TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Iš energetikos ministro rankų - milijonai litų išrinktiesiems

2011 11 07 8:44

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas savo nuožiūra skirsto iš elektros vartotojų surinktus šimtus milijonų litų vadinamojo VIAP mokesčio, be to, jį dar ir didina, o pasigaminantiesiems lietuvišką elektrą moderniose jėgainėse sukurtos nepakeliamos sąlygos.

Energetikos tvarkytojų apetitas auga. Šiemet beveik dviem centais didėjęs visuomenės interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestis, vartotojams įskaičiuojamas į elektros kilovatvalandės kainą, kitąmet, energetikos ministro sprendimu, padidės dar vienu centu. Dėl to po Naujųjų metų elektros energija gali brangti ne tik buitiniams vartotojams.

Mokestis ir toliau sekina pramonės įmones, kurios, užuot pačios pasigaminusios elektrą moderniose kogeneracinėse jėgainėse, priverstos ją pirkti iš importuotojų. Energetikos ministro A.Sekmoko sprendimu, nuo šių metų VIAP mokesčiu apmokestinta pačių įmonių elektrinėse pasigaminama ir jų ūkinėms reikmėms sunaudojama elektros energija. Todėl kelis šimtus milijonų litų kainavusios įmonių modernios kogeneracinės elektrinės sustabdytos - jas eksploatuoti per brangu. Tuo metu jų sumokamais mokesčio pinigais subsidijuojami išrinktieji, brangiai superkant jų pagamintą elektrą pagal paskirtas kvotas.

Energetikos ministro sprendimu, iš visų elektros vartotojų surinkto VIAP mokesčio milijonais remiamos techniškai pasenusios didžiųjų miestų termofikacinės elektrinės. Tačiau ir ši parama skirstoma keistokai, pavyzdžiui, moderniai Panevėžio miesto jėgainei parama kitąmet mažės beveik 50 proc., o pasenusiai Kauno termofikacinei elektrinei, kurią valdo rusų dujų koncernas "Gazprom", ministro valia skiriama subsidija didės trečdaliu.

Pagal ministro A.Sekmoko patvirtintą sąrašą šiemet iš visų elektros vartotojų bus surinkta 614 mln. litų VIAP mokesčio, iš kurių 85,71 mln. litų atiteks 13 termofikacinių elektrinių, kurios tiekia šilumą į miestų centralizuotus tinklus. Kitąmet į VIAP biudžetą jau numatyta iš vartotojų surinkti 723,63 mln. litų, o iš jų termofikacinėms elektrinėms subsidijuoti atiteks 117,16 mln. litų: 42,5 mln. gaus "Vilniaus energija", 38,64 mln. - Kauno termofikacinė elektrinė, 14,84 mln. litų - "Panevėžio energija".

Kitąmet VIAP biudžetas bus dar beveik 110 mln. didesnis - ministro A.Sekmoko sprendimu nuo 6,01 ct už kWh iki 7,04 ct už kWh didinamas VIAP mokesčio tarifas.

Be termofikacinėms elektrinės skiriamos sumos, už kurią jų pagaminta elektra bus supirkta didesne nei rinkos kaina, vos 115,37 mln. litų atiteks gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius, o didžiausia VIAP biudžeto dalis - 398,27 mln. litų - teks AB "Lietuvos energija", kuriai kitąmet skirta pagaminti 1,53 TWh elektros energijos tiekimo saugumui ir energetikos sistemos rezervams užtikrinti.

Dėl didėjančio VIAP tarifo kitąmet greičiausiai brangs elektra ir buitiniams vartotojams. "VIAP kaina didėja centu. Atitinkamai keičiasi ir vidutinė elektros energijos kaina 2012 metams. Konkrečius tarifus reguliuojamiems vartotojams Komisija nustatys iki gruodžio 1 dienos, kai AB LESTO diferencijuos vidutinę elektros energijos kainą į konkrečius tarifus atskiroms vartotojų grupėms. Komisija patikrins, ar diferencijuoti tarifai pagal suvartojimą atskirose vartotojų grupėse nelems didesnės vidutinės elektros energijos kainos nei Komisijos nustatyta aukščiausia riba", - LŽ teigė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė.

