TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Iš modernios aplinkos grįžta prie senolių tradicijų

2015 03 26 6:00
Lankytojai šiame ūkyje gali pamatyti 20 lietuviškos juodagalvių veislės avių ir tiek pat ėriukų. LŽ archyvo nuotraukos

Biodinaminis ūkininkavimas – sritis, kurią renkasi tik fanatikai. Tai veikiau net ne ūkininkavimas, o visa gyvenimo būdo filosofija, grindžiama požiūriu, kad viskas, kas gyva, yra iš saulės ir žemės.

Biodinaminės žemdirbystės ūkiuose išauginti ir perdirbti maisto produktai visame pasaulyje žymimi ženklu „Demetre“ – graikų derlingumo ir žemdirbystės deivės Demetros garbei. Antai Vokietijoje šis ūkininkavimo būdas jau ganėtinai populiarus, o Lietuvoje dar tik skinasi kelią. Žymėti savo produktus turi teisę 1449 vokiečių ūkiai, Lietuvoje tokio sertifikato kol kas nėra gavęs nė vienas.

Leidimas suteikiamas tik gerai ištyrus produkciją, kuri išauginta laikantis griežčiausios sąlygos – tame pačiame plote žemės ūkio kultūros ir gyvuliai turi būti auginami ne mažiau kaip 4–5 metus. Tokiame ūkyje žemė tręšiama aštuoniais natūraliais preparatais: dvejus metus pūdytu galvijų mėšlu, kvarciniu smėliu ir šešiomis vaistažolėmis – ramunėlėmis, kraujažolėmis, dilgėlėmis, ąžuolo žievė, valerijonais ir kiaulpienėmis. Tvirtinama, kad šios trąšos dirvai ir joje augantiems augalams suteikia naujų jėgų – dinamikos. Perdirbant mėsą naudojami tik natūralūs priedai – druska, svogūnai ir panašūs.

Vienintelis sekėjas

Verslininkas Vaidas Barakauskas laiko save kol kas vieninteliu ūkininku, praktikuojančiu biodinaminę žemdirbystę Lietuvoje. Įsigijęs sugriuvusį Ilzenbergo dvarą Rokiškio rajone, prie Latvijos sienos, jis per ketverius metus restauravo 23 pastatus, kuriuose vykdoma ūkinė veikla. Pirmoji sėja buvo 2012 metais - javais užsėta 160 ha, pernai – 270 ha, o šiemet planuojama užsėti 370 hektarų. Dabar ūkyje auginami abrakų veislės galvijai, naminiai paukščiai, lietuviškos juodagalvių veislės avys ir triušiai. Kol kas jų bandos mažos, todėl pirmieji skerdimai planuojami tik šių metų rudenį. Ūkyje dirba 22 žmonės: dalis iš aplinkinių kaimų, dalis - iš Rokiškio, trečdalis suvažiavę iš įvairių Lietuvos vietovių.

Pasak V. Barakausko, ūkis gauna pajamų už reguliariai - du ar kelis kartus per mėnesį - klientams, daugiausia Vilniaus gyventojams, išvežiojamus specialiai pagal jų užsakymus formuojamus maisto produktų krepšelius, sveriančius vidutiniškai 12 kilogramų. Juose - daržovės, duona, kiaušiniai, pieno produktai. Į krepšelį dedama tai, kas tuo metu užderėjo ir buvo pagaminta.

„Prekybos centre bet kuriuo metu galima nusipirkti ką nori, o mes tarsi grįžtame į tuos laikus, kai dar nebuvo šaldytuvų. Dabar žiema, todėl salotų kol kas nevalgome, bet turime grūdų, bulvių, kiaušinių, raugintų kopūstų. Atėjus vasarai obuolių dar nebus, tačiau vartosime daržoves. Tai atitinka natūralų žmogaus mitybos ritmą. Jis gali maitintis taip, kaip maitindavosi mūsų protėviai, kai dar nebuvo nei šaldytuvų, nei konservantų. Juk saugyklos atsirado ne anksčiau kaip prieš 500 metų. Tai, ką duoda gamta, pasiimame, o ko dabar nėra, palauksime“, – pasakojo ūkio vadovas.

Jo teigimu, ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos valstybėse vis labiau domimasi biodinaminiu ūkininkavimu, tačiau tie, kuriems ši filosofija nepriimtina, greitai pasitraukia. Juk natūraliai išaugintos kultūros ne visada būna išvaizdžios, jų derlius gerokai mažesnis, o tokio maisto kaina iki 20 proc. didesnė ir už ekologiškus produktus prekybos centruose.

Teks plėstis

Apie biodinaminę žemdirbystę Lietuvoje dar mažai žinoma, o iš Kaimo rėmimo programos specialios paramos neskiriama. Tiesioginių išmokų ūkio savininkas gali tikėtis už galvijų, lietuviškų avių auginimą, žemės dirbimą. V. Barakausko ūkio galimybės dar nedidelės. Jis planuoja, kad po kelerių metų, abrakų bandai padidėjus bent iki 300 galvų, jau bus galima pradėti didmeninę prekybą mėsa ir šios produktais. Bus išplėstas pieno perdirbimo cechas. Matyt, teks daugiau ir grūdų malti.

Kita sėkminga biodinaminio ūkio veiklos kryptis – turizmas. Modernioje aplinkoje augantys vaikai, kaip ir suaugusieji, apsilankę tokiame ūkyje mielai kalbina gyvūnus, ragauja natūralius maisto produktus. Kai dvaras bus visiškai atstatytas, turistai turės kur ir akis paganyti, ir patys galės čia užminkyti bei išsikepti duonos, susimalti miltų, susimušti sviesto ar pasigaminti kitą produktą, daugiau sužinoti apie biodinaminę žemdirbystę. Gal taip atsiras ir daugiau šio ūkininkavimo šalininkų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"