TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Iš Palangos nori skrydžio į Londoną

2012 12 06 6:30
Iki aviaciją ištikusios finansų krizės ne kartą buvo bandoma atidaryti naujų maršrutų iš Palangos, o šiuo metu pasiryžusiųjų rizikai beveik nelikę. /Vidos Bortelienės nuotrauka

Uostamiesčio verslo atstovai labiausiai pasigenda tiesioginio oro skrydžių reiso iš Palangos į Hamburgą, tačiau jie pritaria ir viso krašto gyventojų norui patogiau susisiekti su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiais tautiečiais.

Susisiekimo ministerijos ir Palangos oro uosto vadovybės daugkartiniai siūlymai pajūrio savivaldybėms finansiškai prisidėti, kad atsirastų naujas skrydžių maršrutas, sulaukė atgarsio. Šiemet vasarą įsteigta asociacija "Klaipėdos regionas", kurią sudaro 7 savivaldybių atstovai, vienbalsiai sutarė skirti lėšų, kad kraštas būtų geriau pasiekiamas. Atsižvelgiant į specialistų analizuotą numatomą keleivių srautų pasiskirstymą, prioritetu pasirinkta Londono kryptis.

Deryboms su Vengrijos mažų kainų bendrove "WizzAir" nepasisekus, numatyta galimybė svarstyti kitas kryptis su tradicinėmis oro bendrovėmis. Asociacijos nuomonei dar turi pritarti savivaldybių tarybos. Bet kuo ilgiau politikai dels, tuo labiau mažės galimybių naujam Palangos reisui patekti į oro bendrovių šiuo metu sudaromus 2013 metų maršrutų tvarkaraščius.

Savivaldybės parems

Klaipėdos miesto taryba lapkričio 29 dieną pritarė asociacijos "Klaipėdos regionas" projektui didinti Klaipėdos regiono pasiekiamumą ir įgaliojo savivaldybės administracijos direktorę numatyti lėšų 2013-2015 metų strateginio veiklos plano Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programoje. Tuos, kurie abejojo, ar svarstant 2013 metų skylėtą biudžetą toks ryžtas neišblės, klausė - o kur išnyko verslo asociacijų pažadas prisidėti, kolegos ramino sakydami, kad reikia leisti Anglijoje dirbantiems Vakarų Lietuvos gyventojų vaikams pigiau parskristi į tėviškę bent per šventes.

Palangos oro uostas 2010-2013 metais dalyvauja Europos Sąjungos inicijuotame Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos projekte "Visuotinis pietų Baltijos pasiekiamumas". Viename iš projekto etapų Vokietijos įmonė "MKmetric" atliko rinkos potencialo analizę ir rekomendavo naujas skrydžių kryptis. Dvi pagrindinės - Jungtinė Karalystė (Londonas) ir Vokietija (Hamburgas). Pasak Klaipėdos savivaldybės atstovės Dalios Pleskovienės, projekto tikslas buvo ne konkrečiai Londono kryptis, o pigių skrydžių bendrovė. Ją "pririšus" prie Palangos, esą būtų galima derėtis ir dėl kitų maršrutų. Nors neabejojama, kad tai keltų konkurenciją Kauno oro uostui. Dabar juo dažniausiai klaipėdiečiai naudojasi skrydžiams į Jungtinę Karalystę.

Preliminariai 400 tūkst. vertinamo rinkodaros projekto uostamiesčiui tenkanti dalis sudaro 135 tūkst. litų, Palangos savivaldybei, kuri tikisi daugiausia naudos iš atskrendančių turistų, - 150 tūkst. litų. Trūkstamą dalį pasiskirsto Šilutė, Kretinga, Gargždai, Skuodas ir Neringa, pagal gyventojų skaičių. Neringos investicija krašto reklamai būtų mažiausia - nesiektų nė 2 tūkst. litų. Šių savivaldybių atstovai ne kartą yra teigę, kad gyventojams svarbiau už Hamburgą - Londono kryptis.

Palangos savivaldybė naujų oro skrydžių rėmimo idėją palaiko jau seniai, tik nepritarė, kad oro uostas būtų vadinamas Klaipėdos-Palangos. Tačiau uostamiesčio politikai mano, kad toks požiūris - provincialumo apraiška, nes jau dabar užsienyje visur pristatomas bendras Klaipėdos ir Palangos oro uostas. Anksčiau ar vėliau naują pavadinimą turės patvirtinti jo steigėja Susisiekimo ministerija.

