TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Įrodyti savo vertei užteks vieno langelio

2014 01 10 6:00
Kad profesinę kvalifikaciją pripažintų darbdavys užsienye, užteks dokumentus pateikti prie vieno langelio Lietuvoje, bet dar ne šiemet. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Specialistams, panorusiems savo profesinius gabumus išbandyti kitoje Europos valstybėje, netolimoje ateityje nereikės varstyti kompetentingų institucijų užsienyje durų norint gauti savo profesinės kvalifikacijos patvirtinimą. Tam pakaks pateikti savo dokumentus vienoje institucijoje Lietuvoje.

Lietuvai pirmininkaujant Europos Tarybai, buvo atnaujinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl profesinių kvalifikaciijų pripažinimo visoje Europos ekonominėje erdvėje esančiose valstybėse. Kad Lietuvoje įgytą kvalifikaciją pripažintų darbdavys užsienyje, nereikės pasiėmus dokumentus lakstyti į valstybės, kurioje norima dirbti, kompetentingas institucijas, o užteks visus dokumentus pateikti Paslaugų ir gaminių kontaktiniam centrui (PGKC), kurį administruoja „Versli Lietuva“, ir ramiai laukti, kol ši, veikdama pagal vadinamąjį vieno langelio principą, atliks visas reikalingas patvirtinimo procedūras.

Teks palūkėti

Saulius Oželis, PGKC, įsteigto 2009 metais, projekto vadovas, LŽ teigė, kad nurodymo tvirtinti profesines kvalifikacijas Ūkio ministerija jokiai įstaigai dar nėra pateikusi. „Mūsų centras kol kas yra atsakingas tik už paslaugas ir gaminius. Ši sistema Lietuvoje dar neveikia“, – nurodė jis.

Ši patogi sistema, matyt, neveiks ir visus šiuos metus, nes atnaujintos direktyvos nuostatas perkelti į nacionalinę teisę Liektuva planuoja tik iki šių metų pabaigos.

Kaip LŽ sakė Ūkio ministerijos Žmogaus išteklių plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Birutė Kindurienė, svarbiausios direktyvos naujovės yra jau minėtas vienas langelis ir tai, kad numatyta sukurti Europos profesinę kortelę, dėl to paspartės specialistų kvalifikacijos pripažinimo procedūros visose Europos ekonominėje erdvėje esančiose valstybėse – be ES narių, ir tokiose šalyse kaip Norvegija, Šveicarija ir pan.

Direktyvoje taip pat numatyta sukurti mechanizmą, perspėjantį apie sveikatos apsaugos (gydytojus, slaugytojus, vaistininkus ir kt.) ir kai kuriuos švietimo specialistus, kurių veikla dėl drausminės bylos ar apkaltinamojo nuosprendžio gyvenamojoje teritorijoje buvo sustabdyta arba apribota. Taip siekiama išvengti atvejų, kai, pavyzdžiui, gydytojai, kuriems uždrausta verstis gydytojo praktika jų valstybėje, išvyksta dirbti į kitą ES šalį, kurioje nežinoma apie jiems taikomą draudimą.

Pasak B.Kindurienės, šiuo metu ES yra apie 800 reglamentuojamų profesijų, todėl valstybės narės turės pateikti Europos Komisijai reglamentuojamų profesijų sąrašą ir pagrįsti, kodėl jas reikia reglamentuoti, bei atlikti abipusį vertinimą.

Daugiau informacijos apie kvalifikacijos patvirtinimo procedūras, reglamentuotų profesijų sąrašas, teisės aktai yra Ūkio ministerijos tinklalapyje profesija.lt.

Pasak B.Kindurienės, trečiosiose šalyse ES direktyva negalioja, bet tai nesudaro kliūčių joms pripažinti darbuotojo iš trečiosios šalies kvalifikaciją Šis klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai. Kita vertus, anot jos, ir reglamentuojamos profesijos, ir jų pripažinimo procedūros įvariose šalyse yra panašios.

Geriau per agentūrą

Kol vieno langelio principas Lietuvoje neveikia, profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūros vykdomos pagal seną tvarką: specialistas, pageidaujantis dirbti užsienyje jo gebėjimus atitinkantį darbą, savo dokumentus privalo pats tvarkyti valstybės, kurioje jis nori dirbti, institucijose. Pavyzdžiui, Lietuvoje profesiją įgijęs gydytojas, norėdamas įsidarbinti Vokietijos ligoninėje, Lietuvoje surinktus dokumentus privalo pateikti Vokietijos sveikatos apsaugos ministerijai.

Kaip LŽ tikino klaipėdiškės kvalifikuoto personalo, ieškančio darbo užsienyje, paieškos bendrovės „Skanlika“ direktorius Petras Rupšys, aukštos kvalifikacijos specialistams, pakviestiems dirbti pagal personalo paieškos skelbimus, kvalifikacijos pripažinimo dokumentus dažniausiai padeda sutvarkyti darbdavys. „Užsienio darbdaviai Lietuvoje ieško gerų specialistų, o dauguma mūsų šalies žmonių yra pasiryžę dirbti nekvalifikuotą darbą. Mūsų bendrovės paskirtis – padėti užsienio darbdaviams Lietuvoje susirasti jiems reikalingus, daugiausia techninių profesijų, specialistus", - sakė jis.

Pirmasis barjeras svarbiausias

Kaune veikiančios UAB Įdarbinimo tarpininkavimo centro direktoriaus Žilvino Padegimo teigimu, lengviausia užsienyje rasti darbą sveikatos priežiūros, statybos, informacinių technologijų specialistams. Reikalaujamas jų kvalifikacijos lygis visada nurodomas paieškos skelbimuose, tačiau visuomet svarbiausia yra įveikti pirmąjį barjerą – kalbos.

„Kandidatas, neturintis bent vietinės kalbos pagrindų, apie profesinės kvalifikacijos pripažinimą neturėtų nė svajoti. Tik pramokęs vietinės kalbos žmogus gali pradėti galvoti apie savo gabumus ar įgūdžius atitinkantį darbą“, – tvirtino Ž.Padegimas.

Pavyzdžiui, daugelyje darbuotojų paieškos skelbimų nurodomas vietinės kalbos mokėjimas bent B2 lygiu, kai žmogus ganėtinai laisvai gali susišnekėti su vietos gyventojais. Tiesa, kartais daroma išimčių. Pavyzdžiui, Danijoje ar Vokietijoje vietinės kalbos neprivalo mokėti informacinių technologijų specialistai, tačiau iš jų visada reikalaujama labai gerai kalbėti angliškai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"