TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Iš apleisto turto - nei mokesčių, nei naudos

2010 08 16 0:00
Parengtą buvusios skerdyklos komplekso Liepų gatvėje tvarkymo detalųjį planą ir techninį projektą gretai teko pamiršti.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Klaipėdos miesto taryba siekia prispausti apleistų statinių savininkus kuo didesniais nekilnojamojo turto mokesčiais ir priversti juos įgyvendinti žadėtus "rožinius" projektus, kuriais iki šiol išmargintas bendrasis miesto planas. Tačiau įstatymai tokiems siekiams nepalankūs.

Paskutinėmis liepos dienomis, tuoj po tragiško įvykio Kauno rajone, kur apleistas pastatas užgriuvo Čekijos dviratininkus, Klaipėdos miesto taryba patvirtino sąrašą savininkų, kurių pastatai netvarkomi. Jis teikiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) administruoti nekilnojamojo turto (NT) mokestį už 2010 metus. Miesto "juodųjų dėmių" žemėlapyje pirmąkart atsidūrė net 8 sugriauti statiniai, priklausantys Vilniuje registruotam Verslo investicijų projektų centrui, jo bendrovei "VIPC Klaipėda". Pastaroji buvusio "Trinyčių" verpimo fabriko 5 hektarų teritorijoje kartu su investicine įmone "Invalda" planavo pastatyti 10 daugiaaukščių pastatų, kuriuose būtų apie tūkstantis butų.

Dėl kitų objektų, neišnykstančių iš apleistų statinių sąrašo, savivaldybė ir kultūros paveldo specialistai aliarmą kelia nuolat, tačiau jų pastangų rezultatai dėl sąstingio NT rinkoje kol kas labai menki.

Savininkas bankrutavo

"Trinyčių" fabriko teritorijoje plevenusi Butsargių gyvenamojo komplekso vizija nykiais griuvėsių vaizdais virto pernai, kai vasaros vidury pasklido žinia, jog "Invalda" parduoda 47 proc. bendrovės "VIPC Klaipėda" akcijų. "Nors sklypas yra patrauklioje Klaipėdos centro dalyje ir tikėtina, kad esant palankiai ekonominei situacijai jo vertė būtų kur kas didesnė, priėmėme sprendimą parduoti akcijas dabar: nekilnojamojo turto rinkos padėtis neskatina "Invaldos" investuoti į šį ilgalaikį projektą", - tokį veiksmą tąkart žiniasklaidai komentavo "Invaldos" prezidentas Darius Šulnis.

"Invalda" buvo įžvalgi. Jau po poros mėnesių "VIPC Klaipėdos" sąskaitos buvo areštuotos, o gruodį iškelta bankroto byla. Į teismą kreipėsi pastatų griovimo darbus 2008 metais atlikusi ir pinigų negavusi bendrovė "Subari". Kartu žlugo ir NT įmonių pažadai uostamiesčio savivaldybei Bangų gatvę išplatinti iki 4 eismo juostų, o Kooperacijos gatvę nukreipti į Gluosnių skersgatvį ir taip pagražinti sunaikintą istorinę miesto dalį.

Teismo paskirtas bankroto administratorius Darius Daubaras, atstovaujantis bendrovei "Valeksa", LŽ aiškina, kad teismas dėl vasaros atostogų nespėjo patvirtinti kreditorių eilės, todėl pretendentų į bendrovės "VIPC Klaipėda" nuosavybę sąrašas kol kas yra konfidenciali informacija. Tačiau jis nepaneigė, kad, be "Subari", kreditorių sąraše yra ir paskolas teikusių bankų.

Anot jo, su kreditoriais pavyko suderinti išlaidų "Trinyčių" teritorijai tvarkyti klausimą. "Esame pasirašę sutartį su naujais rangovais, Klaipėdos bendrove "Tramera" - per porą savaičių teritorija bus aptverta, kad nekeltų pavojaus aplinkiniams", - žadėjo D.Daubaras. Po mėnesio kito jis su kreditoriais spręs, ką daryti su teritorija toliau. Bet bankroto administratorius sakė nežinantis, kam ir kokio dydžio teks mokėti NT mokestį, kai pastatai jau nugriauti.

Paveldas nyksta

Prieš kelerius metus Klaipėdos savivaldybės Teritorijų planavimo komiteto nariai neslėpė džiaugsmo, išvydę bendrovės "A 405" parengtą buvusios skerdyklos komplekso Liepų gatvėje tvarkymo detalųjį planą ir techninį projektą. Jie manė, kad valstybės saugomos kultūros vertybės statusą turinčio ir iš rankų į rankas keliavusio objekto reikalai pajudėjo iš mirties taško.

Projekto vadovas nurodė, kad užsakovas, Vilniuje registruota bendrovė "Minoleta", nori statyti sporto kompleksą. Iš teritorijos esą būtų pašalinti menkaverčiai pastatai, o skerdyklos pastatą planuojama restauruoti. Tačiau greitai savivaldybei ir paveldo saugotojams teko nusivilti, nes vertingi pastatai tebenyksta ir griūva, o su "Minoleta" santykiai prasti, ypač po to, kai pernai gegužę skerdyklą nuniokojo, manoma, tyčinis, gaisras.

Prieš metus Kultūros vertybių apsaugos departamentas (KVAD) paskelbė dėl netinkamos kultūros vertybės priežiūros ketinantis perimti pastatą valstybės nuosavybėn, bet iki šiol to nepadarė. Klaipėdos teritorinio padalinio vyresnysis valstybinis inspektorius Mantas Bagočius tokį delsimą LŽ aiškino tuo, kad iki šiol nėra gauta išvadų dėl gaisro, todėl neaišku, kas apmokės kultūros vertybei padarytą žalą - gaisrą sukėlusieji ar savininkas. Be to, iškart po perspėjimo, kad pastatas gali būti nacionalizuotas, savininkas buvo uždengęs stogą, užkalęs angas ir aptvėręs tvorą. Šiuo metu vaizdas vėl pasikeitęs, todėl savininkui surašytas privalomas nurodymas statinį sutvarkyti, bet nurodytas tam terminas dar nepasibaigęs.

