TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įrenginys 007 atakuoja uosto direkciją

2011 12 01 6:00

Praėjo trys mėnesiai nuo tos dienos, kai Klaipėdos apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl galimai neteisėto hidrotechninio deviacijos įrenginio Nr. 007, esančio uosto akvatorijoje, pardavimo. Byla per tą laiką net nepradėta nagrinėti, tačiau prasidėjo aktyvūs procesai visai ne ten, kur tikėtasi. 

Valstybės saugumo departamentas (VSD) parengė ir prezidentei bei kitiems aukštiems krašto pareigūnams įteikė pažymą apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovą Eugenijų Gentvilą, inicijavusį procesą dėl neteisėtai privatizuoto hidrotechninio įrenginio.  

Prokuratūra, tenkindama KVJUD prašymą, prašo pripažinti negaliojančiu perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo hidrotechninis įrenginys buvo perduotas UAB Laivybos paslaugų centrui, o vėliau iš varžytinių už 100 litų parduotas Aurelijai Trečekauskienei. Ieškinyje taip pat prašoma pripažinti negaliojančiu 2002 metų gruodžio 13 dienos varžytinių aktą, taikyti restituciją ir įrenginį grąžinti valstybės nuosavybėn. Ieškinio suma - 12 tūkst. litų. 

A.Trečekauskienė nėra nei labai žinoma, nei įtakinga Lietuvos pilietė. Tačiau su jos vardu susijusios Klaipėdoje nagrinėjamos bylos gana dažnai baigiamos taip, kaip norėtų A.Trečekauskienė. Didelės  paslapties nėra - teismuose ir įvairiose institucijose A.Trečekauskienei atstovauja jos vyras Saulius Trečekauskas, įtakingas žmogus KVJUD, VSD, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) ir politiniuose sluoksniuose. 

Tuo metu, kai A.Trečekauskienė nusipirko deviacijos įrenginį, S.Trečekauskas vadovavo KVJUD Teisės skyriui. Vėliau, kai Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė dabar prašomą panaikinti sprendimą dėl įrenginio įregistravimo Registrų centre, jis jau dirbo susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio patarėju. 

Apie tai, kaip KVJUD pradėjo kovą dėl uosto akvatorijos su S.Trečekausku ir kur tai nuvedė, šiandien kalbamės su KVJUD vadovu Eugenijumi GENTVILU:

- Visa istorija prasidėjo, kai rugpjūčio 29-ąją viena Gargždų notarė paskambino KVJUD teisininkams: "Forminu deviacinio įrenginio pardavimo sandorį, man reikia įsitikinti, ar ten viskas gerai dėl žemės nuomos." Mūsų teisininkai jai iš karto telefonu pasakė, kad yra problemų. Kalbėdama su teisininkais notarė paminėjo užsienio asmenį, bet nepasakė, juridinį ar fizinį. Po tokio pokalbio paaiškėjus, kad objektas uosto akvatorijoje, kuri išimtinai priklauso valstybei, gali tapti užsienio valstybės piliečio ar įmonės nuosavybe, mums baisu pasidarė, kad žlugs uosto plėtros planai. Jau kitą dieną, rugpjūčio 30-ąją, parašiau raštą prokurorui, prašydamas kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Rugsėjo 2 dieną teismas deviacijos įrenginiui skyrė laikinąsias apsaugos priemones. 

Per tą laiką sužinojęs, kad kreipiausi į prokuratūrą, KVJUD apsilankė S.Trečekauskas. Jis sakė, kad pas notarą užėjo šiaip sau, neva tenorėjo į anglų kalbą išversti dokumentus. Šis susitikimas vyko rugsėjo 1-ąją. Susitarėme, kad sušauksime komisijos posėdį dėl galimo deviacijos įrenginio pardavimo. Tačiau teismui uždėjus laikinąsias apsaugos priemones pardavimas pasidarė nebeįmanomas. Todėl rugsėjo 14 dieną S.Trečekauskui atvykus į direkciją su įgaliojimu atstovauti žmonai, dėl pirkimo nebesiderėjome. Tačiau sužinojome, kad jie linkę parduoti įrenginį ir prašo už jį 588 888 litų.

Įrenginį pavadino ženklu

- Pirko už 100 litų, o po devynerių metų parduoda už daugiau nei pusę milijono? Panašu į gudrų planą.   

- Iš prokuratūros surinktų dokumentų matyti, kad deviacijos įrenginys parduotas kartu su kitu UAB Laivybos paslaugų centro turtu 2002 metais. Laivybos paslaugų centras 100 proc. priklausė  Susisiekimo ministerijai. O išparduodant bendrovės turtą dalyvavo ir ministerijos, ir uosto direkcijos atstovai. Iš viso buvo parduodama apie 90 pozicijų - taburetės, radijo taškas, spausdinimo mašinėlė... ir deviacijos ženklas. Jis buvo įrašytas ne prie nekilnojamojo, o prie kilnojamojo turto. Ženklą už 100 litų įsigijo A.Trečekauskienė, uosto direkcija tam nesipriešino. 

