TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Investuotojams už Lietuvą patrauklesnė Estija

Investicinė aplinka Lietuvoje gerėja, tačiau mums dar toli iki Estijos: vienam estui tiesioginių užsienio investicijų tenka tris kartus daugiau nei lietuviui.

"Šiais metais į Lietuvą pavyko pritraukti daugiau investicijų negu pernai, o 2012-aisiais dėl ekonomikos nuosmukio Europoje prognozuojamas šioks toks investicijų srauto sulėtėjimas", - teigia viešosios įstaigos "Investuok Lietuvoje" generalinis direktorius Mantas Nocius.

Ši įstaiga nuo metų pradžios patvirtino 16 tiesioginių užsienio investicijų projektų, kuriuos įgyvendinant krašte bus investuota 637 mln. litų ir sukurta 2360 naujų darbo vietų.

Dar 8 projektai pasiekė finišo tiesiąją. Tai gerokai daugiau nei pernai: 2010-aisiais į Lietuvą pritraukta 11 užsienio investicijų projektų, bendra investicijų suma siekė apie 100 mln. litų.

Statistikos departamento duomenimis, tiesioginių užsienio investicijų 2011 metų antrąjį ketvirtį vienam Lietuvos gyventojui teko 3327 eurai (11478,1 litų), Estijoje - 9684,5 eurų (33411,5 litų).

Dominuoja paslaugų sritis

Apie naujausią ir investicijų dydžiu solidžiausią projektą oficialiai pranešta praėjusią savaitę: Islandijos bendrovė "Felit" pagal franšizės sutartį Vilniuje statys pirmąjį Baltijos šalyse IKEA prekybos centrą ir kelis kitus komercinius objektus. Bendra šio projekto vertė - 370 mln. litų. Planuojama sukurti 200 naujų darbo vietų.

Kaip LŽ teigė M.Nocius, šiemet gamybos projektų mažiau negu investicijų į paslaugų sektorių. Esą tai galėjo lemti nestabilumas tarptautinėse rinkose: kol globalus ekonomikos raidos scenarijus nėra aiškus, gamybos įmonės dažniau susilaiko nuo didesnių investicijų. Kita vertus, investicijos į paslaugų centrus didėja iš dalies todėl, kad dirbdamos sudėtingomis ekonomikos sąlygomis įmonės siekia kaip įmanoma mažinti klientų aptarnavimo lėšas.

"Šiais metais visi gamybos projektai numatyti įgyvendinti ne Vilniuje, o mažesniuose miestuose. Ši tendencija palanki provincijai, nes mažesniuose miestuose naujų darbo vietų steigimas yra itin aktualus, - teigė M.Nocius. - Šįmet užsienio įmonės aktyviai veikė paslaugų sektoriuje: steigė naujus klientų aptarnavimo padalinius arba plėtė jau veikiančius. Tai rodo, kad įvairių užsienio šalių - nuo Švedijos iki Jungtinių Amerikos Valstijų - verslininkai gerai vertina Lietuvos specialistų kvalifikaciją. Dėl to Lietuvoje vis dažniau įkuriama regioninių įmonių klientų aptarnavimo centrų." Orientacija į paslaugų plėtrą - viena iš strateginių krypčių: šalis, beveik neturinti žaliavų išteklių, privalo išnaudoti žmonių gebėjimus, ir tai pastaraisiais metais pavyksta padaryti.

Paslaugų centrai steigiami ne vien Vilniuje: šiemet užsienio įmonės kelia koją ir į Kauną, kuris turi potencialo tapti stipriu traukos centru tokio tipo investuotojams.

Airijos pigių skrydžių bendrovė "Ryanair" rengiasi Kauno oro uoste steigti lėktuvų techninės priežiūros centrą. "Tai antras toks centras Europoje, pirmas veikia Vokietijoje, netoli Frankfurto. Tikimės, kad tokia galimybe susidomės ir kitos oro linijos. Kaunas turi šansų tapti didesniu lėktuvų remonto centru", - sakė M.Nocius.

