TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įrangos išsimokėtinai neperka

2010 10 07 0:00
Nors gamybos įrenginių poreikis ir nedidėja itin sparčiai, lengviau atsikvėpti leidžia tvirčiau ant kojų besistojanti ekonomika.
LŽ archyvo nuotrauka

Lizingo bendrovių atstovai atkreipia dėmesį, kad įrangos įsigijimas išsimokėtinai, kaip ir bendras išperkamosios nuomos portfelis, mažėja. Mat verslininkai vengia įrangą įsigyti išperkamąja nuoma, jie mieliau pakloja visą sumą.

Pramonės įrenginių gamintojai ir pardavėjai teigia, kad sunkiausias laikotarpis - jau praeitis, ir nors gamybos bei užsakymų poreikis nedidėja itin sparčiai, lengviau atsikvėpti leidžia po truputį kvapą atgaunanti ekonomika.

Tiesa, kai kurių įrenginių pardavėjai pripažįsta, kad kol kas įrangą linkę parduoti tik iš karto atsiskaitantiems klientams, mat iki šiol niekaip nepavyksta susigrąžinti pinigų iš nemokių įmonių, įrangą pirkusių išperkamąja nuoma.

Antai UAB BGG direktorius Eduardas Osinas LŽ teigė, kad dėl šalies įmonių nemokumo įrangą nusprendė tiekti tik Rusijos rinkai. Pasak jo, nors užsakymų nedaugėja, rinkos padėtis yra stabili, bent jau Rusijos. E.Osinas pažymėjo, kad su minėta rinka bendrovė pradėjo dirbti 2006 metais, tada ten parduodavo apie 50 proc. įrenginių, o šiuo metu - 100 procentų.

"Didieji projektai, kuriuos 2008 metais šalies verslininkai planavo įgyvendinti, atidėti, kol pagerės ekonomikos situacija Lietuvoje. Tad dabar kaip ir nėra įrangos poreikio - maisto produktų gamybos apimtis nedidėja, nes visi laukia ekonomikos stabilizacijos ir investuoti į įrangą planuoja po 2-3 metų", - dėstė jis.

E.Osinas pažymėjo, kad per krizę daugelis įmonių nesugebėjo mokėti įmokų už išperkamąja nuoma pirktą įrangą, o pinigų jau dveji metai negali išsireikalauti net per teismus. Todėl dabar esą bendrovė visiškai atsisakė išperkamosios nuomos ir parduoda įrangą tik užsakovui susimokant iš karto.

"Pirkėjų užtektų ir mūsų šalyje, bet nėra geros atsiskaitymo sistemos ir vis dar nėra garantijos, kad įmonės sugebės mokėti išperkamosios nuomos įmokas, tad mūsų bendrovė nusprendė nerizikuoti. Jeigu atsiras lietuviškų mėsos perdirbėjų, norinčių įsigyti mūsų gaminamą įrangą, parduosime tik tada, jeigu susimokės iš karto, - dėstė jis. - Kitas svarbus dalykas, kad bankai vis dar neteikia kreditų, arba siūlo juos nežmoniškomis sąlygomis. Aš pats vienu metu kreipiausi į banką prašydamas 20 tūkst. litų apyvartinėms lėšoms, nes jų pristigau dėl kitų nemokių įmonių, tačiau paskolos negavau net ir turėdamas teigiamą veiklos balansą."

Padėtis stabilizuojasi

Įmonės "Creditinfo Lietuva" generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius LŽ teigė, kad įmonių, kurios vėlavo sumokėti išperkamosios nuomos įmokas per 90 dienų, iki 2008 metų spalio 1 dienos, buvo apie 400, 2009-ųjų tuo pačiu laikotarpiu - 1852, o 2010 metais - 1508. Pradelstos sumos sudarė atitinkamai 18 mln., 119 mln. ir 64 mln. litų.

"Taigi matyti ryški stabilizavimosi tendencija. Tiesa, reikia pabrėžti, kad skolininkų sumažėjo ne todėl, kad įmonės atsiskaitė, o dėl to, kad dauguma skolų buvo tiesiog nurašytos pardavus jų turtą. Nemažai įmonių bankrutavo ir taip sąlygiškai sumažėjo skolininkų kiekis bei pats portfelis", - dėstė jis.

A.Bogdanovičius pabrėžė, kad dauguma įmonių skolininkių turi po kelias ar keliasdešimt skolų. Kai kurios skaičiuoja ir šimtus. Dauguma minėtų skolininkų priskiriami aukštai įsipareigojimų nevykdymo rizikai. Tai reiškia, kad tik dalis šių skolų bus normaliai sumokėtos lizingo bendrovėms, t. y. įmonės skolas padengs iš veiklos pajamų. Jo nuomone, šios problemos bus sprendžiamos ir parduodant turtą, ir nurašant skolą.

