TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Iš ko senatvėje gyventi tikisi Baltijos šalių gyventojai?

2016 03 01 13:39
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kaip labiausiai tikėtiną pajamų šaltinį senatvėje, be pirmos ir antros pakopos pensijų, Baltijos šalių gyventojai nurodo darbo pajamas – planuoja dirbti ir sulaukę pensinio amžiaus.

Taip pat gyventojai viliasi, kad, sulaukus pensinio amžiaus, jiems padės artimieji. Mažiau tikimasi, kad prie pensijos pavyks prisidurti iš įvairių sutaupytų lėšų, nuosavo verslo ar nekilnojamojo turto. Tokius rezultatus atskleidė SEB grupės Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai tyrimas.

Tikimybė ir sulaukus pensinio amžiaus gauti darbo pajamų visose Baltijos šalyse vertinama aukščiausiai iš visų galimų pajamų šaltinių: Lietuvoje – vidutiniškai 70 proc., Estijoje – 79 proc., Latvijoje – 77 procentais. Palyginti aukštai vertinama ir tikimybė, kad senatvėje finansiškai padės artimieji – Latvijoje – 44 proc., Lietuvoje – 49 proc., Estijoje – 40 procentų.

Šie du pajamų šaltiniai vertinami kaip labiau tikėtini negu galimybė prisidurti iš savo susitaupytų lėšų: tikimybę, kad prisidurs iš savanoriškai sukauptų pensijų (pavyzdžiui, trečios pakopos pensijų fonduose), lietuviai vertina 39 proc., latviai 42 proc., estai – 38 procentais. Tikimybė, kad pajamų gaus iš indėlių, kaupiamosiose sąskaitose sukauptų lėšų ar kitokių finansinių investicijų, vertinama dar žemiau: Lietuvoje – 28 proc., Latvijoje – 25 proc., Estijoje – 32 procentais.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, estai geriau negu latviai ir lietuviai vertina tikimybę senatvėje gauti pajamų iš turto – nuosavo verslo, pavyzdžiui, turimų įmonių akcijų, ar nekilnojamojo turto jį nuomojant ar pardavus. Tikimybė, kad prisidurs iš nuosavo verslo, Estijoje vertinama 46 proc., Latvijoje – 38 proc., Lietuvoje – 32 procentais. O tikimybė gauti pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos ar pardavimo Estijoje vertinama 40 proc., Latvijoje – 29 proc., Lietuvoje – 27 procentais.

Tyrimo rezultatai rodo, kad tik maždaug kas antras (54 proc.) lietuvis, kuris visgi tikisi gauti pajamų iš santaupų ar turto, jau yra pradėjęs taupyti ar ėmęsis kitų konkrečių veiksmų. Latvijoje tokių veiksmų nurodė jau ėmęsi 58 proc. gyventojų, Estijoje – 65 procentai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"