Tarp didesnių investuotojų - Jungtinės Karalystė baldų gamybos įmonė "Homegroup", žadanti Klaipėdoje sukurti apie 350 darbo vietų, bei Danijos mokslo tyrimo laboratorija "Danspin", Raseiniuose kursianti ir gaminsianti verpalus.

Kelia specialistų darbo kainą

Pasak M.Nociaus, užsienio investuotojams svarbus šalies stabilumas ir kvalifikuotų žmonių skaičius. "Kol kas tuos reikalavimus vykdome sėkmingai. "Barclays" iš pradžių manė, kad jiems pavyks krašte rasti 250 darbuotojų per trejus metus. Dabar per gerokai mažesnį laiką jie jau turi apie 800 darbuotojų ir toliau auga. Jų lūkesčiai buvo gerokai viršyti", - pažymėjo M.Nocius.

Jis atmetė kaip nepagrįstus kai kurių verslininkų priekaištus, kad tokie investuotojai kaip banko "Barclays", Vilniuje įsteigusio informacinių paslaugų teikimo centrą, ar Pasaulinė grynųjų pinigų perlaidų lyderė "Wetern Union", sostinėje atidariusi regiono operacijų centrą, neva tik išvilioja gerus darbuotojus iš lietuviško kapitalo įmonių ir joms gerų specialistų deficito sąlygomis tenka ieškotis naujų.

"Manau, iki šio investuotojo atėjimo informacinių technologijų (IT) specialistams lietuviškos kompanijos naudojosi padėtimi, mokėjo nedidelius atlyginimus. Be to, tikėtis, kad šiuolaikiniame pasaulyje pavyks išvengti darbuotojų paieškos konkurencijos, nerealu, nes žmonės išvyksta dirbti ir į užsienį. Dėl "Barclays" atėjimo bankrutavo nedaug įmonių. Gyvybingos firmos išsilaikė. Žinoma, darbuotojų grietinėlė buvo nugriebta, tačiau užėmusiems žemesnes pareigas specialistams atsivėrė galimybė kilti karjeros laiptais, o į jų vietą atėjo jaunimas iš universitetų ir kitur. Tikėtis, kad darbuotojas visą gyvenimą dirbs pas vieną darbdavį, tikrai nerealu", - mano M.Nocius.

Gero investuotojo siūlomos darbo sąlygos kartais skatina grįžti ir emigrantus. Taip, pasak M.Nociaus, atsitiko, kai "Ryanair" paskelbė apie darbuotojų atranką Airijos ir

Jungtinės Karalystės lietuvių laikraščiuose. "Atsirado 18 emigrantų, kurie susidomėjo pasiūlymu. Keliolika iš jų atskrido pokalbio į Vilnių. Keli susitarė, kad grįžta į Lietuvą ir dirbs "Ryanair" lėktuvų remonto bazėje", - pasakojo M.Nocius.

Jo nuomone, jeigu bus sudaryta daugiau tokių galimybių, nemažai emigrantų galėtų susivilioti panašiais pasiūlymais. "Nors atlyginimai Lietuvoje ir neprilygsta gaunamiems Vakaruose, tačiau čia pragyvenimas pigesnis, o ir gyvenimas savame krašte teikia privalumų", - teigė jis.

Nuo estų atsiliekame tris kartus

DNB banko ekonomistė Jekaterina Rojaka mano, kad šiuo metu aplinka investicijoms nepalanki, nes lūkesčiai smunka visame pasaulyje, o ypač euro zonos šalyse. "Investuotojai vengia aktyviai plėsti gamybą. Kita vertus, Lietuva turi tam tikrą pranašumą, nes, palyginti su Skandinavijos šalimis, mūsų kaštai yra gerokai mažesni. Todėl kompanijoms perkeliant paslaugas ar gamybą į kitas šalis Lietuva ir jos Baltijos kaimynės turi neblogas pozicijas", - teigė J.Rojaka.

