TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Investuotojams Estija patrauklesnė už Lietuvą

2014 01 08 6:00
Potencialiai patraukliausios užsienio investuotojams Lietuvoje artimiausiu metu bus IT, debesų kompiuterijos, paslaugų ir techninio aptarnavimo centrų bei personalo valdymo sritys. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje sukauptų tiesioginių užsienio investicijų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), daugiau nei perpus mažesnė negu Estijoje.

Ar Estijai ir Latvijai įsivedus eurą Lietuva tapo ne tokia patraukli užsienio investuotojams? LŽ kalbinti pašnekovai tuo abejojo. Tačiau Lietuva, jų nuomone, varžybas dėl investicijų pralaimi dėl kitų priežasčių. Latvija ir ypač Estija užsienio kapitalui patrauklesnės dėl mokesčių sistemos - tarifų dydžio ir pastovumo, darbo santykių lankstumo, pagaliau - šalies pasiekiamumo. Eurostato duomenimis, Estijos sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) 2012 metais sudarė 84,2 proc. BVP, Latvijos - 46,5 proc. BVP, o Lietuvos - 36,7 proc. BVP. Vienam Estijos gyventojui praėjusių metų antrąjį ketvirtį teko 10,8 tūkst. eurų, Lietuvos gyventojui – tik 4,1 tūkst. eurų TUI. Kita vertus, Lietuva lenkia Baltijos kaimynes pagal pritrauktų projektų skaičių.

Euras – ne pirmoje vietoje

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė mano, kad Estijai ir Latvijai įsivedus eurą Lietuvos patrauklumas investuotojams nemažėja. „Lietuvos valiuta yra susieta su euru fiksuotu kursu, todėl valiutų svyravimų rizikos Lietuvoje nėra. Antra vertus, tai, kad šalis neturi euro, yra vienas mažiausiai svarbių kriterijų, lemiantis užsienio įmonių apsisprendimą investuoti. Užsienio investuotojams svarbiausia yra kvalifikuota darbo jėga, rinkų artumas, susisiekimas, infrastruktūra, darbo sąnaudos, teisinė ir verslo aplinka“, - tikino ji.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat teigė, kad šalies valiuta yra tik vienas iš daugelio kriterijų, lemiančių šalies patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms. Pavyzdžiui, jei šalies valiutos kursas dažnai svyruoja, yra didelė nacionalinės valiutos nuvertėjimo rizika, tuomet šalis yra ne tokia patraukli užsienio investicijoms. „Šiuo aspektu Lietuva didelio nepatrauklumo Estijos ar Latvijos atžvilgiu neturi, nes lito kursas yra griežtai fiksuotas euro atžvilgiu, o jo nuvertėjimo tikimybė labai maža“, - sakė jis.

N.Mačiulio nuomone, siekiant pritraukti užsienio investicijų svarbiau tokie kriterijai kaip korupcijos lygis, politinės aplinkos stabilumas, mokesčių dydis ir pastovumas, susisiekimo infrastruktūra, darbo jėgos kvalifikacija, darbo santykių lankstumas bei verslo reguliavimas. „Deja, pagal kai kuriuos iš šių kriterijų Lietuva pradeda atsilikti nuo Latvijos ir Estijos. Pavyzdžiui, pelno apmokestinimas Latvijoje ir Estijoje yra patrauklesnis. Estijoje reinvestuojamas pelnas apskritai neapmokestinamas - kol uždirbtas pelnas lieka įmonėje ir yra reinvestuojamas į naujų darbo vietų kūrimą, gamybinių pajėgumų plėtrą, inovacijas, tol įmonė neturi mokėti mokesčių. Tai atrodo natūralu ir akivaizdu - valstybė turi siekti, kad būtų kuriama daugiau darbo vietų ir investuojama į ateities potencialą“, - svarstė ekonomistas.

M.Dargužaitė nesutinka, kad Lietuva yra autsaiderė varžybose dėl užsienio investicijų. Pasak jos, per pastaruosius keletą metų mūsų šalis aplenkė savo Baltijos kaimynes pagal pritrauktų projektų skaičių. „Lietuva turi didesnę darbo jėgos pasiūlą, ji vis dar pigesnė nei Latvijoje ir Estijoje. Būtų galima rasti tam tikrų niuansų, pagal kuriuos Lietuva pralaimi Latvijai ar Estijai, tačiau visos trys šalys yra gana lygiavertės kovoje dėl investicijų“, - tikino „Investuok Lietuvoje“ vadovė.

