TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Iš darbo vietų išstums technologijų proveržis

2014 02 17 6:00
Lietuvos finansinės ir draudimo veiklos sektoriuje šiuo metu dirba beveik penktadaliu mažiau darbuotojų nei prieš krizę. LŽ archyvo nuotrauka

Pernai Lietuvoje nedarbo lygis sumažėjo iki 11,8 proc. ir buvo mažesnis nei euro zonoje, kur net 12,1 proc. darbo jėgos negalėjo susirasti darbo. Tačiau ateities prognozės nedžiugina. Užsienio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad dėl technologinio proveržio ir kompiuterizavimo darbo vietų mažės ne tik pramonės, bet ir daugelyje paslaugų sektorių.

Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais Lietuvoje dirbo 1,29 mln. gyventojų, arba 17 tūkst. (1,3 proc.) daugiau nei 2012 metais. Tačiau ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų pernai buvo daugiau negu dirbančiųjų. Tokių Lietuvoje suskaičiuota 1,61 milijono.

Pernai šalyje dirbo 636,1 tūkst. vyrų ir 656,7 tūkst. moterų. Per metus dirbančių vyrų skaičius padidėjo 18,5 tūkst. (3 proc.), o moterų – sumažėjo 1,5 tūkst. (0,2 proc.).

Padaugėjo statybininkų

Per metus šalies nedarbo lygis sumažėjo 1,6 procentinio punkto: vyrų sumažėjo 2,1, moterų – 1,1 procentinio punkto. Vyrų nedarbo lygis 2013 m. buvo 13,1 procento, moterų – 10,5 procento. Ilgalaikio nedarbo lygis 2013 m. sudarė 5,1 procento ir buvo 1,5 procentinio punkto mažesnis nei 2012 m.

2013 m. buvo 172,5 tūkst. bedarbių, tai yra 24,3 tūkst. (12,4 proc.) mažiau nei 2012 m. Bedarbių vyrų buvo 95,6 tūkst., moterų – 76,9 tūkst. Ilgalaikių bedarbių buvo 74,1 tūkst., arba 42,9 proc. visų bedarbių, – tai 22,7 tūkst. (23,5 proc.) mažiau nei 2012 m.

Per metus užimtų gyventojų skaičius labiausiai padidėjo statyboje (9,7 tūkst.) bei viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime (6,6 tūkst.), o sumažėjo – švietime (8,7 tūkst.) bei informacijos ir ryšių veiklos įmonėse (3,6 tūkst.).

N.Mačiulis: „Net ir spartų Lietuvos ekonomikos atsigavimą lėmę sektoriai daug naujų darbo vietų nesukūrė.“ /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Darbo vietų mažės

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad darbo rinkoje progresas akivaizdus – dar prieš trejus metus nedarbas Lietuvoje siekė apie 18 proc. „Tačiau tolimesnio proveržio kuriant darbo vietas ir mažinant nedarbą šalyje bus nedaug. Užsienio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad dėl technologinio proveržio ir kompiuterizacijos, darbo vietų mažės ne tik pramonės, bet ir daugelyje paslaugų sektorių“, -pastebi jis.

Lietuvos BVP netrukus viršys 2008 metų viduryje pasiektą rekordą, tačiau darbo rinkoje, ekonomisto nuomone, iki užimtumo rekordų dar labai toli. „Šiuo metu Lietuvoje užimtųjų yra net 138 tūkst. arba dešimtadaliu mažiau nei prieš krizę. Dalis šių prarastų darbo vietų yra natūrali ekonomikos struktūros pokyčio pasekmė, pavyzdžiui, subliuškus NT burbului, statybų sektorius atsisakė maždaug trečdalio (43 tūkst.) darbuotojų. Valstybiniame sektoriuje darbo vietų taip pat sumažėjo, tačiau ne tokiais tempais, kaip privačiame“, - mano ekonomistas

N.Mačiulio nuomone, net ir spartų Lietuvos ekonomikos atsigavimą lėmę sektoriai daug naujų darbo vietų nesukūrė. Apdirbamoji gamyba pernai maždaug ketvirtadaliu viršijo 2008 metų lygį, tačiau darbuotojų skaičius šiame sektoriuje per penkmetį sumažėjo 49 tūkstančiais arba penktadaliu. „Akivaizdu, kad Lietuvos darbo rinką pastaruoju metu jau paveikė automatizavimo ir kompiuterizavimo tendencijos – pramonė sukuria daug daugiau pridėtinės vertės įdarbindama daug mažiau darbuotojų“, - pastebėjo jis.

Žmones keičia automatai

N.Mačiulis atkreipė dėmesį į nauja XXI amžiaus tendenciją – automatizuojamus paslaugų sektorius. Vis dažniau degalinėse, mažmeninės prekybos tinkluose ir bankų skyriuose prekes ir paslaugas asmenys gauna savitarnos zonose, kur beveik arba iš viso nėra darbuotojų.

„Lietuvos finansinės ir draudimo veiklos sektoriuje šiuo metu dirba beveik penktadaliu mažiau darbuotojų nei prieš krizę, o mažmeninės ir didmeninės prekybos sektorius prarado beveik dešimtadalį darbo vietų. Tikrai nepanašu, kad šios darbo vietos vėl bus sukurtos vis sparčiau augant Lietuvos gyventojų vartojimui. Nors apsipirkimas prekybos centre yra vis dar populiarus užsiėmimas, tačiau vis dažniau gyventojai, kaip ir daugelyje labiau pažengusių valstybių, prekes ir paslaugas pirks internetu“, - prognozuoja N.Mačiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"