TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Investuotojai sukurs per tūkstantį darbo vietų

2015 06 18 6:00
IT specialistai ramūs: į Lietuvą žengiantys nauji užsienio investuotojai jiems irgi siūlys darbo vietas. Reuters/Scanpix nuotrauka

Užsienio investuotojai šiemet rodo panašų susidomėjimą galimybėmis plėstis Lietuvoje kaip pernai ir toliau medžioja informacinių technologijų (IT) specialistus. Tačiau verslininkai tikėjosi didesnių pokyčių - šalyje įvestas euras esą nekompensuoja problemų, atbaidančių investuotojus.

Šiais metais Lietuvą jau pasirinko 11 užsienio investuotojų. Visi kartu jie ketina sukurti beveik 1300 naujų darbo vietų. Tempas išlieka labai panašus - pernai liepos pradžioje turėta 13 projektų ir sukurta šiek tiek daugiau kaip 1400 naujų darbo vietų. Tokius duomenis LŽ pateikė VšĮ „Investuok Lietuvoje“.

Naujų darbo vietų pastaraisiais metais padaugėjo. Nors užpernai birželio pabaigoje projektų skaičius taip pat siekė 13, darbo vietų buvo suplanuota perpus mažiau – 777.

Kaip pažymi „Investuok Lietuvoje“, tarp 2015 metais pritrauktų projektų kol kas dominuoja verslo paslaugų centrai ir JAV bei Danijos investuotojai. Tačiau patvirtinus kelis naujus projektus tai gali greitai pasikeisti. Viešojoje erdvėje jau paskelbti „Nasdaq“, „Danske bank“ ir „StormGeo“ planai Lietuvoje. Kiti projektai kol kas konfidencialūs.

Specialistų poreikis didės

Šių metų pradžioje didžiausia pasaulyje vertybinių popierių biržų operatorė ir kapitalo rinkų technologijų tiekėja „Nasdaq“ pranešė, kad Vilniuje kuria naują Technologijų ir verslo kompetencijų centrą. Šalyje jau veikia trys „Nasdaq“ grupės įmonės: „Nasdaq Vilnius Service“, „Nasdaq Vilnius“, ir Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas. Jos užsiima finansų rinkų infrastruktūra, kitomis finansinėmis paslaugomis, IT sistemų kūrimu, testavimu, administravimu.

„Nasdaq“ LŽ nurodė, kad 2014-ųjų pabaigoje grupės įmonėse Lietuvoje dirbo 27 žmonės, o šiuo metu – 79. Per 2015 metus darbuotojų skaičių planuojama didinti penkis kartus.

„Nasdaq“ Baltijos rinkos komunikacijos vadovė Audronė Ranonytė teigė, jog prie sprendimo steigti Technologijų centrą Lietuvoje prisidėjo jau žinomi IT ir su šia sritimi susiję specialistai: aukšta jų kvalifikacija, darbo kultūra, vertybės bei motyvacija. „Žinoma, vertiname kandidato išsilavinimą ir patirtį, tačiau priimame žmones ir neturinčius patirties, tai yra patys auginamės darbuotojus, nes kuriame šiuolaikines technologijas kapitalo rinkoje - sparčiausiai besivystančiame sektoriuje. Taigi mums reikia specialistų, kurių Lietuvos mokyklos kol kas nerengia“, - sakė ji.

Pašnekovė pridūrė, kad šalyje daugėjant užsienio investicijų, kuriant įvairius technologijų centrus IT ir panašių specialistų poreikis, tikėtina, išliks. Todėl būtų tikslinga, jei švietimo sistema į tai atsižvelgtų: investuotų į naujas atitinkamas mokslo programas, taip pat peržiūrėtų ir atnaujintų esamas.

IT specialistus graibsto ir metų pradžioje oficialiai atidarytas „Danske Bank“ informacinių technologijų paslaugų centras „Danske Group IT Lietuva“ (DGITL). Jis jau įdarbino 200 žmonių, o iki metų pabaigos darbuotojų skaičius turėtų pasiekti 300.

„Iš tiesų IT specialistų rinkoje nėra mažai - didelio stygiaus nejaučiame. Taip, rasti jų nelengva, bet pagrindinis motyvuojantis veiksnys, kuris pritraukia talentus, yra įdomus darbas. Manau, mes tai sugebame pasiūlyti“, - LŽ tvirtino Giedrius Dzekunskas, „Danske Group IT Lietuva“ vadovas. Jis patikino, jog šiame centre sudaromos geros sąlygos augti.

Paklaustas, kas iš tiesų užsienio investuotojus traukia į Lietuvą, G. Dzekunskas pirmiausia pabrėžė, kad Lietuva yra viena iš ES šalių, turinčių bemaž didžiausią procentą aukštosiose mokyklose studijuojančio jaunimo. „Mums tai sukuria didžiulį konkurencinį pranašumą. Be to, Lietuva - jauna valstybė, o tai reiškia, kad mūsų žmonės itin smalsūs ir nori greitai tobulėti. Specialistai, kuriuos įdarbiname, yra labai motyvuoti ir dinamiški. Daug kompanijų, pradėjusių dirbti Lietuvoje, iš pradžių nustemba, kad darbuotojai tokie gabūs ir produktyvūs“, - aiškino G. Dzekunskas. Jis paneigė, jog užsienio investuotojus pirmiausia vilioja pigi darbo jėga. Esą jeigu jie tik lygina sąnaudas, tai nėra stipri ir ilgalaikė strategija.