Elektrą gaminti nuostolinga

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kategoriškai pasisako prieš tokią tvarką, kai įmonės, turinčios nuosavus elektros ir šilumos gamybos kogeneracines elektrines, apmokestinamos VIAP mokesčiu, kurio dalis vėliau atitenka termofikacinėms elektrinėms. Labiausiai pramonininkus piktina tai, kad šios pramonės įmonių jėgainės atlieka tokią pačią funkciją, kaip ir miestų elektrinės, tačiau iš visų elektros vartotojų sumokėto mokesčio subsidijas gauna tik keliolika išrinktųjų, kurias savo nuožiūra parenka ir paramą skiria energetikos ministras.

"Pramonės įmonės, siekdamos sumažinti savos produkcijos gamybos sąnaudas, išleido šimtus milijonų litų, pasistatė aukšto naudingumo lygio kogeneracines jėgaines, kurios gerokai mažesne kaina nei senos termofikacinės elektrinės gamina šilumą ir elektrą. Tačiau energetikos ministras pernai 6,01 cento už kilovatvalandę apmokestino elektrą, įmonių pasigamintą savo reikmėms. Tad įmonės nepajėgia pelningai dirbti, jos priverstos stabdyti savo modernias elektrines ir rinkoje pirkti brangią elektrą, mokėti VIAP mokestį, kuriuo ministerija remia senas neefektyvias elektrines", - paradoksalią padėtį aiškino LPK Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Pijus Ralys.

Tokia Energetikos ministerijos politika trukdo plėtoti kogeneracijos šaltinius, kuriuos remti įpareigoja ir Europos Sąjunga (ES), nes kartu gaminant elektrą ir šilumą sunaudojama gerokai mažiau kuro. "Šilumą galime gaminti naudodami mažiau kuro, o elektros - ne, nes ji ministro papildomai apmokestinta, kad būtų remiamos neefektyvios elektrinės. Galbūt laikas jas iš viso uždaryti, jeigu jos neatnaujinamos?" - svarstė P.Ralys.

Naujos jėgainės marinamos, senos reanimuojamos

VIAP mokestis šiemet labiausiai prislėgė įmones "Orlen Lietuva", "Achema", "Lifosa" ir kitas didžiąsias įmones.

Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovė "Achema", viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusi naudoti savo jėgainėse pasigamintą energiją, dėl VIAP mokesčio, kuris per metus būtų siekęs apie 22 mln. litų, nepaleido šiemet pastatytos antrosios 46 megavatų (MW) kogeneracinės jėgainės, į kurią investuota daugiau kaip 100 mln. litų. O liepą įmonė sustabdė ir pirmąją, jau kelerius metus dirbusią 22 MW jėgainę. Pradėjus eksploatuoti abi kogeneracines jėgaines, "Achema" savo reikmėms būtų galėjusi pasigaminti 80-90 proc. reikalingos energijos.

"Achemos" generalinis direktorius Jonas Sirvydis aiškino, kad šiuos sprendimus inspiravo energetikos ministro nustatyta VIAP mokėjimo tvarka, padėtis elektros rinkoje ir dėl to susidariusi nepalanki ekonominė situacija. "Paradoksas, tačiau siekiantiesiems kuo efektyviau naudoti energijos išteklius, pačių pasigaminta elektros energija darosi nuostolinga", - kalbėjo vadovas.

Nuo balandžio "Achema" nebemokėjo ir VIAP už pagamintą bei savo poreikiams suvartotą elektrą. Dėl to VIAP sistemą administruojanti elektros skirstymo įmonė "Litgrid" pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui. Kaip LŽ sakė "Litgrid" komunikacijos vadovė Vilija Railaitė, per balandžio-rugsėjo mėnesius priskaičiuota 4 mln. 795 tūkst. litų skola.

