TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Iš kiaulių mėšlo danai gamina energiją

2008 06 02 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Ignalinos atominės elektrinės uždarymas vis artėja, tačiau atsinaujinantys energijos ištekliai neminimi kaip reali alternatyva gresiančios energetinės krizės atveju. Geriausiu atveju jiems skiriamas mažojo pagalbininko rolė. Esą, labai sudėtingos ir per ilgą laiką teatsiperkančios panaudojimo technologijos, menkas efektyvumas. Ar tikrai taip?

Neseniai Danijoje, Viborgo mieste vyko tarptautinė verslo kontaktų mugė PAVE, kurioje apsilanke lietuvių verslininkų ir žurnalistų delegacija. Kontaktų mugės tema - biomasės panaudojimas.

Perdirbamos organinės atliekos.

Danijoje, kur vienam gyventojui tenka 5 kiaulės, biodujos aktuali tema. Jų panaudojimas energetikai - tai anaiptol ne naujausios kosminės technologijos. Biodujų generatoriai Azijos bei Afrikos šalyse buvo pradėti statyti ir naudoti prieš kelis tūkstančius metų.

Šiuo metu Kinijoje ir Indijoje veikia keli milijonai mažų (3-10 m3) biodujų reaktorių, tenkinančių privataus ūkio energetinius poreikius. Remiantis jų patirtimi, sukurtos šiuolaikinės modernios technologijos, kuriose pritaikytos naujausios mikrobiologijos žinios, energetiniai įrenginiai ir proceso valdikliai.

Pasikeitė ir biodujų jėgainių paskirtis. Dabar jos statomos ne tik energijai gauti iš gamybos atliekų ar auginamos biomasės, bet ir aplinkos būklei pagerinti bei vertingoms trąšoms gaminti. Šiuolaikinėse moderniose biodujų jėgainėse perdirbtos žemės ūkio, pramonės bei gyventojų organinės atliekos mažiau teršia dirvožemį, vandenį ir orą. Jose sunaikinamos pavojingos bakterijos ir virusai.

Visa tai sužinoti galima Lietuvos žemės ūkio universitete, kur profesorius Kęstutis Navickas atlieka mokslinius tyrimus, kaip biodujų generatorių priversti dirbti kuo efektyviau.

Paverčia naudinga energija

Danai ne tik mokslinius tyrimus atlieka. 20 milijonų kiaulių mėšlas, vandenvalos įmonių dumblas bei kitos organinės pūti galinčios atliekos paverčiamos naudinga energija.

Netoli Viborgo esanti biodujų jėgainė ne tik gamina elektros energiją bei žuvų perdirbimo pramonės atliekas, sumaišytas su gyvulininkystės kompleksų srutomis verčia žemės ūkiui naudiongomis trąšomis.

Ši jėgainė - tai ir mokymo bazė Arhuso bei vietos žemės ūkio universiteto studentams bei dažniems lankytojams iš kitų šalių. Atkreipia dėmesį tvarkinga šios įmonės aplinka. Jei ne kvapas, neįtartum, kokia modernios įmonės paskirtis.

Visos skystos atliekos iš aplinkinių ūkių teka požeminiais vamzdžiais, tad išvengiama išsipylimų pervežant. Ūkininkams labai patogu - nereikia kaupti srutų rezervuaruose, pardavę savo fermų srutas, jie gali įsigyti perpuvusio labai derlingo komposto.

Pagalba atmosferai - valstybinis požiūris

Bjornas Moltas Petersenas, Arhuso Universiteto profesorius, daug metų tyrinėjęs anglies pokyčius dirvoje, teigia, kad visiems žinoma, jog CO2 atmosferoje yra pagrindinis faktorius, didinantis šiltnamio dujų efektą. Taigi, jei būtų mažiau CO2 atmosferoje, šis efektas būtų sumažintas.

Kitas būdas - naudoti bioatliekas ir mėšlą biodujų gamybai. Tačiau čia yra abejonė, nes jei įtręšiame mėšlą ir kitas atliekas lauke, mes padidiname anglies kiekį dirvoje. Optimalus būdas - iš skysto mėšlo gaminti biodujas, o perpuvusias liekanas įtręšti į dirvą.

Koks Danijos valstybės požiūris į šią energetikos sritį? Arhuso Universiteto profesorius Uffe Jorgensenas situaciją vertina kaip banguojančią. Ji buvo labai gera prieš 20 metų, tačiau vėliau dėl politinės situacijos pablogėjo. Dabar biodujų, biomasės panaudojimas vėl tampa svarbus valstybiniu požiūriu.

Juk biodujų naudojimas gali tiek sumažinti šiltnamio dujų emisiją, kiek negali padaryti jokia kita technologija. Galima gaminti energiją, neužimant žemės plotų. Mat populiarėjantis žemės ūkio kultūrų auginimas energijai gaminti kaip tik susiję su žemės plotų užėmimu. Šiuo metu vyksta aštri diskusija, ar mes sumažinsime maisto gamybą visame pasaulyje, jei gaminsime energiją. O biodujų atveju energija yra gaminama iš atliekų.

Galima pačiupinėti savo rankomis

Danijoje prie žemės ūkio universiteto yra įrengtas Biomasės panaudojimo informacinis centras, skirtas ir studentui, ir dešimtmečiam moksleiviui, ir mokslinį darbą dirbančiam tyrėjui, ir žingeidžiam senjorui. Atokiame rajone įrengto centro įkūrėjas ir tikras idėjų generatorius, "AgroBusiness Park" vyriausiasis projektų konsultantas Saimonas Poulsenas pasakoja apie biomasės deginimą, biodujų gaminimą, biodegalų auginimą, gaminimą ir panaudojimą transportui.

Lankytojai gali savom rankomis patirti, kaip gaminamas rapsų aliejus - biologinis priedas dyzelinui, arba kaip gaminamos granulės deginimui. Vaikų klasės čia žaidžia įvairius žaidimus. Interaktyvūs žaidimai ir gerai parengtos specializuotos kompiuterinės programos skirtos vyresniems žingeidiems lankytojams.

Konferencijų salės ir darbo kabinetai įrengti visiems, norintiems studijuoti aplinkosaugines atsinaujinančios energetikos problemas, kur tai studentai ar moksliniai darbuotojai gali daryti nemokamai (suteikiamos patalpos, internetinis bei kiti komunakaciniai ryšiai, turima duomenų bazė) tris mėnesius. Per metus šiame centre apsilanko daugiau nei 5 tūkstančiai žmonių.

Lietuvoje biodujų energetika plėtojama jau dešimt metų. Šiuo metu veikia šešios biodujų jėgainės, perdirbančios miestų nuotėkų dumblą, maisto pramonės atliekas, kiaulių mėšlą ir įvairias organines atliekas. Mokslininkų paskaičiavimais Lietuvos biodujų energetinis potencialas siekia 500 mln. kWh šiluminės ir elektros energijos per metus. Dabar šis skaičius šiek tiek viršija 20 tūkst. kWh.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"