KVAD specialistės Aušros Kavaliauskienės žiniomis, Klaipėdos teritorinis padalinys sustabdytą statinio nusavinimo procedūrą vėl numato atnaujinti. Kultūros paveldo objekto paėmimas valstybės nuosavybėn būtų vykdomas Civilinio kodekso nustatyta tvarka, pagal kurią asmeniui atlyginama paimtų daiktų vertė. Jos dydis nustatomas buvusio savininko susitarimu su atitinkama institucija, o esant ginčui jį nustato teismas.

Vargu ar būtų gera mintis valstybei perimti skerdyklos pastatą, jeigu valdyti jis būtų atiduotas Turto bankui. Ši įmonė taip pat netvarko iki krizės neparduotų NT objektų, o nereguliarios pastangos saugoti turtą jai tik didina išlaidas.

"Vaiduoklių" plotai nemažėja

Vieni savininkai už uostamiestyje esančius netvarkomus istorinius pastatus geranoriškai sumoka baudas, kaip buvusio "Baltijos" kino teatro Žvejų gatvėje savininkas bendrovė "Fisanta", ir toliau nieko nedaro, kiti - sunkiai patys surandami arba baudas mokėti vengia. Jų tenka ieškoti su policija, kartais ir už Lietuvos valstybės sienų. O kai kurie "vaiduoklių" savininkai Klaipėdos savivaldybėje puikiai žinomi ir ten dažnai matomi.

Šiuo metu ypač stringantys pramoninių objektų pertvarkymo planai skatina ne tik estetinį pasidygėjimą, griauna turistinį miesto patrauklumą, bet ir kelia fizinį pavojų žmonių saugumui. Klaipėdoje viena iš daugelio apleistų pramoninių teritorijų, kurios savininkai demonstravo ambicijas sukurti sporto kompleksą, - Danės pakrantėje esantis 5 ha sklypas su buvusios įmonės "Klaipėdos konstrukcija" statiniais. Šiai įmonei 2001 metais iškelta bankroto byla po metų buvo nutraukta atsiradus sanuotojui iš didžiųjų akcininkų grupės. Nors smulkieji akcininkai tam prieštaravo, jokios veiklos 2001 metais nevykdžiusi sanuotoja bendrovė "Adasera" įsipareigojo patenkinti didžiausio kreditoriaus, Klaipėdos apskrities VMI, 1,6 mln. litų reikalavimą, taip pat sumokėti "Sodrai" ir darbuotojams priteistus tūkstančius litų. VMI užteko Šiaulių banko garantijos, kad "Adasera" galės atlikti visas finansines sanavimo operacijas iki 1,8 mln. litų sumos. Bet 2005 metais "Adasera" buvo išbraukta iš įmonių registro, o teises į "Klaipėdos konstrukciją" perėmė kita bendrovė - "Prima sensus". Ši prieš keletą savaičių jau pakeitė būstinės adresą ir išjungė telefonus...

Pramoninėje teritorijoje išnuomota tik keletas sandėlių automobilių servisams, o didžiulių statinių konstrukcijos baigia užželti krūmais ir piktžolėmis. Prieš porą metų, kai buvo renkamas sklypas Klaipėdos arenos statybai, savivaldybei buvo siūloma ir ši privati valda.

Už griuvėsius mokesčių nemokės

NT mokestis pernai sudarė 7,4 proc. visų Klaipėdos biudžeto pajamų. Šiemet planuojama surinkti 25,15 mln. litų NT mokesčio - 1,1 mln. litų mažiau, negu planuota pernai. Tačiau ir pernai į savivaldybės biudžeto sąskaitą buvo gauta 3,1 mln. litų mažiau šio mokesčio nei prognozuota. Pasak savivaldybės darbuotojų, sunkmečiu įmonės tampa nemokios, kaupia mokesčių nepriemokas VMI, bankrutuoja ir yra likviduojamos.

Klaipėdos miesto taryba 2008-2010 metų NT mokesčio tarifą tvirtino 2007 metais. Tąkart buvo nuspręsta verslui taikyti 0,8 proc. NT mokesčio tarifą vietoj maksimalaus 1 proc., išskyrus netvarkomam turtui. Apleistų statinių sąrašą numatyta atnaujinti kasmet. Bet ir maksimalus NT mokestis neskatina jo savininkų tinkamai tvarkyti turtą, kad ir kaip savivaldybė to siektų, skirdama už miesto tvarkymo taisyklių pažeidimus baudas nuo 400 iki 2000 litų.

Pasak Klaipėdos VMI Mokestinių prievolių departamento direktorės Editos Cibienės, pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti šį mokestį arba visai nuo jo atleisti. NT mokesčiu neapmokestinamas bankrutavusių (likviduojamų) įmonių nekilnojamasis turtas. Tačiau bankrutuojančios įmonės šį mokestį turi apskaičiuoti ir mokėti. Taip pat neapmokestinami tinkamais naudoti nepripažinti statiniai, jeigu jie nėra faktiškai naudojami. Kai statiniai yra nugriauti, jeigu įmonė turi tai įrodančius dokumentus - pvz., Statybos inspekcijos išduotą pažymą, už juos nekilnojamojo turto mokestis nemokamas. Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad Klaipėdos savivaldybei nepavyks surinkti planuojamų NT mokesčių iš apleistų objektų savininkų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"