J.Sirvydis LŽ aiškino, kad įmonė VIAP nemoka, nes sustabdytos abi jėgainės. "Mes negalime tiek daug mokėti, - teigė "Achemos" vadovas. - Už perkamą elektrą VIAP mokame, o sau gamindami turime mokėti ir už dujas, ir dar VIAP. Todėl mūsų abi jėgainės stovi. Kol kas VIAP mokėti nesiruošiame", - tvirtino generalinis direktorius.

J.Sirvydis sako, kad įmonės sutiktų VIAP mokesčiu remti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau kategoriškai priešinasi, kad iš šių lėšų būtų remiamos pasenusios miestų termofikacinės elektrinės. "Mūsų jėgainė pažangiausia, tad absurdiška, kad turime mokėti tiems, kurie nieko neinvestuoja", - piktinosi vadovas.

2010 metais "Achema" sumokėjo apie 9 mln. litų VIAP mokesčio. Jeigu nebūtų sustabdžiusi elektros gamybos, šiemet jis būtų išaugęs daugiau kaip dvigubai. "Mes ne prieš mokesčius, - aiškino generalinis direktorius, - tačiau apmaudu, kad mokestis, kuris turėtų skatinti aplinkai draugiškos energijos plėtrą, darosi verslui sunkiai pakeliamas. Negana to, yra skirstomas neskaidriai, visiškai prieštaraujant ES direktyvose nustatytoms energijos taupymo kryptims ir žlugdant efektyvios kogeneracijos plėtrą Lietuvoje."

Rugsėjo 16 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas gavo "Achemos" skundą, kuriame bendrovė reikalauja valstybės atlyginti nuostolius dėl jai padarytos 3,127 mln. litų žalos, kurią ji patyrė dėl VIAP mokesčio už pagamintą bei savo poreikiams suvartotą elektros energiją. Tokį mokestį "Achema" mokėjo nuo šių metų pradžios. Atsakovai byloje - Lietuvos valstybė, Energetikos ministerija ir VKEKK, trečioji šalis - elektros perdavimo bendrovė "Litgrid".

"Achema" taip pat yra pateikusi atsiliepimą į bendrovės "Litgrid" ieškinį Kauno apygardos teismui dėl bendrovei priskaičiuotos skolos.

J.Sirvydis užsiminė, kad problemą siekiama išspręsti taikiai. Energetikos ministras esą jau yra parengęs VIAP teikimo tvarkos aprašo projektą, kuriuo numatyta nuo dalies VIAP mokesčio atleisti įmones, nuosavose termofikacinėse elektrinėse gaminančias elektros energiją savo poreikiams. Jeigu ministerija VIAP panaikintų arba šis mokestis būtų sumažintas, anot "Achemos" vadovo, jų įmonė iš karto paleistų abi jėgaines.

Už klaidas sumokės vartotojai

Lietuvos energetikos sektoriuje A.Sekmoko įvesta tvarka galimai prieštarauja ne tik Lietuvos įstatymams, bet ir Europos Sąjungos (ES) teisei. Šiuo metu ji tiriama konkurencijos institucijose, apskųsta ir teismams. LPK Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas P.Ralys sako, kad kovo mėnesį LPK įteikė skundą Europos Komisijos Konkurencijos generaliniam direktoratui dėl viešųjų įpareigojimų paramos schemos teisėtumo. Direktoratas šiuo metu atlieka tyrimą.

Lietuvos Konkurencijos tarybai LPK įteikė prašymą ištirti VIAP elektros energetikos sektoriuje reguliuojančių poįstatyminių aktų atitikimą Konkurencijos įstatymo reikalavimams. Jame nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę bei draudžia priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes. Spalio mėnesį Konkurencijos taryba dėl to pradėjo tyrimą.

