TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Investuotojų ašaromis neprivilioja

2010 05 10 0:00

Ekonomikos ekspertų nuomone, Lietuvoje labai daug ašarojama dėl menkų užsienio investicijų, tačiau per mažai dirbama, kad jų būtų pritraukta daugiau.

Kaip yra sakiusi "DnB Nord" banko analitikė Jekaterina Rojaka, Lietuva niekada nebuvo labai patraukli užsienio investuotojams, o sunkmečiu tiesioginių investicijų srautai buvo mažiausi, palyginti su kitomis Baltijos šalimis - Latvija ir Estija. Ekonomistų teigimu, tiesioginės investicijos padėtų spręsti ir vieną opiausių mūsų krašto problemų - vis dar augantį nedarbą, taip pat kritusį vidaus vartojimą, be to, sumokami mokesčiai padėtų pildyti valstybės biudžetą.

Žinoma, norint prisivilioti užsienio verslininkų reikia turėti ką jiems patrauklaus pasiūlyti - gerai išplėtotą energetikos bei transporto infrastruktūrą, pigią ir kvalifikuotą darbo jėgą ar mokesčių lengvatas ir pan.

Ūkio ministerijos atstovai teigia, kad Lietuva investuotojams yra patraukli dėl aukštos kvalifikacijos specialistų (trečdalis lietuvių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą), puikiai išplėtotos infrastruktūros ir kitų šiuo metu verslo aplinkos gerinimo priemonių.

Tiesioginių užsienio investicijų projektų stebėsenos duomenų bazėje FdiMarkets.com skelbiama, kad pernai šalyje naujus tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus inicijavusios 28 bendrovės sukūrė beveik 5500 darbo vietų ir investavo daugiau nei 3,5 mlrd. litų.

2010 metų sausį-kovą apie naujus TUI projektus paskelbė dar šešios kompanijos, įskaitant Jungtinės Karalystės banko "Barclays" steigiamą kontaktų ir duomenų apdorojimo centrą prie jau veikiančio IT centro, taip pat Airijos oro bendrovės "Ryanair" sprendimą gegužę atidaryti pirmąją Vidurio Europoje bazę Kauno oro uoste.

Ūkio ministerijos specialistų teigimu, pernai buvo įgyvendinti 4 investiciniai projektai, kurių bendra vertė - 59 mln. litų, t. y. banko "Barclays" investicija į regioninio IT centro steigimą, koncerno "CIE Automotive" investicija į automobilių detalių gamybą, "Peek&Cloppenburg" - į prekybos sektorių ir "Sopena Group" - į aliumininių detalių gamybą.

Ašarų daug - darbų mažai

Ekonomikos mokslų profesorius Povilas Gylys LŽ teigė, kad per nepriklausomybės laikotarpį mūsų krašte daugiausia investuota į monopolizuotas arba oligopolizuotas rinkas, pavyzdžiui, bankininkystę, kai keli bankai užėmė visą rinką. Profesorius pažymėjo, kad mūsų šalis džiaugiasi viskuo, tačiau jis pats džiaugtųsi vadinamosiomis plyno lauko investicijomis, t. y. kai investuotojas pastato naują įmonę, gamyklą ar pan.

"Pas mus ateinantis kapitalas pigiai nuperka jau egzistuojančias ištisas verslo šakas. Manau, tai blogiausias investicijų variantas. Labai mažai plyno lauko investicijų ir labai daug atėjusio kapitalo į infrastruktūros šakas", - konstatavo jis.

Kaip aiškino prof. P.Gylys, statant naują įmonę statybininkai iš karto gauna užsakymą, gamintojai parduoda statybines medžiagas, įdarbinami žmonės - vadinasi, mažėja nedarbas. Pradėjusi efektyviai veikti nauja įmonė produkciją eksportuotų į kitas valstybes, tai išvestų Lietuvą į pasaulinę rinką, drauge gerintų ne tik jos įvaizdį, bet ir sąskaitos balansą. Tai būtų realus ekonomikos augimas.

"Nuolat sakoma, kad tik sumažinus mokesčius ateis investicijos, tačiau mūsų krašte mokesčių lygis yra vienas žemiausių, jei turėsime omenyje kitas Europos šalis. Tad kodėl Lietuvoje vangiai investuojama? - svarstė jis. - Rimtiems investuotojams svarbu, kaip valstybė funkcionuoja - ar joje yra rimtas makroekonomikos valdymas ir pan. Ši krizė rodo, kad mūsų makroekonomikos politinis vaizdas yra primityvus. Rimtas investuotojas neina į tokią valstybę."

Prof. P.Gylio teigimu, investuotojams taip pat svarbu, kokia šalyje energetikos bei transporto infrastruktūra. Esą, jeigu ji kelia abejonių, tai ir norinčiųjų investuoti nėra.

"Kas kita yra "nerimtas" kapitalas, kuriam labai patinka dirbti šešėlinės ekonomikos sąlygomis, kai galima nupirkti valdininką ar politiką. Kai atidarys, pavyzdžiui, Šveicarijos banke slaptas sąskaitas, tuomet sužinosime, kas labiausiai praturtėjo, pardavę mūsų šalies turtą užsieniečiams", - dėstė profesorius.

