TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Iš emigracijos - į kaimą?

2008 10 13 0:00
Mažesniuose miesteliuose aukštos kvalifikacijos specialistams, vadovams ir siauros specialybės darbuotojams siūlomi didesni atlyginimai nei didžiuosiuose miestuose ir ypač sostinėje.
LŽ archyvo nuotrauka

Per porą dienų rasti darbą sostinėje jau beveik neįmanoma, o dirbti mažesniuose miestuose noru trykšta nedaugelis. Tikimasi, kad grįžę emigrantai galėtų pakylėti darbo rinką provincijoje.

Mažesni šalies miestai, ypač kaimai, jau kuris laikas susiduria su specialistų stygiumi - nėra kam mokyti vaikų, gydyti ligonių, trūksta įvairių profesijų darbuotojų. Talentingi ir veiklūs tautiečiai patraukė į didmiesčius arba dar toliau - į aukštesnių atlyginimų ir didesnių socialinių garantijų šalis.

Didžiausi užsienio investicijų srautai nukreipti į sostinę ir kitus didžiuosius šalies miestus, o tai reiškia, kad čia sukuriama naujų darbo vietų, čia didesnės galimybės samdyti aukštos kvalifikacijos ir siauros specialybės darbuotojus.

Į airijas ir ispanijas išvykę lietuviai pamažu praranda pagrindinį motyvą ten likti. "Ekonomikos augimo lėtėjimas" - populiari frazė ir už Lietuvos ribų.

LŽ kalbinti darbo rinkos žinovai pripažįsta, kad kelią namo radę išvykėliai gali būti proga pagerinti padėtį provincijoje.

Provincija kol kas netraukia

"Airijoje uždirbtus pinigus jau baigiu išleisti, o darbo dar neturiu. Nusipirkau automobilį, metams išsinuomojau butą, atostogavau. Tikėjausi, kad rudenį jau dirbsiu Vilniuje ir uždirbsiu ne mažiau kaip 2 tūkst. litų. Kol buvau Airijoje, iš pažįstamų Lietuvoje, iš informacijos žiniasklaidoje buvau susidaręs įspūdį, kad čia rasti darbą nėra sunku, o atlyginimai auga kaip ant mielių", - LŽ pasakojo į Lietuvą iš Airijos vasaros pradžioje grįžęs vilnietis.

Jis sako įvairioms įmonėms ir įdarbinimo agentūroms jau išsiuntinėjęs per pusšimtį gyvenimo aprašymų, buvo pakviestas į 7 pokalbius, tačiau naudos - kaip iš ožio pieno.

"Keliose vietose dirbti nesutikau vien todėl, kad atlyginimo dalis buvo siūloma vokelyje, kitur nepatekau į tolesnę atranką, porą pasiūlymų dar svarstau, tačiau nesinori įsidarbinti vien tam, kad dirbčiau ir gaučiau kone perpus mažesnį atlyginimą, nei tikėjausi gauti", - nusivylimo neslėpė aukštąjį universitetinį inžinieriaus technologo išsilavinimą turintis jaunuolis, kuris Vilniuje intensyviai ieško darbo jau 3 mėnesius. Tačiau jis tvirtina, kad jokiame kitame mieste darbo neieškos, o juo labiau - kaime.

Faktai

Visuomenės nuomonės apklausų duomenys rodo, kad į provinciją darbuotojai iki 29 metų vyktų dirbti tik tais atvejais, jeigu jiems būtų siūlomos kur kas geresnės darbo sąlygos, o apie ketvirtadalio jų į mažesnius miestus ar kaimus nė varu nenuvarytum.

Tik apie 7 proc. darbuotojų, kuriems per 30, teigė, kad iš didmiesčių jie trauktųsi į provinciją, jeigu ten jiems būtų siūlomos patrauklesnės darbo sąlygos.

Net gundomi didesniu atlyginimu, ten nevyktų šeimas sukūrę darbuotojai, jeigu kitame mieste liktų dirbti sutuoktinis, jeigu reikėtų palikti namus.

Iš darbuotojų, kuriems per 30, mažesniame mieste dažniau ryžtųsi dirbti vyrai nei moterys.

Pasiūlymai dirbti ne didmiesčiuose internete sudaro vos dešimtadalį visų darbo pasiūlymų.

Spalio 1 dienos duomenimis, daugiausia darbo per darbo biržą ieškančių asmenų buvo Akmenės savivaldybėje - beveik 9 proc., Druskininkų - 8,4 proc., Ignalinos - 7,6 procento.