Į LPK paklausimą dėl galbūt neteisėtos valstybės pagalbos kai kurioms įmonėms Lietuvos energetikos sektoriuje gautas Konkurencijos tarybos atsakymas, kad valstybės pagalbos schema nėra suderinta su ES. "Formuodama valstybės pagalbos schemą bet kuri ministerija turėtų apie tai iš anksto informuoti Konkurencijos tarybą ir suderinti, kad nebūtų iškreipta rinka ir kenkiama kuriai nors verslo šakai", - aiškino P.Ralys.

Seimo nariai Birutė Vėsaitė, Mantas Varaška ir Kęstutis Daukšys kovo mėnesį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teikė skundą dėl norminių administracinių teisės aktų teisėtumo ir poįstatyminių teisės aktų prieštaravimo Elektros energetikos įstatymui.

Konstituciniam teismui 33 Seimo nariai birželį pateikė prašymą ištirti Elektros energetikos įstatymo atitikimą Konstitucijai. Teismo prašoma paaiškinti, ar teisė skirti viešuosius įpareigojimus turėtų būti suteikiama įstatymu, ar tam užtenka ir ministro pasirašytų poįstatyminių aktų.

LKP atstovas P.Ralys nerimauja, jog teismams pripažinus, kad ministro potvarkiai yra prieštaraujantys įstatymams, valstybei gali tekti įmonėms grąžinti neteisėtai iš jų surinktus mokesčius už kelerius metus. "Aišku, kad už tai dar kartą sumokės visi elektros vartotojai, nes valdžia pakels elektros kainą", - teigė P.Ralys.

Seimas bejėgis prieš ministrą

Seimo Ekonomikos komitetas šią savaitę ruošiasi keliauti į Energetikos ministeriją, mat prisiprašyti ministrą A.Sekmoką atvykti į Seimą nepavyksta. "Mūsų komitetas nusprendė, kad patys eisime pas ministrą", - LŽ teigė šio komiteto narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Ji piktinosi, kad už tokią padėtį, kai iš vienų vartotojų pinigai atimami ir kitiems atiduodami, "kai ką reikėtų ir į kalėjimą sodinti".

"Nėra jokio reikalo didinti VIAP mokestį, nes rezervui ir energetiniam saugumui užtikrinti užtenka 1,1 teravatvalandės energijos, kurią gamintų Lietuvos elektrinė Elektrėnuose. Ministras norėtų gamintojams suteikti 1,5 teravatvalandžių kvotą. Jis galėtų nuoširdžiai pasakyti, kam tai reikalinga. Manau, kad didinti VIAP mokestį yra nusikalstama. Ypač kai didėja infliacija ir šildymo kainos. Ministras bent jau nuoširdžiai paaiškintų, kuriam tikslui renkamos lėšos. Juoba kad prieš dvi savaites sakė, jog kainos nereikia kelti, ir dabar staiga persigalvojo. Aš tikiu Diana Korsakaite (VKEKK pirmininke, - red.), kuri mums dokumentais įrodė, kad nei tiekimo saugumui, nei rezervo užtikrinimui tokio kiekio elektros gaminti nereikia. Juolab kad turime liūdnos patirties - Elektrėnai patys negamino, o perpardavė Baltarusijoje pagamintą elektros energiją kaip savo daugiau nei po 30 centų", - kalbėjo B.Vėsaitė.

Kainų komisija nustatė, kad Lietuvos elektrinė 2010 metais faktiškai pagamino 1,9 TWh elektros, kai jai buvo skirta 2,5 TWh kvota, kitą elektrą importavo ir pagal gautą kvotą pardavė į tinklą kaip savo, dėl to nepagrįstai gavo 32,4 mln. litų subsidijų. Dėl šių ir kitų nepagrįstai į sąnaudas įskaičiuotų lėšų Kainų komisijos sprendimu Lietuvos elektrinė per artimiausius ketverius metus turės sugrąžinti vartotojams 52,4 mln. litų.

Atimtų, bet negali

Seimo narių nuomone, nenormalu, kad daugiau kaip 700 mln. VIAP biudžetą energetikos ministras skirsto savo nuožiūra, tačiau išeities iš esamos padėties, bent jau šiuo metu, nėra.

