surinkimą, savaime suvienodės mokesčių bazės ir atsakitų pateikimų terminai, atpigs administravimas“, – komentavo K. Lisauskas. Antra, reikėtų sujungti darbuotojo ir darbdavio mokamas įmokas: „Tuo būdu darbuotojas pagaliau pamatys, kiek kainuoja jo darbo vieta. Darbdavys su socialiniu draudimu ekonomine prasme neturi nieko bendra. Tai padarius, išnyktų paskatos darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl darbo užmokesčio „vokeliuose“. Trečia, reikia nustatyti įmokų lubas visoms mokėtojų grupėms, kad būtų panaikintas socialinis neteisingumas. „Dabar turime keletą privilegijuotų mokėtojų grupių, kurie turi lubas, o kiti – neturi. Tai didžiulis socialinis neteisingumas“, – mano K. Lisauskas. Ir ketvirta – reikia naikinti „drakoniškas“ baudas už „Sodros“ įmokų nesumokėjimą ir suvienodinti su tomis, kurios įprastos mokesčių administravimą kitose srityse.

Taip pat, pasak K. Lisausko, reikia kovoti su šešėline ekonomika papildomomis priemonėmis. Siūlymai apriboti grynųjų pinigų judėjimą yra sustoję, o investuotojai palaiko šią idėją. Mokesčių administravimo srityje irgi esą nėra padaryta reikalingų žingsnių. Į kovą su šešėliu nepakankamai įtraukta visuomenė. „Be to, šešėliniame versle uždirbami dideli pinigai, kurie yra realizuojami. Darbas su pajamų ir išlaidų pagrindimu yra nepakankamas. Kyla dideli namai, atsiranda kitas turtas, bet mokesčių administratoriaus šita informacija kažkodėl nepasiekia. Jeigu dabar galima formuoti preliminarias pajamų deklaracijas, lygiai tą patį būtų galima daryti ir su turto deklaracijomis“, – akcentavo K. Lisauskas.

Siūlo visuotinį NT mokestį

„Investors‘ Forum“ mokesčių darbo grupės narė, „KPMG Baltics“ mokesčių ir teisės skyriaus vadovė Birutė Petrauskaitė pabrėžė, kad reformos, susijusios su nekilnojamu turtu (NT), vis dar buksuoja. Gyventojai esą dažnai neprašo įsigijimo dokumento, kai įsigyja su NT susijusius darbus, samdant darbuotojus populiaru samdyti verslo liudijimus įsigijusius asmenis, nors darbus atlieka įmonės su savo darbuotojais, pirmos eilės giminaičiams dovanojamas paveldėjimas neapmokestinamas, šešėlyje susikaupę pinigai investuojami į gyventojų NT, galioja penkerių metų mokesčių lengvata. „Visose šiose srityse yra nesumokami į biudžetą pinigai, – sakė B. Petrauskaitė. – Gyventojai, kurie moka mokesčius sąžiningai, juos sumoka du kartus – nuo pajamų ir už NT. NT, kuris „nusėda“ šešėlyje, vėl lieka neapmokestintas. Siekiant socialinio teisingumo ir norint sumažinti mokesčių vengimo, siūlome nutraukti neapmokestinamą grandinę NT sektoriuje. Siūlytume keisti NT mokestį išplečiant jo bazę. Dabar neapmokestinama suma 1 mln. litų vertė yra pakankamai didelė. Neapmokestinamą bazę siūlytume išplėsti bent nuo 500 tūkst. litų, o iš kitos pusės – mažinti mokesčio tarifą. Šiuo metu jis yra 1 proc. siūlytume 0,5 proc. arba 0,75 proc. Iš kitos pusės, reikėtų sukurti paskatas gyventojams ieškoti sąsajų su legaliai deklaruojamomis pajamomis ir reikalauti iš darbų paslaugas teikiančių įmonių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitų-faktūrų“. NT mokestį turėtų mokėti ir valstybė bei savivaldybės, sakė B. Petrauskaitė: „Pasisakome už visuotinį NT mokestį, nes kitaip yra iškraipoma reali rinkos kaina, o privatus sektorius yra nelygioje padėtyje su viešuoju“.

B. Petrauskaitės nuomone, nereikėtų spręsti socialinių problemų PVM lengvatomis. „Tikslas yra gražus, bet realiai lengvatos tenka ne tiems, kurie yra socialiai remtini, o tiems, kurie jau valdo NT. Geriau remti gyventojus tiksinėmis išmokomis, o ne bandyti užkaišyti spragas PVM lengvatomis“, – teigė „Investors‘ Forum“ mokesčių darbo grupės narė.

„Atbaidome investuotojus“

Pelno mokesčio sistema yra pati nekonkurencingiausia tarp Baltijos šalių, konferencijoje kalbėjo „Investors‘ Forum“ mokesčių darbo grupės narys, PwC mokesčių ir teisės skyriaus direktorius Nerijus Nedzinskas.

„Mes trypčiojame vietoje, teigiame, kad sistema yra gera, ir netgi priimame investuotojus atbaidančias įstatymų pataisas. Mokesčių administratorius dirba savo darbą labai uoliai, interpretuoja įstatymą savaip, tam tikroms įmonėms neleidžia pasinaudoti investicijų mokesčių lengvatos galimybėmis. Ko galime pasimokyti iš Latvijos? Dabar Leituvoje įmonės, investuojančios į akcijas ir ketinančios jas parduoti neapmokestinamai, turi jas išlaikyti bent dvejus metus ir turi turėti daugiau nei 25 proc. akcijų. Latvijoje tokių apribojimų beveik nėra. Tai investuotojus ir skatina rinktis kaimyninę šalį“, – vardijo N. Nedzinskas.

Investuotojus taip pat neva atbaido priimtas įstatymo pakeitimas, teigiantis, kad mokestiniai nuostoliai gali būti nukeliami į ateitį, bet jie turi būti ribojami iki 70 proc. einamųjų metų pelno. „Pirmaisiais veiklos metais paprastai investuojamos didelės lėšos, dėl to įmonė patiria nuostolį, o pelną gauna antrais, trečiais ar net ketvirtais metais. Valstybė pelno mokestį pradeda imti jau nuo antrų metų. Tai reiškia, kad valstybė nori pasiimti pelno mokestį avansu, kol realiai pelno dar nespėta uždirbti“, – savo požiūrį dėstė N. Nedzinskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"