- Argi uosto direkcija turėjo galimybę priešintis? 2007 metais tuometis uosto direkcijos vadovas Sigitas Dobilinskas sakė, kad apie deviacijos įrenginio pardavimą privačiam asmeniui nieko nežinojo. Neva informacija direkciją pasiekė tik tada, kai prasidėjo teismas. 

- Aš negaliu įrodyti, ar uosto direkcija žinojo apie šį sandorį. Tačiau tai, kad ji dalyvavo varžytinėse, yra faktas - uosto direkcija tuo metu iš Laivybos paslaugų centro įsigijo vieną pastatą. Be to, uosto direkcijos žmonės dalyvavo vienoje iš pardavimo komisijų. Manau, kad jie turėjo prievolę domėtis, kas vyksta uoste, net jeigu formaliai ministerija direkcijos neprivalėjo informuoti. Nors neseniai ministerijos žmonės man pasakojo: "Tuomečiams uosto vadovams sakėme: žiūrėkite, ką daro, ima deviacijos ženklą." 

Po trejų su puse metų, kai A.Trečekauskienė pabandė įregistruoti nusipirktą kilnojamąjį turtą kaip nekilnojamąjį, uosto direkcija vis dėlto kreipėsi į teismą. Tačiau teismas nusprendė kitaip ir įteisino šitą turtą, nepaisydamas to, kad nebuvo sudaryta žemės po deviatoriumi nuomos sutartis.

Nedrįso kištis?

- Turiu 2006 metų kovo 20 dienos Senų statinių patikrinimo akto  kopiją, kuri atvėrė kelią deviacijos įrenginio įregistravimui A.Trečekauskienės vardu. Jį pasirašė ir uosto direkcijos kapitonas Viktoras Lukoševičius bei uosto direkcijos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Kamarauskas. Bet juk jie turėjo teisę nepasirašyti šio akto. Argi 2006-aisiais KVJUD negalėjo pradėti teisminių ginčų dėl neteisėto įrenginio pardavimo?

- Atrodo, kad galėjo. Ne visus dokumentus analizavau, neturiu tikslo ieškoti, ką mano pirmtakai gerai ar blogai padarė. Turiu tikslą šiandien išspręsti šią problemą.

Saviškio paslauga

- Atrodo, kad kelių jai spręsti pradėta ieškoti anksčiau, nei kreiptasi į prokuratūrą? 

- Šį pavasarį, gegužės 23-ąją, sudariau komisiją dėl nekilnojamojo ir kito turto, reikalingo uosto direkcijos funkcijoms vykdyti, įsigijimo ar nuomos. Pirmas posėdis įvyko gegužės 24 dieną, jis buvo sušauktas siekiant pataisyti darbo reglamentą, galiojantį nuo 2004 metų. Kažkas iš draugų informavo S.Trečekauską, kad įvyks komisijos posėdis, ir jis turi atvykti, nes su juo neva bus deramasi dėl deviacijos ženklo pirkimo.

- Kaip keista. Kažkas nutekino informaciją?

- Kažkas pasistengė, iš tos pačios uosto direkcijos. Netgi perdavė S.Trečekauskui uosto direkcijos atlikto deviacijos įrenginio turto vertinimo dokumentus. Gegužės 24-ąją S.Trečekauskui bandant patekti į posėdį, komisijos pirmininkė Airida Čėsnienė telefonu jam pasakė, kad šiandien komisija nieko neplanuoja pirkti, tik svarsto reglamento pakeitimus. S.Trečekauskas tada sukėlė nemažą skandalą, pradėjo interpretuoti įvykius taip, tarsi uosto direkcija iš jo ruošiasi pirkti deviacijos įrenginį. 

Įvertino stulpą akvatorijoje

- Bet argi jūs neketinote pirkti įrenginio iš S.Trečekausko? Direkcijos ketinimus tarsi atskleidžia tas faktas, kad atlikote įrenginio vertinimą. Jei neklystu, jo kaina šoktelėjo iki kelių dešimčių tūkstančių litų?

- Liepos 26-ąją pavedžiau, kaip numato Vyriausybės nutarimas, atlikti socialinį ekonominį pagrindimą. Ekonomikos ir finansų direktorius su kolegomis nustatė, kad uosto direkcijai reikia įsigyti deviacijos įrenginį, nes kitaip gali strigti uosto gilinimo darbai ir suskystintų dujų terminalo statyba. Gavę socialinį-ekonominį pagrindimą jau ruošėmės derybų kviesti S.Trečekauską ar A.Trečekauskienę. Ir tada, rugpjūčio 29 dieną, paaiškėjo, jog A.Trečekauskas ruošiasi įrenginį parduoti. Dabar jis tvirtina, kad įrenginį planavo parduoti uosto direkcijai. Tačiau neaišku, kam tuomet jam buvo reikalingas dokumentų vertimas į anglų kalbą? 

