TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Investuotojai pristabdo derybas su LEZ

2014 08 20 6:00

Šalies laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plečiasi – Kauno LEZ plėtoja infrastruktūrą, o Marijampolės LEZ ruošia dirvą potencialiems investuotojams ateiti. Nors darbai vyksta pagal planą, į besikuriančią lengvatinę zoną dėl neramumų Rytuose investuotojai nepuola stačia galva.

Į Kauno LEZ, veikiančią nuo 2006 metų, plaukiančios įmonių investicijos rodo, kad verslas iš tiesų suinteresuotas lengvatinėmis sąlygomis: nuliniu pelno mokesčiu pirmuosius 6 metus ir perpus mažesniu Lietuvos įmonių pelno mokesčiu 10 metų, nekilnojamojo turto neapmokestinimu ir užsienio investuotojų atleidimu nuo gautų dividendų. Vytautas Petružis, Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius, skaičiuoja: šiuo metu LEZ veiklą plėtoja 18 bendrovių, investavusių beveik 210 mln. litų ir sukūrusių apie 600 darbo vietų.

„Pritraukiant naujų investicijų į Kauno LEZ, tendencijos išlieka panašios – verslas investiciniam projektui įgyvendinti renkasi vietą, kurioje galėtų plyno lauko statybas įgyvendinti minimaliomis laiko ir finansų sąnaudomis. Taigi bendrovės vertina ne tik mokesčių lengvatas, bet ir patogią vietą, parengtą infrastruktūrą bei sukauptą kompetenciją“, - pažymėjo jis.

Šiuo metu LEZ teritorijoje vyksta penkių objektų statybos, kurių bendras būsimų gamybinių pastatų plotas sudarys apie 31 tūkst. kv. metrų. Kauno LEZ veiklą vykdančios įmonės planuoja investuoti dar 980 mln. litų bei sukurti 740 naujų darbo vietų. „Vien šiais metais apie ketinimus įsikurti Kauno LEZ paskelbė trys įmonės: Šveicarijos šviesos diodų sistemų gamintojas „Almipex GmbH“, siuntų pristatymo bendrovė „DPD Lietuva“, automobilių ir ūkio mašinų detalių kūrimo bei projektavimo bendrovė „Enzi ir partneriai“, - vardijo V. Petružis.

Be to, šiuo metu vykdoma pačios Kauno LEZ infrastruktūros plėtra. Iki 2015 metų vidurio čia bus išplėsta logistikos ir gamybos zona bei oro parko teritorija. Taip esą siekiama atverti daugiau galimybių esamų bei potencialių investuotojų verslui vystyti.

Proveržio tikimasi kitąmet

Šiaurinėje Marijampolės dalyje iki 2015 metų rugpjūčio už 11,2 mln. litų planuojamos įrengti LEZ darbai neatsilieka nuo grafiko. Tai patvirtino įmonės „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ generalinis direktorius Simonas Petrulis. 77 ha teritorijoje išsidėsčiusioje LEZ šiuo metu kuriama infrastruktūra, derinamos sąlygos su potencialiais investuotojais. Jų, kol sutartys nepasirašytos, įmonės vadovas sakė negalįs įvardyti. Pasirašytų sutarčių dar nėra, tačiau jų proveržio tikimasi kitų metų viduryje, kai bus baigta kurti infrastruktūra ir sąlygos investuotojams taps aiškesnės.

S. Petrulis tik prasitarė, kad tarp susidomėjusiųjų LEZ siūlomomis galimybėmis šiuo metu yra keletas vietinio regiono kompanijų, taip pat keli tarptautiniai investuotojai. „Kitų LEZ patirtis rodo, kad lietuviško kapitalo kompanijos greitai randa kelią į mokesčių lengvatų aplinką. Todėl ir planuojame daug bendrauti su artimiausiomis vietinio kapitalo įmonėmis. Kalbant apie veiklos profilį, būtų logiška laukti įmonių, veikiančių maisto, žemės ūkio, baldų, tekstilės, medienos ir logistikos sektoriuose, nes šie sektoriai Marijampolės regione yra stiprūs“, - pasakojo pašnekovas.

Jo manymu, Marijampolės LEZ išsiskiria iš kitų tokio tipo zonų sklypais, skirtais vidutinės taršos įmonėms, o bene didžiausias pranašumas - geras kainos ir kokybės santykis bei pakankama darbo jėgos pasiūla regione. „Aišku, tam tikrose srityse, pavyzdžiui, lazerių ar paslaugų, specialistų gali trūkti, tačiau pakanka galinčiųjų dirbti maisto, žemės ūkio, transporto ir logistikos srityse. Galbūt ši darbo jėga šiek tiek išsibarsčiusi, tačiau ją galima konsoliduoti“, - įsitikinęs S. Petrulis.

Anksčiau skelbta, kad Marijampolės LEZ infrastruktūrą įrengs Alytaus statybos bendrovės „Parama“ ir Marijampolės įmonės „Statybos ritmas“ konsorciumas. Konkurso laimėtojas nuties apie 2,6 km kelių, 3,7 km buitinių nuotekų ir 3,2 km lietaus nuotekų tinklų, rekonstruos 2,76 km drenažo rinktuvų, nuties 2,97 km telekomunikacijų tinklų bei 4 km gatvių apšvietimo tinklų.

Derybos stabtelėjo

Nors darbai, vystant Marijampolės LEZ infrastruktūrą, nestoja - jau sudaryta žemės nuomos sutartis su savivaldybe, vykdomi parengiamieji darbai prieš pradedant 10-11 mėnesių truksiančius kasybos darbus, planuojami asfaltuoti keliai ir geležinkelio linija – derybos su investuotojais susidūrė su nenumatytomis kliūtimis.

S. Petrulis neslėpė, kad neramumai Rytų rinkoje pristabdė LEZ sandorius su potencialiais investuotojais. „Prieš metus investuotojai šnekėjo vienaip, dabar – kitaip. Jie stebi, kaip šį pusmetį klostysis reikalai Rytų pusėje, laukia, kol nurims aistros. Todėl derybose esama pauzių“, - pripažino jis. Kita vertus, būtent šiuo metu stabtelėjusios derybos, anot pašnekovo, didelių problemų nekelia, nes infrastruktūros plėtojimo etapu investuotojų susidomėjimas nebūna maksimalus.

Kaip buvo skelbiama žiniasklaidoje, pirmoji investuotoja, paskelbusi apie planuojamą projektą Marijampolės LEZ, yra "Arvi" įmonių grupė. Į kol kas neviešinamą objektą ji planuoja investuoti 2 mln. litų. Tačiau S. Petrulis pažymėjo, kad "Arvi" įmonių grupė nesiekia tapti pirma Marijampolės LEZ investuotoja. Ji esą net norėtų, kad ledus pralaužtų ir šios lengvatinės zonos veidu taptų kuri nors tarptautinė kompanija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"