"Manau, kad tokią sumą palikti skirstyti vienam ministrui yra per didelė prabanga. Aš klausiau, kaip Seimas gali įsikišti. Pasirodo, niekaip. Tik tiek, kad, vykdydami parlamentinę kontrolę, galime pareikalauti informacijos, kur keliauja VIAP lėšos", - teigė B.Vėsaitė.

Tačiau Seimo narė pripažino, kad ir šios informacijos negauna, anot jos, energetikoje yra "informacijos badas".

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma mano, kad VIAP biudžeto skirstymas turėtų būti aiškiau reglamentuotas įstatymais. "Dabar tikrai per daug teisių palikta ministrui. Tai tikrai nėra normalu. Bet čia belieka muštis į krūtinę, jog mes iki šiol nesugebėjome padaryti, kad reikiamas detalizavimas dėl VIAP biudžeto būtų sutvarkytas įstatymų lygiu. Galbūt žinia apie VIAP mokesčio padidėjimą vienu centu paskatins Seimo narius susigriebti, nes akivaizdu, kad iš Vyriausybės tokių projektų nesulauksime. Vyriausybei ir ministrui patogu turėti laisvas rankas. Bet gaunamos žinios apie kai kuriuos logiškai sunkiai paaiškinamus sprendimus turėtų mus skatinti įstatymu tiksliau reglamentuoti šią jautrią sritį, galiausiai paliečia kiekvieną vartotoją", - LŽ teigė J.Razma.

TS-LKD frakcijos seniūnas mano, kad bendrovės, pasistačiusios kogeneracines jėgaines savo reikmėms, galėtų VIAP mokesčio mokėti tik dalį - kiek būtų remiama atsinaujinančių išteklių plėtra ir strateginių objektų statyba, bet jokiu būdu ne didžiosios Elektrėnų jėgainės išlaikymui ir termofikacinėms miestų elektrinėms dotuoti. Tačiau J.Razma teigė, kad tokia yra jo asmeninė nuomonė, o TS-LKD frakcija pozicijos šiuo klausimu nėra suformulavusi.

J.Razmai rūpestį kelia ir VIAP mokesčio didėjimas. "Stengsimės frakcijoje išsiaiškinti, ar tikrai planuojamas VIAP biudžeto padidėjimas yra pagrįstas ir ar objektyviai paskirstytos remiamos elektros energijos gamybos kvotos termofikacinėms elektrinėms", - tikino Seimo narys.

Vadovaujasi taisyklėmis, kurias pats patvirtino

Į LŽ klausimus atsakė energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis:

- Dėl kokių priežasčių kitąmet 16,6 proc. - nuo 6,01 cento iki 7,01 cento už kilovatvalandę - didinamas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifas?

- Iš esmės VIAP tarifas didėja dėl dviejų priežasčių: dėl didėjančio superkamos elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kiekio ir dėl žymaus gamtinių dujų kainos padidėjimo, kurio neatsveria net nuo 2,76 iki 2,43 TWh mažėjančios Lietuvos elektrinės ir termofikacinių elektrinių kvotos.

- Kokiais kriterijais vadovaudamasis energetikos ministras 2012 metais kai kurioms miestų termofikacinėms elektrinėms subsidijas iš VIAP biudžeto sumažino, kitoms - padidino? Kas lemia sprendimą didinti ar mažinti paramą: elektrinės efektyvumas ar neefektyvumas, jos produkcijos vartotojų skaičius, kiti kriterijai?