Tikėjosi geresnių rezultatų

Neseniai IMD paskelbtame pasaulio konkurencingumo reitinge Lietuva įsiveržė į priekį visoje Vidurio ir Rytų Europoje ir užėmė 28 vietą pasaulyje. Tačiau, kaip pažymėjo „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Justinas Pagirys, nė viena šalis nestovi vietoje, todėl būtina ir toliau tobulėti. Pirmiausia - kovoti su šešėline ekonomika ir neefektyviu darbo santykių reguliavimu, taip pat didinti viešojo sektoriaus efektyvumą. Būtent šias sritis, kaip daugiausia reikalaujančias dėmesio, išskyrė Lietuvoje investavusios įmonės, dalyvavusios „Investuotojų forumo“ šiemet atliktoje apklausoje.

Rimantas Šidlauskas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius, vertindamas užsienio investuotojų susidomėjimą šalimi nebuvo pozityvus. Anot jo, įvedus eurą verslininkai tikėjosi sugundyti investuotojus patrauklesne investicine aplinka, tačiau kol kas nėra ženklų, bylojančių apie padidėjusį investuotojų aktyvumą.

„Mano įsitikinimu, ir toliau tarp Baltijos valstybių ir apskritai ES esame vieni paskutinių. Pirma, dėl to, kad saugumo situacija regione yra smarkiai pakitusi, o gretimose rinkose stebimas ekonomikos nuosmukis. Antra, turime rimtai susimąstyti apie palankią aplinką užsienio investuotojams. Ji, atmetus euro įvedimą, nepagerėjo. Lietuvoje, palyginti su aplinkinėmis valstybėmis, darbo santykiai yra vieni nelanksčiausių. Todėl visi stebi, koks bus socialinio modelio likimas. Mes taip pat susiduriame su kvalifikuotos darbo jėgos problema – didesni investuotojai, ką nors kuriantys, gaminantys, o ne tik prekiaujantys, jaučia ją“, - kalbėjo asociacijos vadovas.

Užmigome ant laurų

Paklaustas, kodėl tuomet į Lietuvą atėję užsienio investuotojai nuolat pabrėžia palankią infrastruktūrą ir kvalifikuotus specialistus, R. Šidlauskas atsakė, kad frazę „palanki aplinka“ mes kartojame jau 5-6 metus. Jo žodžiais, vien šnekant, tačiau nieko nedarant, iš lyderio pozicijos galima greitai smukti į autsaiderio.

„Prieš keletą metų oficialiai skelbėme, kad pagal darbo santykius užimame gana gerą poziciją. Bet šiandien, mano supratimu, jau turime imtis ryžtingų priemonių ir į socialinį modelį žiūrėti kompleksiškai. Laikas eina, o mes stovime vietoje. Juk dar mokyklos suole buvome mokomi, kad Lietuvoje gyvena didžiausias procentas žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Tačiau kiek tas išsilavinimas pritaikomas gyvenime ir atitinka rinkos poreikius? Šiandien mums nepakanka esamų IT specialistų, ką jau kalbėti apie aukštos kvalifikacijos inžinierius“, - dėstė jis.

Ateitis – pažangūs projektai

Verslo paslaugų sektorius šiuo metu Lietuvoje labai sparčiai auga, tačiau 2014 metų rezultatai rodo, kad didžiąją dalį - 41 proc. - „Investuok Lietuvoje“ pritrauktų projektų sudaro gamyba. Verslo paslaugų centrai - maždaug ketvirtadalį.

„Žvelgdami į ateitį paslaugų segmente matome galimybes didesnės pridėtinės vertės projektams: žmogiškųjų išteklių, finansinių paslaugų, duomenų analizės centrams. Gamybos sektoriuje, inžinerijos pramonėje Lietuva patraukli elektromechanikos, metalo apdirbimo projektams. Taip pat turime didelį gyvybės mokslų potencialą“, - vardijo J. Pagirys.

Anot jo, taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į dizaino, plėtros, testavimo projektus. Vidurio ir Rytų Europoje jie sudaro vos 9 proc. visų užsienio investicinių projektų, o Lietuvoje – net 27 procentus. „Tai – didelės pridėtinės vertės produktų ir IT sistemų kūrimas, reikalaujantis kompetencijos ir užtikrinantis gerai mokamas darbo vietas. Akivaizdu, kad dėl sukurtos informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros bei IT srities kompetencijos tokiems projektams Lietuva – viena patraukliausių šalių regione“, - sakė „Investuok Lietuvoje“ specialistas.

Pašnekovo teigimu, mąstydami apie Lietuvos konkurencingumą ateityje jau šiandien turėtume rūpintis didesniu IT, inžinerijos, robotikos, gyvybės mokslų specialistų skaičiumi.

R. Šidlauskas įsitikinęs, kad Lietuvai, kaip žaliavų neturinčiai valstybei, kryptingesnį dėmesį reikėtų skirti skaitmenizacijai, nes ji yra svarbi ateities ūkio dalis. „Pavyzdžiui, eksportuojančiai įmonei gyvybiškai svarbu žinoti, kur šiuo metu yra jos kroviniai ir kada jie grįš. Skaitmeninės technologijos leidžia tai daryti“, - tvirtino jis. Pasak pašnekovo, Lietuva galėtų bendradarbiauti su Baltarusija, Ukraina ir kitomis Rytų šalimis. Deja, nuoseklaus Vyriausybės darbo šioje srityje pasigendama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"