TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Investuotojų ne lauks, o ieškos

2010 05 20 0:00
Po 15 metų pertraukos praėjusiais metais Vilniuje atgaivintas forumas sulaukė didžiulio visame pasaulyje gyvenančių lietuvių susidomėjimo.
LŽ archyvo nuotrauka

Iš politikų lūpų vis girdint, kad Lietuva taps Šiaurės Baltijos šalių aukštųjų technologijų paslaugų centru, aiškėja šios strategijos įgyvendinimo keliai. Užsienio investuotojus Lietuvoje domina pažangios verslo idėjos, o po pasaulį išsibarstę lietuvių kilmės verslininkai su protėvių žeme stiprina ekonominius ryšius.

Planuojančioms plėtrą arba investicinių galimybių ieškančioms užsienio bendrovėms Lietuvos IT sektoriaus pranašumai neseniai buvo pristatyti JAV Silicio slėnyje, juos planuojama išvardyti ir po mėnesio Londone vyksiančio ketvirtojo Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo konferencijoje "Moderniųjų technologijų inovacijos ir investicijos - nuo vietinio prie globalaus". Londone rinksis tokių žymių pasaulio kompanijų, kaip "IBM Corporate Technology&Intellectual Property", "Strategic Staffing Solutions", "Barclays Global Retail Banking Technology", atstovai.

Per konferenciją lietuviškos augančios įmonės turės unikalią galimybę prisistatyti didžiausiems pasaulyje rizikos ir privataus kapitalo bei "verslo angelų" investuotojams: "Nordic Ventures Partners", "Qualcomm Ventures", "Angels Den" ir kitiems.

Viliojantys pranašumai

Šiuo forumu siekiama įtraukti pasaulio lietuvius, verslininkus ir ekonomikos sričių ekspertus, į Lietuvos ekonominį gyvenimą, paskatinti juos plėtoti verslą Lietuvoje. "Tai puiki galimybė pasakyti ir parodyti, kas mes esame iš tikrųjų, kad nesame bėdų ir problemų kraštas, kad turime tikrai puikių galimybių plėtotis, tobulėti ir žengti pažangos keliu", - spaudos konferencijoje pristatydamas birželį Londone vyksiantį Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą kalbėjo šio renginio globėjas ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Pabrėždamas artėjančio Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo, skirto aukštosioms technologijoms, svarbą ir reikšmę premjeras teigė, kad forumas simbolizuoja tai, ko ši Vyriausybė per savo veiklos metus siekė ir ką bandė įgyvendinti. "Viena svarbiausių mūsų veiklos krypčių visą laiką buvo ta pati - siekti, kad Lietuva labai sparčiai judėtų modernios ekonomikos kūrimo keliu. Turime labai aiškią Lietuvos perspektyvą - per artimiausią dešimtmetį Lietuva turi tapti Šiaurės Baltijos regiono aukštųjų technologijų paslaugų centru, - žadėjo jis. - Iš tikrųjų pasiekėme puikių laimėjimų, kuriuos besisukdami vidinėse diskusijose kartais pamirštame. Apie juos nereikia daug kalbėti - užtenka pasakyti keletą skaičių, kurie didžiąsias kompanijas įtikina patys savaime. Esame ketvirti pasaulyje pagal plačiajuosčio interneto ryšio kokybę, esame lyderiai mobiliojo ryšio naudojimo srityje, turime 40 proc. darbuotojų, baigusių aukštąjį mokslą. Tai yra svarbūs dalykai", - pabrėžė A.Kubilius. Pasak premjero, labai simboliška, kad pirmasis po ilgos pertraukos forumas vyko Vilniuje, antrasis vyks Londone, viename svarbiausių finansų ir ekonomikos centrų ir viename stipriausių mūsų tautiečių koncentracijos centrų.

Nupirktų pažangias idėjas

Prieš savaitę darbo vizito JAV Silicio slėnyje kartu su premjeru lankęsis ūkio ministras Dainius Kreivys pažymėjo, kad Lietuvos IT sektoriaus privalumai labai pozityviai nuteikia investicinių galimybių ieškančias kompanijas. "Lankydamiesi Silicio slėnyje, vienoje iš rizikos kapitalo kompanijų, valdančioje per 6 mlrd. JAV dolerių kapitalą, paklausėme, į kokias bendroves ji norėtų investuoti ir kokių bruožų reikėtų, kad ji ateitų į Lietuvą. Pagrindinis atsakymo argumentas - investuotojams labai svarbu, kad būtų idėja, keičianti pasaulį, kad būtų potencialas tai padaryti. Galima pateikti ne vieną pavyzdį, kad Lietuva tokių idėjų turi", - įsitikinęs D.Kreivys. Pasak jo, Londone lietuviškos kompanijos turės puikią galimybę prisistatyti pasauliui kaip gebančios tai daryti. "Tikimės, kad kapitalas, kuris nebijo rizikuoti, ateis į mūsų kraštą ir nenusivils. Pritrauktos investicijos kuria papildomas darbo vietas, didėja darbuotojų atlyginimai, o tai stabdo žmonių bėgimą iš šalies, nes perspektyvios darbo vietos ateina į Lietuvą. Matome, kad lietuvių vidinis ir išorinis potencialas gali būti pasuktas atgal - į namus. Pritraukti kapitalo į Lietuvą padeda pasaulio lietuviai, kurių nevadiname emigrantais - tai modernioji karta. Pasaulio lietuviai turi labai didelį vidinį įsipareigojimą padėti Lietuvai ir vesti ją pažangos keliu. Tokie renginiai, koks planuojamas Londone, yra priemonė susiburti ir padėti įgyvendinti šiuos įsipareigojimus", - kalbėjo ministras.

