TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ir skolos, ir darbai - ateities labui

2010 06 14 0:00
Savivaldybių atstovai tikina, kad be skolintų lėšų tvarkyti miestų ir miestelių infrastruktūros neišgalėtų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Savivaldybės sunkmečiu nesurenka pajamų ir spaudžiamos nepriteklių nevengia skolintis. Dėl naujų paskolų teisinasi, esą šiuo laikotarpiu yra pačios palankiausios sąlygos imtis infrastruktūros pertvarkos.

LŽ neseniai rašė, kad šalies savivaldybės, jau ne pirmus metus nesurenkančios biudžeto pajamų, pritrūksta lėšų net socialinėms reikmėms. Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, 57 savivaldybės 2009 metais negavo apie 396 mln. litų prognozuotų mokestinių pajamų. Šiemet jų biudžetai sumažinti, o pajamų gaunama dar mažiau. Finansų ministerijos duomenimis, kovo pabaigoje savivaldybių kreditinės skolos siekė 454 mln. litų. Vyriausybė kovo 31 dienos nutarimu daliai savivaldybių biudžetų 2009 metais negautoms pajamoms kompensuoti paskirstė 224 mln. litų. Verslui už suteiktas paslaugas ir prekes susikaupusi kelių šimtų milijonų skola grąžinama iš šių valstybės biudžeto subsidijų. Dabar savivaldybių pradelstos kreditinės skolos ir toliau didėja, tad investicinių lėšų poreikį savivaldybės priverstos dengti bankų paskolomis.

Remontuos gatves

Marijampolės savivaldybės taryba nutarė iš banko pasiskolinti daugiau kaip 5 mln. litų. Dalis šių pinigų bus panaudota trumpalaikei paskolai grąžinti, o didžioji dalis - 3,5 mln. litų - atiteks investicijoms.

Kaip LŽ sakė Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys, pinigų skolinamasi neviršijant nustatyto limito. "Šiuo metu, manyčiau, yra pats geriausias laikas skolintis ir už skolintas lėšas tvarkyti miestą. Ypač jo gatves, kurių priežiūrai šiems metams iš Kelių fondo gavome beveik penkis kartus mažiau pinigų nei prieš porą metų. Po metų kitų neremontuotomis gatvėmis bus neįmanoma važinėti. Imame tokio dydžio paskolą, kokią galime, nes taip jau sutapo, kad dabar ir skolinimosi iš bankų sąlygos palankiausios, ir darbai kainuoja daug mažiau nei ankstesniais metais", - aiškino meras.

Anot jo, gatvių asfaltavimo darbų įkainiai yra kritę beveik perpus - anksčiau už išlieto asfalto kvadratinį metrą ėmę daugiau kaip 100 litų dabar gatves remontuojančios bendrovės tą patį darbą atlieka už 60 litų. Be to, bankų taikomos paskolų sąlygos taip pat palankios - pasiskolinti per 5 mln. litų marijampoliečiai tikisi už ne didesnes kaip 5 proc. metines palūkanas.

"Manau, dalį paskolos atiduosime jau kitais metais, gavę Kelių fondo lėšų, o kitą dalį - kiek vėliau, nes šiemet išasfaltuotų gatvių kitais metais asfaltuoti tikrai nereikės", - sakė V.Brazys.

Prisidės prie ES projektų

Beveik 2 mln. litų paskolą yra nutarusi imti ir Zarasų rajono savivaldybė. Pasak mero pavaduotojos Stasės Goštautienės, šie pinigai daugiausia bus naudojami Europos Sąjungos (ES) finansuojamiems projektams įgyvendinti, mat 15-20 proc. projekto sąmatos vertės savivaldybės skirti savo lėšų. "Zarasų rajonas, kaip ko gero ir daugelis, sukauptų biudžeto pinigų projektams įgyvendinti neturi, todėl reikia skolintis. Vieną paskolą atiduodam, kitą - imam. Kitaip neįmanoma", - LŽ sakė S.Goštautienė.

Beveik 7 mln. litų paskolą jau nutarusi užsikrauti ir iki šiol skolų vengusi Šakių rajono valdžia. Kaip LŽ aiškino Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis, sukaupti tiek pinigų, kiek jų reikia pridėti prie ES skiriamų milijonų litų projektams įgyvendinti, neišgalima. "Kiek galėjome, tiek stengėmės skolų išvengti, tačiau dabar esame priversti prašyti paskolos", - tvirtino J.Puodžiukaitis. Už ES ir skolintus pinigus Šakių rajone bus tvarkoma kaimų bei miestelių vandens tiekimo ir nuotekų sistemos, restauruojamas Zyplių dvaras.

Kalbintų savivaldybių atstovai teigė, kad paskolų grąžinimo terminas yra labai ilgas - net iki 25 metų.

Kito kelio nėra

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė LŽ tikino, kad daugelis šalies savivaldybių šiuo metu yra priverstos lįsti į dar didesnes skolas, nes kitaip nesugebėtų įgyvendinti ES projektų. "Kaip tik šiuo metu ES lėšomis finansuojami projektai pasiekė tokią stadiją, kad prasideda realus jų įgyvendinimas - pasibaigė dokumentų rengimo, derinimo, konkursų skelbimo laikotarpis. Todėl savivaldybėms metas prisidėti savomis konkrečiomis lėšomis", - teigė R.Žakaitienė. Anot jos, be bankų paskolų savivaldybės neišsiverstų, nes šiemet jų biudžetai yra sumažinti maždaug 15 procentų. Kai kurių savivaldybių biudžetuose savarankiškai veiklai skiriamų lėšų nėra nei 50 proc., o kitą dalį sudaro konkrečiai veiklai bei paslaugoms skiriamos valstybės dotacijos. "Tokia padėtis buvo prognozuojama, todėl tvirtinant šių metų biudžetą savivaldybėms buvo padidinti skolinimosi limitai - taigi leista skolintis daugiau. Dabar svarbiausia, kad limitas nebūtų viršytas, pinigai tikrai būtų skirti investicijoms, o ne pragyvenimui", - sakė R.Žakaitienė.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento, Druskininkų mero Ričardo Malinausko įsitikinimu, būtų labai neūkiška, jeigu savivaldybės nepasinaudotų dabartinėmis sąlygomis, kai yra galimybės pigiai pasiskolinti ir visų statybos darbų kainos yra gerokai nukritusios. "Kiek tik leidžia skolinimosi limitas, imame paskolas ir tvarkome Druskininkus. Šiandien statybų darbų kainos vėl pradėjo augti. Todėl skubame, kol jos nepasiekė to lygio, koks buvo prieš pusantrų metų", - tvirtino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"