TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Investuotojai tapo išrankūs investuodami į pasaulio akcijų rinkas

Reuters/Scanpix nuotrauka

Per pirmąjį 2013 m. ketvirtį investuotojai, investicijų grąžą skaičiuojantys eurais, didžiausią investicinę grąžą – apie 11 – 15 proc. uždirbo JAV akcijų rinkose. Dėl paskutiniu metu sustiprėjusio JAV dolerio, investicijos į JAV akcijų rinkas aplenkė net apie 13 proc. per pirmąjį metų ketvirtį kilusias Japonijos akcijas, o taip pat solidžią nuo 5 proc. iki 14 proc. grąžą atnešusias Skandinavijos ir Baltijos šalių akcijas.

Tuo metu Vokietijos ir Prancūzijos indeksai per ketvirtį kilo apie 2,5 proc., o Italijos ir Ispanijos akcijos smuktelėjo apie 3 – 6 proc. Kinijos ir Indijos indeksai menkai nutolo nuo nulinės grąžos, o Brazilijos akcijos fiksavo apie 3,5 proc. kritimą. Taigi, paskutiniu metu investuotojai vis aiškiau atskyrė problemines rinkas nuo sveikų ir vis drąsiau pirko akcijas, nepaisydami net paskutinių kelių savaičių neramumų euro zonoje.

Euro perspektyva vėl abejojama

Didžiausios pasaulio ekonomikos duomenys pirmąjį metų ketvirtį tikrai nekėlė baimių – ypač gerėjo situacija darbo bei nekilnojamojo turto rinkoje, o santykinai sėkmingai pasibaigusios politinės diskusijos JAV dėl vadinamojo „fiskalinio skardžio“ rizikos, rinkos dalyviams leido ramiau atsikvėpti. Tuo tarpu Europoje investuotojai elgėsi atsargiai, nes Italijos parlamento rinkimai vėl priminė apie įtemptą padėtį euro zonoje, o lemiamas ketvirčio „pasirodymas“ Kipre leido investuotojams eilinį kartą stipriai suabejoti euro perspektyva.

Europos akcijų kainų augimas atsilieka nuo JAV akcijų dėl kur kas prastesnių viso regiono ekonominių rodiklių. Graikija, Kipras ar net Ispanija nėra tokios didelės valstybės, kad jų pačių skolos temptų viso žemyno rinkas. Tačiau bendra euro zonos būsena nėra itin sveika – net Vokietija, didžiausia ir viena sveikiausių Europos ekonomikų, nustotojo demonstruoti augimą, o Prancūzija, kurios ekonomika paskutinįjį 2012 m. ketvirtį smuko 0,3 proc., grasina dar prastesniais rodikliais šiais metais.

Tačiau Europos centrinis bankas (ECB) aiškiai reiškia paramą euro zonos šalims, turinčioms problemų dėl skolų valdymo. Tad bent jau iš dalies susitvarkius su Italijos ar Ispanijos finansinėmis problemomis (ne be ECB pagalbos), Kipro atvejis neturėtų smarkiai sumaišyti visos bendrijos kortų. Be to, Europos perspektyvomis besidominčio investuotojo žvilgsnis turėtų neužsilikti vien ties bėdomis periferinėse euro zonos šalyse, nes taip pat svarbu analizuoti ir didžiausių euro zonos narių ekonomikų augimo perspektyvas.

Rinkos reagavo skirtingai

Mažiausiai į paskutiniu metu paaštrėjusias Kipro bėdas reagavo JAV Wallstreet‘as – akcijų indeksai ten kovo mėnesį „pramušė“ visų laikų aukštumas. Tuo tarpu Europoje atsinaujinę finansinės krizės simptomai sukėlė ypač neigiamą reakciją – bendri žemyno akcijų indeksai koregavosi apie 5 proc. Periferinėse euro zonos šalyse akcijų kritimai buvo šiek tiek didesni, tačiau reikia prisiminti, kad šias rinkas šiemet jau smukdė investuotojams nerimo sukėlę Italijos rinkimų rezultatai.

Sujudimas dėl Kipro ypač neigiamai paveikė pietinių euro zonos šalių bankų akcijų kainas dėl išaugusios rizikos, kad indėlininkai, matydami kaip situacija buvo išspręsta Kipre, gali pradėti išsivedinėti pinigus į finansiškai stipresnius bankus ar į ne taip stipriai finansinės krizės paliestas šalis. Prieš kelias dienas patvirtintas Kipro gelbėjimo planas taip pat ypač neigiamai paveikė pietinių euro zonos šalių valstybinių obligacijų rinkas. Be abejo, aštriausiai sureagavo paties Kipro ir Graikijos skolos vertybinių popierių kainos, tačiau prie grėsmingos 7 proc. pajamingumo už 10 metų trukmės obligacijas priartėjo kita viena mažiausių euro zonos ekonomikų – Slovėnija, kur valstybei taip pat priklauso du didžiausi šalies bankai, o jų finansinė padėtis gali turėti didelę įtaką bendram šalies skolos lygio augimui.

Tolimesnio augimo perspektyvos

Dar 2012 m. rudenį viso pasaulio mastu prasidėjusį akcijų brangimą lėmė optimizmas dėl ateityje gerėsiančių įmonių rodiklių bei bendrai išaugęs rizikos apetitas, kai investuotojai pradėjo perkelinėti aktyvus iš mažiau pelningų obligacijų į akcijas. Tačiau įmonių pelnai nuo praėjusių metų pabaigos JAV išaugo tik 1,7 proc., o Europoje smuko apie 0,4 proc. Be to, analitikai paskutiniu metu nebuvo pasirengę gerinti įmonių rezultatų prognozes, kurias investuotojams, tikintiems akcijų kainų tolimesniu kilimu, artimiausiu metu būtų labai aktualu sulaukti.

„Danske Bank“ tiki, kad analitikai artimiausiu metų turėtų pradėti gerinti įmonių rezultatų prognozes ir patvirtinti faktą, kad akcijų kainų augimas vyksta dėl fundamentalių priežasčių. „Danske Bank“ mano, kad lėtas pasaulio ekonomikos atsigavimas turėtų leisti per artimiausius 12 mėnesių investuotojams toliau uždirbti iš investicijų į akcijų rinkas. Cikliniai bankų ir statybų sektoriai ekonomikai augant visada turi didesnes perspektyvas augti negu necikliniai, todėl jie ir toliau bus laikomi tokiais, kurių įmonių akcijos turi didesnes perspektyvas augti artimiausiu metu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"