Duoda rezultatus

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos "ICC Lietuva" prezidento Valdo Sutkaus, po 15 metų pertraukos praėjusiais metais Vilniuje atgaivintas forumas sulaukė didžiulio visame pasaulyje gyvenančių lietuvių susidomėjimo. "Pirmasis renginys buvo skirtas suvienyti žmonėms, kuriems Lietuva įdomi ir kurioje jie nori plėtoti arba stiprinti ekonominius ryšius. Tai paskatino lietuvių kilmės verslininkų lokalių tinklų kūrimą, ir tai impulsas tolesniam judėjimui. Šiemet Londonas pasirinktas ne šiaip sau. Tai yra Europos ekonomikos energijos centras. Įdomūs ne tik vyresni išeiviai, bet ir jaunoji karta, žmonės, kurie per dvidešimt nepriklausomybės metų spėjo ką nors nuveikti ir įkurti savo verslus. Nėra tikslo juos visus pasikviesti į Lietuvą. Pasaulis yra globalus ir fizinė dislokacija nėra svarbi", - sakė V.Sutkus. Pasak jo, šiuo metu vyksta svarbus konferencijos etapas - atrenkamos norinčios joje prisistatyti Lietuvos kompanijos, kurios turės galimybę pateikti save tarptautiniams investiciniams fondams ir susitikti su "verslo angelais".

Pelningiau kurti kapitalą patiems

Spaudos konferencijoje dalyvavęs bendrovės "GetJar" vadovas Ilja Laursas atkreipė dėmesį, kad nors aptarnauti svetimą intelektualųjį kapitalą valstybei pelninga, daug svarbiau šį kapitalą kurti patiems. "Šį kapitalą galime kurti Lietuvoje. Vienas iš pavyzdžių - bendrovė "GeJar", pirmaujanti savo srityje pasaulyje. Labai didelę reikšmę mūsų augimui turėjo rizikos kapitalas, o prieš trejus metus patys atlikome pirmąją rizikos kapitalo investiciją į Lietuvą. Fondas siekė 14 mln. litų, kurio viena pagrindinių sėkmingų investicijų buvo socialinio tinklo "Facebook" Lietuvoje plėtra", - sako "GetJar" vadovas. Pasak jo, tokio dydžio investicijos į Lietuvą pritraukimas užtruko gerą pusmetį, o pavyzdžiui, Izraelyje tam būtų užtekę vos savaitės. "Tiek laiko prireikė atliekant nuodugnią visos Lietuvos rinkos analizę, buvo tiriama mokestinė, juridinė ir net intelektualinė aplinka. Džiaugiuosi, kad šį ledą pavyko pralaužti. Po mėnesio paskelbsime apie dar vieną investiciją", - prasitarė jis.

Konkretūs pavyzdžiai

Tai, kad naujosios technologijos suteikia galimybes peržengti valstybių sienas ir tapti sėkmingoms net ir nedidelėms, nišinėms kompanijoms, rodo modernių IT ir komunikacijos technologijų sėkmės istorijos. Tai portalas "GetJet", populiariausios lėktuvo bilietų paieškos svetainės Vokietijoje swoodoo.com kūrėjas "NetFrequency", programinės įrangos bendrovė "Baltijos programinė įranga", sukūrusi "MagicDraw" - pasaulinį pripažinimą pelniusią verslo procesų, sistemų ir programinės įrangos modeliavimo priemonę. Tarp augančių perspektyvių e. komercijos projektų minimas priedų aukštos kokybės garso aparatūrai gamintojas LessLoss.com ir internetinė individualizuotų baldų užvalkalų parduotuvė bemz.com bei kiti.

Faktai

Lietuvos banko duomenimis, šių metų kovo mėnesį tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje (135,4 mln. Lt) rodė jų įplaukas, o šalies ūkio subjektų tiesioginių investicijų užsienyje srautas (63 mln. Lt) - jų nutekėjimą. Todėl grynosios kovo mėnesio užsienio investicijų įplaukos sudarė 198,3 mln. litų.

Šių metų pirmojo ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą siekė 507,1 mln. litų ir, palyginti su atitinkamu 2009 metų laikotarpiu, sumažėjo 47,8 proc., o šalies tiesioginių investicijų srautas užsienyje (72,2 mln. Lt) sumažėjo 5,4 karto. Šio laikotarpio grynasis srautas sudarė 434,9 mln. litų, arba 2,1 procento BVP.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"