Išskirtinių sėkmės istorijų nesitiki

"Danske" banko analitikė Violeta Klyvienė LŽ teigė, kad iš tiesų įvertinus mūsų krašto ekonomikos struktūrą bei tam tikras rinkos savybes negalima tikėtis išskirtinio investicijų srauto. Jos nuomone, turėsime kelis investicinius perlus, kaip ir latviai bei estai, tačiau tikėtis išskirtinės sėkmės istorijos tikrai neverta. "Tai nulemta tokių dalykų kaip nedidelė rinka, palyginti mažas darbo jėgos potencialas, juolab įvertinus gyventojų senėjimo ir emigracijos procesus. Neigiamą įtaką daro ir neturtingi kaimynai, o geografiniu atžvilgiu kur kas geriau investuotojams gali atrodyti Estija. Ji glaudžiai bendradarbiauja su Suomija, su kuria sieja geri tiek kultūriniai, tiek ekonominiai ryšiai", - samprotavo analitikė.

Klubo "Pinigų srautas" viceprezidento Dariaus Simanavičiaus teigimu, tai, kad per sunkmetį Lietuva pritraukė mažiausiai užsienio investicijų, lėmė prasta investavimo aplinka. Esą Lietuvoje, galima sakyti, nėra jokių priemonių, kurios skatintų investicijas.

"Reikėtų ypač intensyviai kurti priemones, kurios padėtų pritraukti investicijų, nes būtent tai šiuo metu aktyviai daro mūsų kaimynė Lenkija, kuri vien savo rinkos potencialu traukia investuotojus, - dėstė jis. - Iš tiesų Lietuvos padėtis yra ypač gera, tačiau mes tuo kol kas nepasinaudojame."

Anot D.Simanavičiaus, Lietuvoje labai gerai išplėtota IT infrastruktūra, todėl pirmiausia reikėtų išnaudoti šią sritį. Tiesa, keli investuotojai mūsų šalyje įkūrė savo IT centrus, tačiau, D.Simanavičiaus nuomone, reikia vengti tokių investicijų, kurios susirenka geriausius tos srities specialistus ir neugdo naujų. Esą dėl to nukenčia kitos šios srities lietuviškos įmonės.

"Tenka bendrauti su užsieniečiais, investuojančiais mūsų krašte arba ketinančiais tai daryti, ir visi sutartinai pasigenda mokestinių lengvatų", - sakė jis. Pašnekovas pažymėjo, kad turėtų būti aiškiai nustatomi kriterijai, pagal kuriuos būtų teikiamos tam tikros mokestinės lengvatos.

Viliotiniai užsieniečiams

Laip LŽ teigė Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėjo pavaduotoja Laura Šebeikienė, šiuo metu aktyviai dirbama prie 28 investicinių projektų, kurių planuojama vertė - 846 mln. litų (investicijos į MTTP, paslaugų, gamybos sektorius).

Ji pažymėjo, kad buvo surengti 35 potencialių užsienio investuotojų vizitai į Lietuvą iš JAV, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos, Italijos ir kitų šalių. Suorganizuotos 5 investicinės misijos užsienyje (Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Danijoje) bei dalyvauta investiciniuose seminaruose.

"Investicijos per praėjusius metus padidėjo 5,3 procento. Ūkio ministras Dainius Kreivys kartu su premjeru lankosi JAV, kur šalia kitų svarbių reikalų sprendžiami ir galimų investicijų klausimai", - penktadienį LŽ dėstė L.Šebeikienė.

Faktai

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2010 metų sausio 1 dieną sudarė 33,28 mlrd. litų ir buvo 5,3 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 9997 litai tiesioginių užsienio investicijų.

Daugiausia yra investavę Švedijos investuotojai - 3,93 mlrd. litų, Lenkijos - 3,49 mlrd., Danijos - 3,47 mlrd., Vokietijos - 3,45 mlrd., Nyderlandų - 2,27 mlrd., Estijos - 2,16 mlrd., Rusijos - 2,15 mlrd., Suomijos - 1,58 mlrd. litų.

Tiesioginės investicijos iš 27 ES valstybių narių sudarė 26,2 mlrd. litų, iš NVS šalių - 2,33 mlrd. litų.

FdiMarkets.com duomenimis, Lietuvoje per 2009 metus iš viso buvo pradėti ar įgyvendinti 35 investiciniai projektai. Daugiausia projektų Lietuvoje 2009 metais vykdė finansinių paslaugų bendrovės (9 projektai), maisto, gėrimų ir tabako (4), informacinių technologijų, metalo ir tekstilės (po 3) įmonės.

Daugiausia TUI projektų įgyvendino Rusijos (7), Suomijos (5), Norvegijos, JAV (po 4) ir Jungtinės Karalystės (3) bendrovės.

2005-2009 metais 205 užsienio bendrovės Lietuvoje investavo 18 mlrd. litų (5,23 mlrd. eurų) ir sukūrė 34 800 darbo vietų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"