- Energetikos ministras 2012 metams kvotas nustatė remdamasis ministro įsakymu patvirtintomis taisyklėmis. Pagal šias taisykles kvotos termofikacinėms elektrinėms apskaičiuojamos pagal elektros energijos kiekį, kuris gali būti pagaminamas kartu su reikalinga šiluma. Kadangi dar 2010 metais buvo nustatyta, kad bendra kvota termofikacinėms elektrinėms turi mažėti iki 0,9 TWh, o termofikacinėse elektrinėse galimas pagaminti elektros energijos kiekis yra gerokai didesnis, tai visoms termofikacinėms elektrinėms kvotos buvo mažinamos proporcingai. Nustatant kvotas 2011 metams, buvo priimtas laikinas sprendimas dalį neefektyviausių termofikacinių elektrinių kvotos paskirstyti kitoms termofikacinėms elektrinėms, kurios buvo investavusios į efektyvesnius įrenginius.

- Prašome paaiškinti, kodėl modernizuotai "Panevėžio energijai" parama sumažinta beveik 50 proc., o Kauno termofikacinei elektrinei trečdaliu padidinta.

- Kaip minėta, nustatant kvotas 2011 metams, dalis neefektyviausių termofikacinių elektrinių kvotos buvo paskirstyta kitoms elektrinėms, kurios anksčiau buvo investavusios į didesnio efektyvumo kogeneracijos įrenginius, o nustatant 2012 metų kvotas buvo vadovaujamasi minėtomis taisyklėmis.

- Ar energetikos ministras rengiasi ir nuo kada rengiasi atleisti mokėti VIAP mokestį įmones, nuosavose elektrinėse gaminančias elektros energiją savo poreikiams?

- Šiuo metu viešai derinti pateiktas VIAP teikimo tvarkos aprašo projektas, kuris numato perskirstyti mokėjimus už VIAP ir iš dalies nuo jų atleisti įmones, nuosavose termofikacinėse elektrinėse gaminančias elektros energiją savo poreikiams. VIAP teikimo tvarkos aprašas bus patvirtintas, atsižvelgus į iš suinteresuotų institucijų gautas pastabas.

Elektros energijos supirkimo už VIAP lėšas iš ministerijos parinktų gamintojų kainos (ct/kWh)

Elektros energijos gamintojai     2012 m.     2011 m.     2010 m.     2009 m.

UAB "Vilniaus energija"

UAB "Vilniaus energija" TE3    27,41    23,88    16,98    28,18

UAB "Vilniaus energija" TE2    30,73    26,39    16,25    29,34

UAB "Vilniaus energija" Salininkų TE    35,95    31,79    16,13    36,76

UAB Kauno termofikacijos elektrinė    27,66    22,45    20,16    28,18

AB "Klaipėdos energija"    29,99    25,96    16,85    29,34

AB "Klaipėdos mediena"    37,56    -    -    -

AB "Kauno energija"

AB "Kauno energija" Petrašiūnų elektrinė    30,17    25,27    21,00    23,14

AB "Kauno energija" Noreikiškių elektrinė    37,56    -    -    -   

AB "Panevėžio energija"   

AB "Panevėžio energija" RK1    34,58    27,59    22,92    33,42

AB "Panevėžio energija" TE    31,43    24,38    25,69    34,33

UAB "Litesko" filialo "Druskininkų šiluma"    -    29,67    23,91    33,42

UAB "Litesko" filialo "Alytaus energija"    30,46    24,48    19,23    30,73

AB "Šiaulių energija"    -    28,29    20,12    33,42   

UAB Utenos šilumos tinklai    42,84    29,22    16,09    45,34

UAB "ENG" Pasvalio rajoninė katilinė     42,46    30,88    29,24    -

AB "Lifosa"    -     -    -    13,10

UAB "Girių bizonas"    -    -    -    25,45

AB "Baltijos elektrinių investicijos"    29,98    -    -    -

2012 m. termofikacinėse elektrinėse pagaminta ir per VIAP mechanizmą remiama elektros energija sudarys apie 9 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos.

AB "Lietuvos energija" pagaminta ir per VIAP mechanizmą remiama elektros energija sudarys apie 14 proc., o naudojant

atsinaujinančiuosius energijos išteklius pagaminta ir per VIAP mechanizmą remiama elektros energija - apie 7,5 procento.

Šaltinis: VKEKK

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"