Teismo atsakymas - tyla

- Lieka džiaugtis, kad laiku suspėjote užkirsti kelią paslaptingam sandoriui su asmeniu, kuriam reikia dokumentų anglų kalba... 

- Taip, užkirtome galimybę parduoti įrenginį uosto akvatorijoje kam nors kitam. Tačiau drauge užkirtome ir sau galimybę jį įsigyti arba reikalauti nugriauti. Prieš mėnesį kreipėmės į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kad būtų pakeista laikinoji apsaugos priemonė. Jeigu teismas tenkins mūsų prašymą, pagrįstai galime reikalauti nugriauti deviacijos įrenginį, nors jau esame išsiuntę reikalavimą A.Trečekauskienei nugriauti jį iki gruodžio 12 dienos. Uosto kapitonas parašė tarnybinį pranešimą su išvada, kad įrenginys trukdo saugiai laivybai, o ateityje trukdys vykdyti kitus projektus. Tuo pagrindu prašome pašalinti įrenginį. 

Tačiau teismas beveik mėnesį nepakeičia laikinųjų apsaugos priemonių. Laiko faktorius šiuo atveju yra labai svarbus, vėliausiai iki vasario įrenginio uoste turėtų nelikti. Mes viską padarėme ir norėtųsi, kad ir kitos valstybės institucijos, taip pat ir teismai, operatyviai ir greitai dirbtų. Deja... Matydamas, kad byla teisme nejuda, informavau raštu prezidentę Dalią Grybauskaitę, premjerą Audrių Kubilių, susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, kad visos valstybės institucijos turi imtis maksimaliai greitų apsisukimų. Šiandien uosto direkcija yra palikta viena pati spręsti šitą visai Lietuvai svarbią problemą.

Gali pats nugriūti

- Yra ir kitų variantų. Štai uostamiesčio laikraščiai rašė, kad deviacijos įrenginys, pagamintas iš betoninio kevalo, kurio viduje pripilta smėlio. Jis nėra tvirtas. Per pusę amžiaus vanduo beveik išplovė smėlį, o pats kevalas gali sugriūti akvatorijoje pradėjus gilinimo darbus. Deviacinio įrenginio pamatas galėtų būti iki dviejų metrų, o gilinti ketinama tris ir daugiau metrų.

- Yra toks pavojus. Deviacijos įrenginys stovi ant gilinimo darbų ribos, pakasus jis gali nugriūti. Tačiau įsivaizduoju, kokį širšyną tada sukeltų jo savininkai. Mes neplanuojame veikti neteisėtais metodais. 

VSD akiratyje

- Tiesiog neįtikima, kad vienas žmogus, nors ir įtakingas, nors ir buvęs vienas iš VMI vadovo pavaduotojų, parklupdytų visą uosto plėtros programą.

- Spėju, kad žmogus, naudodamasis savo ryšiais, savo įtaka, visas jėgas telkia į vieną kumštį. Jūsų laikraštis spalį išspausdintame straipsnyje "Įrenginys Nr. 007: agento 007 verta operacija" užsiminė, jog keista, kad iki šiol lietuvišku Džeimsu Bondu ir jo veikla valstybės strateginiame objekte nesusidomėjo VSD. "Priešingai, VSD pateikė valstybės vadovėms pažymą, kurioje kaltina uosto vadovus nesugebėjimu ginti valstybės interesų", - rašėte publikacijoje. Ir tai tiesa. Yra tokia pažyma. Jos nemačiau, bet žinau, kad yra. VSD generolas Gediminas Grina padėjo parašą ant pažymos apie uosto direktorių, t. y. apie mane. Šita pažyma perduota ir premjerui, ir Seimo vadovei, ir prezidentei. VSD pažyma atsirado po jau minėto gegužės 24 dienos konflikto su S.Trečekausku.

- Ar negali taip atsitikti, kad tie įvykiai susiję? LŽ 2007 metais rašė, kad VSD skyriaus viršininkas Kastytis Braziulis prieš dešimtmetį inicijavo garsaus verslininko, "Gazprom" vietininko Lietuvoje telefoninių pokalbių klausymąsi. Buvo užfiksuotas verslininko prašymas S.T., kuris ėjo atsakingas pareigas Klaipėdos jūrų uoste, surinkti Rusiją dominančią informaciją apie vienintelį Lietuvos jūrų uostą. O kai buvo pradėta klausytis ir S.T. pokalbių, K.Braziulis ir jo viršininkas Vytautas Damulis neteko pareigų, nes  S.T. buvo (o gal tebėra?) slaptas etatinis VSD darbuotojas. 

- Tas, atrodo, niekuo nekaltas žmogelis S.Trečekauskas, apie kurį LŽ ne kartą rašė, telkia visokias pajėgas. Neatmetu galimybės, kad jis irgi prideda ranką prie tokių pažymų kūrimo. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"