Patraukliausias - paslaugų sektorius

M.Dargužaitė:"Per pastaruosius kelerius metus Lietuva aplenkė savo Baltijos kaimynes pagal pritrauktų projektų skaičių." / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Lietuva vis labiau atrandama investuotojų kaip ypač patraukli šalis steigti informacinių technologijų (IT), techninio aptarnavimo ir jungtinių paslaugų centrus. „Kaip rodo pastarųjų kelerių metų tendencijos, tokių projektų dalis visame projektų portfelyje gerokai išaugo. Mažėja dėl vietinės rinkos ateinančių projektų, daugėja į eksportą orientuotų projektų. Gamybos projektų dalis išlieka pastovi ir tai rodo, kad Lietuva nepraranda patrauklumo gamybos srityje“, - tikino M.Dargužaitė.

Anot jos, Lietuva, kaip potencialia šalimi investicijoms, domisi Skandinavijos šalių, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir JAV investuotojai. „Tai yra rinkos, kurios jau daugelį metų dominuoja Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų sudėtyje. Investuotojų iš šių šalių sėkmės pavyzdžiai paskatina ir kitas įmones iš minėtų šalių pasirinkti Lietuvą“, - sakė „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė.

Potencialiai patraukliausios užsienio investuotojams Lietuvoje artimiausiu metu bus IT, debesų kompiuterijos, paslaugų ir techninio aptarnavimo centrų bei personalo valdymo sritys. Anot M.Dargužaitės, šiems projektams Lietuva ypač tinka dėl puikiai išsilavinusios ir daugiakalbės darbo jėgos, gausaus socialinius mokslus baigiančių studentų būrio (net 45 proc. studijuoja socialinius, verslo administravimo ir teisės mokslus) bei puikios infrastruktūros (vieno greičiausio interneto pasaulyje, puikiai išplėtotų komunikacinių technologijų).

Liks prie suskilusios geldos?

Ekonomistas N.Mačiulis skeptiškai vertina Lietuvos galimybes pritraukti investicijų. Jis atkreipė dėmesį, kad Latvija nuo šių metų pagerino sąlygas turto valdymo bendrovėms, jos už užsienyje parduotas akcijas ar gautus dividendus nemokės pelno mokesčio. Tuo metu Lietuva, pasak jo, šiemet pajudėjo priešinga kryptimi - įmonėms apribotos galimybės mažinti mokėtiną pelno mokestį praeityje patirtais nuostoliais.

„Tokį sprendimą loginiais ir ekonominiais argumentais pagrįsti tikrai sudėtinga. Akivaizdu, kad šių pokyčių kontekste vis daugiau Lietuvoje veikiančių įmonių registruos holdingo kompanijas Latvijoje ir Estijoje bei ten konsoliduos pelną ir mokės mokesčius. Kitaip sakant, Lietuva, bandydama surinkti daugiau pelno mokesčio ir neatsižvelgdama į tai, kad gretimos valstybės mokesčių naštą mažina, liks prie suskilusios geldos - vis daugiau įmonių ieškos galimybių sumokėti mažesnį pelno mokestį ne Lietuvoje“, - teigė N.Mačiulis.

Ekonomistas pažymėjo, kad Lietuva atsilieka ir pagal kai kuriuos kitus aspektus - darbo santykiai Latvijoje ir Estijoje lankstesni nei Lietuvoje, oro transportu mes taip pat sunkiau pasiekiami.

„Džiugina aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičius, bet ne šio išsilavinimo kokybė - ryšio tarp studijų programų ir darbo rinkos poreikių kol kas beveik nėra. Teigiama tendencija yra ketinimas mažinti verslo priežiūros institucijų skaičių, tačiau siekiant pritraukti daugiau užsienio investicijų ir paskatinti darbo vietų kūrimą būtina ir peržiūrėti kai kurias archajiškas Darbo kodekso nuostatas“, - teigė N.Mačiulis.

Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos, palyginti su šalies BVP, proc.

Valstybė/Metai200720082009201020112012
Estija70,972,583,586,980,884,2
Latvija35,835,243,244,946,546,4
Lietuva35,828,434,536,235,636,7

Šaltinis: Eurostatas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"