Nauda verslui

Palangos oro uosto vadovė Jolanta Jucevičiūtė savivaldybių atstovams ne kartą kalbėjo, kad skrydžiai Palanga-Londonas galėtų vykti 2 kartus per savaitę 180 vietų orlaiviu. Palangos oro uostas prie naujos krypties taip pat svariai prisidėtų teikdamas keleivio rinkliavos nuolaidą ir imdamas 3,5 euro vietoj nuolatinėms kryptims taikomo 18 eurų mokesčio. Tačiau garantijų, kad jau 2013 metų pavasarį atsiras nauja kryptis, turima mažai. Be savivaldybių tarybų sprendimų, J.Jucevičiūtės teigimu, Palanga negali pasakyti galutinio žodžio ir gauti patvirtinimo, kad pasiūlymas priimtas.

Oro transporto bendrovės, neturėdamos paskatinimo, ne visada yra pasiryžusios rizikuoti atidarydamos naujus maršrutus iš nežinomų oro uostų. Jos teikia pirmenybę išmėgintiems, geroje geografinėje vietoje esantiems, dideliems, greitą susisiekimą garantuojantiems oro uostams, kuriuose jau nusistovėję vartotojų įpročiai. O naujos ateinančio sezono kryptys pasirenkamos iki lapkričio vidurio.

"Paprastai bent vieną lėktuvą oro bendrovės laiko rezerve iki paskutinės minutės, kovo mėnesio, ir atsirenka geriausią kryptį iš kelių variantų. Mes esame tame sąraše, tačiau nežinome, ar yra už mus didesnių ir naudingesnių oro uostų. Gali būti ir taip, kad Palangą pasirinks, bet tik 2014 metais", - LŽ aiškino J.Jucevičiūtė.

Finansinė paskata naujam maršrutui gali būti skiriama papildomoms išlaidoms padengti, kurios susidaro pradedant veiklą. Savivaldybių skirtos lėšos būtų naudojamos Vakarų Lietuvos reklamai: oro linijų elektroniniuose ar spausdintuose skrydžių žurnaluose, interneto svetainėse, naujienlaiškiuose; ant elektroninių bilietų, lankstinukų, sėdynių atlošų. Jei reisas taptų pelningas, paramos būtų atsisakoma, o savivaldybių pinigai būtų skiriami kitam maršrutui pritraukti.

Bendrovės "Ernst&Young Baltic" parengta analizė rodo, kad daugiausia tiesioginės finansinės naudos iš naujų keleivių srautų gaudami mokestinių pajamų turėtų valstybės ir savivaldybių biudžetai bei fondai. Teigiama, kad vietos ekonomikai teigiamas finansinis efektas labiausiai pasireikštų per didesnes vietos verslo pajamas, pridėtinę vertę, pelną bei surenkamą didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį į vietos savivaldybių biudžetus.

Todėl manoma, kad ekonomiškai gali būti naudinga skatinti geresnį Vakarų Lietuvos regionų pasiekiamumą oro transportu tuo atveju, jei yra tikslingai užtikrinama, kad lėktuvai bent 10 proc. bus užpildyti nauju atvykstančių keleivių srautu.

Projekto iniciatoriai, remdamiesi statistika, teigia, kad į Palangą atskrendantis vienas užsienio turistas per 6 poilsio dienas išleidžia 1700 litų. Nors nesitikima, kad Londono reisu atvykstančiųjų būtų daug, praktika rodo, kad emigrantai atskridę į Lietuvą naudojasi įvairiomis paslaugomis ir palieka tėviškėje gal net daugiau. Prognozuojama, kad dėl naujo reiso Palangos oro uosto keleivių padaugėtų 37 tūkstančiais.

Faktai

Palangos oro uosto oro linijų ir skrydžių kryptys šiuo metu yra šios: SAS - Kopenhaga; "AirBaltic" - Ryga; "Norwegian Air Shuttle" - Oslas; "RusLine" - Maskva (vasarą).

2010 metais Palangos oro uostas aptarnavo 102 528 keleivius, 2011 metais - 111 133, 2012 metais planuojama aptarnauti per 123 tūkstančius keleivių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"