"Pagrindiniai skolininkai yra iš statybų, transporto ir prekybos sektorių. Daugiausia skolų turi smulkios ar vidutinės įmonės. Dalis jų jau nebevykdo veiklos ir negauna pajamų", - sakė A.Bogdanovičius.

Jis pažymėjo, kad, remiantis oficialiais duomenimis, iš dabartinių lizingo bendrovių skolininkų kas penktos įmonės vadovas įsteigė naujas įmones. Tačiau ne visais atvejais tai reiškia, kad buvo piktnaudžiaujama, mat įmonės galėjo ir iš tikrųjų bankrutuoti.

Išperkamosios nuomos portfelis mažėja

Laikinai einanti "SEB lizingo" generalinės direktorės pareigas Jurgita Černeckienė LŽ patikino, kad lizingo bendrovės nesiekia užsidirbti pelno pardavinėdamos iš klientų atsiimtą turtą. Esą jis atsiimamas tik tada, kai visos galimybės susitarti dėl išperkamosios nuomos įmokų mokėjimo jau išnaudotos ir jokie kiti sprendimai nebeįmanomi.

"Iš nebegalinčių mokėti įmokų klientų lizingo bendrovė yra susigrąžinusi įvairios įrangos - medienos apdirbimo, statybinės technikos, maisto pramonės įrenginių, taip pat IT, biuro ir kitokios technikos", - dėstė ji.

Pasak J.Černeckienės, kad padengtų skolą, klientas ir pats gali parduoti įrangą, tačiau jeigu turtą susigrąžina lizingo bendrovė, ji pati rūpinasi jo sandėliavimu ir pardavimu rinkoje.

Tačiau ji pažymėjo, kad susigrąžintą įrangą parduoti nėra paprasta, mat ji dažnai būna specifinė, suprojektuota ir sukurta pagal specialius kliento poreikius arba integruota į kitus įrenginius, todėl ir rasti pirkėją tampa sudėtingiau.

"Atsiimtas turtas parduodamas įvertinus rinkos situaciją ir joje esančias šio turto kainas. Pirmiausia minėtą įrangą stengiamasi parduoti Lietuvoje pasitelkus partnerių pagalbą ir potencialių klientų duomenų bazes, - pasakojo ji. - Jei nepavyksta turto parduoti vietos rinkoje, jis pasiūlomas aukcionams. Kadangi Lietuvoje tokia praktika nėra labai paplitusi, pasirenkami užsienio valstybėse vykstantys aukcionai."

J.Černeckienė pabrėžė, kad įrangos išperkamosios nuomos portfelis, kaip ir bendras šios nuomos portfelis, mažėja. Pastebima, kad tokiu būdu įrangos įsigyjama vis mažiau, klientai kur kas dažniau siekia atsiskaityti iš karto, o ne pirkti turtą išsimokėtinai.

"Daugiausia šiuo metu išperkamąja nuoma įsigyjama statybos ir kelių technikos (krautuvų, keltuvų ir pan.). Kad ir kokią įrangą išperkamąja nuoma ketina įsigyti klientas, visų pirma vertiname kliento galimybes gauti pajamų ir atsiskaityti už suteiktą paskolą", - kalbėjo ji.

Rinką palaiko atsinaujinanti energetika

AB "Swedbank" atstovė spaudai Jorūnė Juodžbalytė LŽ aiškino, esą yra įprasta, kad klientų investiciniai projektai finansuojami kartu su įranga. Ši įranga paprastai yra tik dalis investicijų objekto.

"Klientui susidūrus su finansinėmis problemomis pirmiausia jį patį skatiname susirasti galimus pirkėjus nebenaudojamiems finansuotiems objektams bei įrenginiams. Taip pat taikome įvairius restruktūrizavimo būdus ir metodus, o priverstinis skolos susigrąžinimas taikomas tik išskirtiniais atvejais", - dėstė ji.

Pasak J.Juodžbalytės, banko susigrąžinta įranga parduodama pasitelkus partnerius, kurie specializuojasi šioje veikloje. Esą pardavimo kainos nustatomos rinkos vertės pagrindu, t. y. atliekamas rinkos vertinimas.

"Natūralu, kad sunkmečiu įrangos įsigijimo, kaip ir kitų sričių, finansavimo apimtys sumažėjo. Svarbiausia rinkos atsigavimą palaikanti tendencija - atsinaujinančios energijos projektai. Jei rinkoje nebūtų šių projektų, įrangos finansavimo atsigavimo ženklai būtų beveik nepastebimi", - pažymėjo pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"