Vis dėlto, jos manymu, nors Vyriausybės pastangos pritraukti investuotojų davė rezultatų, Lietuva dar labai smarkiai atsilieka pagal investicijas, tenkančias vienam gyventojui.

"Atsiliekame ir nuo Latvijos, ir ypač nuo Estijos - beveik tris kartus", - apgailestavo J.Rojaka.

Anot jos, Estija užsienio investuotojams patrauklesnė vien dėl to, kad šioje šalyje neapmokestinamos reinvesticijos. "Tai iškart padidina pradinį investuotojų susidomėjimą. Be to, estai daugelį metų vykdė kryptingą užsienio investicijų pritraukimo politiką. Tuo metu Lietuva, galima sakyti, įsėdo į paskutinį traukinio vagoną. Nes anksčiau labai daug šnekėjome apie investicijų pritraukimo svarbą, bet mažai darėme. O kai pradėjome daryti, pradinės pozicijos, palyginti su estais, buvo gerokai blogesnės", - LŽ teigė J.Rojaka.

Ekonomistė atmeta prielaidą, kad estams investuoti padeda istoriškai ir geografiškai artima Suomija. "Taip, Suomija padėjo jiems suformuoti pradinę investicijų bazę, bet pastaruoju metu į Estiją daugiausia investuoja Švedija. Be to, švedai investuoja ne tik į paslaugų, kaip Lietuvoje, sektorių, bet ir į pramonę, o tai labai svarbu, nes investicijos į gamybą sukuria daug daugiau pridėtinės vertės bei skatina kurti gamybos aptarnavimo tinklus. Taigi vietos įmonės tampa paklausesnės", - teigė J.Rojaka.

Sunkmetis taip pat proga

"Investuok Lietuvoje" vadovas M.Nocius mano, kad kitąmet investicijų į Lietuvą srautas gali sulėtėti. "Dirbame su nemažai kompanijų, deja, nieko pasakoti negalime, nes potencialūs investuotojai griežtai reikalauja derybas laikyti paslaptyje. Nutekėjus informacijai projektas gali net nutrūkti", - aiškino jis.

DNB ekonomistė J.Rojaka mano, kad krizė nebūtinai susiaurina investicijų galimybes, bet gali būti ir nebloga proga. "Net šiuo sunkiu laikotarpiu reikia svarstyti galimybes pritraukti investuotojų. Net tos pačios mokestinės lengvatos reinvestuotam pelnui duotų tam tikrą postūmį. Tai paspartintų ne tik investicijas iš užsienio, bet ir vidines investicijas, o tai ne mažiau svarbu. Nes šiuo metu Lietuvos kapitalo įmonių investicijos labai smarkiai mažėja", - konstatavo DNB ekonomistė.

J.Rojaka mano, kad sunkmečiu reikia reklamuoti save ir traukti investuotojų, ypač gamybininkų dėmesį. "Investuotojai į gamybą ateina gerokai ilgesniam laikui, nei investuotojai į paslaugas. Nes susivynioti kelias dešimtis metrų kompiuterių laidų ir eiti ieškoti mažesnių darbo sąnaudų į kitas šalis yra daug lengviau negu perkelti gamyklą", - teigė ji.

Dabar, pasak J.Rojakos, investicijų patrauklumu kaimynus lenkiame tik pagal kelis kriterijus. Pirmiausia, kvalifikuotų IT specialistų gausa ir IT skverbtimi. "Pagal daugelį parametrų arba pirmaujame pasaulyje, arba nedaug atsiliekame nuo lyderių. Tačiau IT paslaugų ir produktų eksportuojame labai mažai - gerokai mažiau nei latviai ir estai", - sakė J.Rojaka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"