TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Iš Frankfurto – gera žinia skolininkams

2013 11 09 6:00
ECB 2012 metų liepos mėnesį nustatė 0,75 proc. bazinę palūkanų normą, šių metų gegužę ją sumažino iki 0,5 proc., o šią savaitę – iki 0,25 procento. LŽ archyvo nuotrauka

Dėl Europos centrinio banko netikėto sprendimo beveik iki minimumo sumažinti bazinę palūkanų normą didžiausią naudą turės gyventojai ir įmonės, turintys ilgalaikes paskolas kintamomis palūkanomis.

Nustebino beveik visus

Frankfurte, Vokietijoje, įsikūręs Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį bazinę palūkanų normą sumažino iki rekordiškai žemo lygio - nuo 0,5 proc. iki 0,25 procento. Kai kurie analitikai komentavo, kad dabartinė ECB vadovybė su prezidentu Mario Draghi priešakyje yra gerokai aktyvesnė už savo pirmtakus.

M.Draghi paaiškino, kad sprendimą lėmė euro zonos šalių ekonomikos silpnumas ir maža infliacija - spalį ji euro zonoje nukrito iki 0,7 proc., žemiausios ribos nuo 2010 metų sausio, ir sukėlė nerimą, kad kai kuriose šalyse gali paskatinti defliaciją. ECB nuomone, tokia maža infliacija yra pavojinga.

Kainos Graikijoje nekyla nuo liepos. Perspėjama, kad defliacija gali ištikti ir Ispaniją. M.Draghi spaudos konferencijoje teigė, kad užsitęsęs mažos infliacijos periodas nepaskatino silpnos euro zonos ekonomikos augimo.

ECB 2012 metų liepos mėnesį nustatė 0,75 proc. bazinę palūkanų normą, o šių metų gegužę ją sumažino iki 0,5 procento. Bazinė palūkanų norma mažinama tam, kad bankai galėtų pigiau skolintis iš ECB, tikintis, kad tai savo ruožtu paskatins verslą daugiau skolintis, ir dėl to ekonomika pradės atsigauti.

Impulsas gležnai ekonomikai

N.Mačiulis: „ECB nusprendė nelaukti ir duoti dar vieną teigiamą impulsą gležnai euro zonos ekonomikai.“/Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

"Dauguma ekonomistų tikėjosi, kad šį kartą ECB dar tik įspės apie ketinimus gruodį mažinti bazinę palūkanų normą arba didinti pinigų pasiūlą. Tačiau toks skubotas ECB sprendimas turi ir aiškų racionalų pagrindą - spalio mėnesį euro zonoje infliacija sumažėjo, o euras JAV dolerio atžvilgiu pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2011 metų. Itin maža infliacija nėra gera žinia euro zonai - ji nepadeda sumažinti realios skolų naštos. Mažėjančių kainų lūkestis netgi gali paskatinti namų ūkius atidėti vartojimą ateičiai, o įmones lėčiau didinti darbo užmokestį", - sakė "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jo nuomone, tokios tendencijos tikrai turėtų neigiamą poveikį ir taip silpnos ekonomikos augimui. „Stirpus euras irgi nėra tai, ko reikia Europai. Vienas svarbiausių jos atsigavimo veiksnių išlieka galimybė padidinus konkurencingumą eksportuoti daugiau produkcijos už bendros pinigų sąjungos ribų. Turbūt būtent dėl šių priežasčių ECB nusprendė nelaukti ir duoti dar vieną teigiamą impulsą gležnai euro zonos ekonomikai“, - svarstė ekonomistas.

Pateisina aktyvius ECB veiksmus

N.Mačiulis mano, kad tiesioginis poveikis nebus labai didelis - bazinės palūkanos buvo ir taip žemos, o daugiausia naudos dėl to gauna įmonės ir gyventojai, turintys ilgalaikes paskolas kintamomis palūkanomis. „Daug svarbesnis yra netiesioginis poveikis - ECB rodo, kad yra pasiruošęs imtis labai aktyvios skatinančios pinigų politikos ir užtikrinti, kad euro zonos ekonomikos atsigavimas tęsis. Laukiamas poveikis jau pasiektas - euras dolerio atžvilgiu gerokai atpigo“, - teigė ekonomistas.

Jis pastebėjo, kad Europos centrinis bankas, kaip ir kiti didieji centriniai bankai, gana drąsiai mažina bazines palūkanas ir didina pinigų pasiūlą, nes kol kas jokios didesnės infliacijos ar net infliacijos lūkesčių nėra. Prie to esą prisidėjo ir išoriniai veiksniai - žaliavų rinkose atpigo energijos ištekliai ir maisto prekės. Be to, daugelyje euro zonos valstybių toliau traukiasi paskolų portfeliai, o įmonės mažina darbo sąnaudas.

„Tokiame kontekste jokių kainų augimo šaltinių nėra, o daug didesnė rizika yra defliacija. Žinoma, ateis momentas, kai paskolų portfelis pradės augti, augs vartojimas ir atlyginimai, o žaliavos pabrangs. Bus labai svarbu laiku užčiuopti šį momentą ir laiku suvaldyti infliacijos lūkesčius. Sugrįžti prie "normalios" pinigų politikos nebus lengva, tačiau ši užduotis centrinių bankų lauks tik maždaug po dvejų metų, o kol kas pagrindinis rūpestis išlieka nepatenkinamas ekonomikos augimas ir per didelis nedarbas“, - LŽ sakė N.Mačiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"