Į kaimą nespjauna

Personalo paieškos, atrankos ir valdymo kompanijos "Search and Selection" direktoriaus pavaduotoja Kristina Mėlynytė LŽ pasakojo, kad iš emigracijos grįžę žmonės ieškodami darbo pirmenybę teikia Vilniui, tačiau svarsto galimybę dirbti ir kituose miestuose. "Ilgai emigracijoje prabuvęs žmogus dažnai grįžta į miestą ar miestelį, iš kurio yra kilęs", - pasakoja K.Mėlynytė.

Ji pripažįsta, kad mažesniuose miesteliuose aukštos kvalifikacijos specialistams, vadovams, siauros specialybės darbuotojams siūlomi didesni atlyginimai nei didžiuosiuose miestuose ir ypač sostinėje, kur norinčiųjų įsidarbinti daugėja kasmet sulig nauja studentų, paliekančių savo gimtinę, banga.

"Be to, pastaruoju metu provincijoje laisvų žmonių atsiranda daugiau nei Vilniuje - įmonės restruktūrizuojamos, kai kurios jų atleidžia žmones, bankrutuoja", - sakė ji.

K.Mėlynytės žodžiais, šiuo metu kai kurie darbdaviai tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose šalies miestuose naujiems darbuotojams siūlo kiek mažesnius nei jau seniau dirbančiųjų atlyginimus arba bent jau nesiūlo didesnių atyginimų naujai ateinantiems darbuotojams nei senbuviams.

Kituose šalies miestuose tendencijos panašios - ten, kaip ir anksčiau, atlyginimai kiek mažesni nei sostinėje, o jų augimo tempas toks pat kaip ir Vilniuje. Pernai atlyginimų augimo tempas buvo beveik 20 proc., dabar jis sulėtėjo maždaug iki 10 procentų. Atlyginimas prekybos srityje vis dažniau priklauso nuo rezultatų - t. y. pagrindinis atlyginimas nebekeliamas, o "į rankas" žmogus gauna tiek, kokių pasiekia rezultatų.

Svetur nebeapsimokės

Jau atsiranda ženklų, kad iš emigracijos Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje grįš arba ten neketins vykti didesnio darbo užmokesčio ieškantys žmonės.

Tarptautinė konsultacijų bendrovė "Hay Group" skelbia, kad netrukus lietuviams darbo užmokestis Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir Ispanijoje gali nebebūti motyvas išvykti ieškoti darbo svetur, teigia specialistai. "Atlyginimų rinkos tyrimo rezultatai parodė, kad šiemet kvalifikuotų darbininkų atlyginimų Lietuvoje ir Anglijoje skirtumas sumažėjo iki 3 kartų (pernai siekė 4), palyginti su Airija - nuo 4,75 iki 4 kartų.

Lyginant gaunamas pajamas su pragyvenimo lygiu šalyje, prognozės dar optimistiškesnės dirbantiesiems Lietuvoje. Lyginant atlyginimus Lietuvoje ir užsienyje, reikia atsižvelgti ir į žmogaus pragyvenimo lėšas. Tose šalyse, kur dažniausiai emigruoja mūsų kraštiečiai, gyvenimas atsieina brangiau nei Lietuvoje. Tai įvertinus, situacija gerokai pasikeičia: dirbančių žmonių atlyginimų Lietuvoje ir Airijoje skirtumas sumažėja iki 2 kartų, o Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje - net iki 1,5 karto", - išvadas pateikia bendrovė.

Biržoje rodikliai mažėja

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo pabaigoje šalyje buvo daugiau kaip 65,1 tūkst. bedarbių - tai 9,8 proc. mažiau nei rugpjūčio mėnesį. Spalio 1 dieną šalyje darbo ieškojo 95,5 tūkst. asmenų - tai sudarė 4,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, arba 0,2 proc. punkto mažiau nei praėjusį mėnesį.

Rugsėjį darbo biržoms tarpininkaujant buvo įdarbinta 13,7 tūkst., arba 43,3 proc. daugiau žmonių nei rugpjūčio mėnesį. Iš viso nuo metų pradžios įdarbinta 96,8 tūkst. asmenų - tai yra 13,2 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį, į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 31,8 tūkst. bedarbių.

Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje rugsėjį buvo įregistruota 20,4 tūkst. laisvų darbo vietų - tai 26,4 proc. daugiau nei praeitą mėnesį.

Skelbiama, kad šiuo metu Lietuvoje darbdaviai pageidauja įdarbinti pardavėjus, virėjus, siuvėjus, vairuotojus, dažytojus, apdailininkus, verslo paslaugų vadybininkus, kepėjus, konditerius, elektrikus, suvirintojus, bendrojo ugdymo mokytojus, draudimo agentus, administratorius, kitų profesijų darbininkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"