TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Iš "Snoro" pelkės sausi nekels

Skaitiklis, fiksuojantis valstybės nuostolius dėl banko "Snoras" bankroto, jau įjungtas. Galimus nuostolius analitikai vertina aklai, nes informaciją apie tikrąją bankrutuojančio banko padėtį Lietuvos bankas ir Vyriausybė slepia po devyniais užraktais net nuo Seimo.

Pirmuosius stambius ir ilgalaikius nuostolius valstybė pradėjo skaičiuoti, kai tik Vyriausybė nusprendė iš "valstybės ižde susidariusių likučių" (taip aiškino finansų ministrė Ingrida Šimonytė) valstybės įmonei Indėlių ir investicijų draudimui skirti 3,3 mlrd. litų. Šiuos pinigus fondas privalės grąžinti per šešerius metus. Tokios sumos jis pritrūko iki 4,1 mlrd. litų, reikalingų gyventojams ir juridiniams asmenims kompensuoti "Snore" laikytus apdraustus indėlius iki 100 tūkst. eurų (345 280 litų).

Skolinasi palūkanoms

"Valstybės biudžetas visą laiką yra deficitinis, todėl galima sakyti, kad ir tie 3,3 mlrd. litų, skirtų fondui, - jau anksčiau valstybės pasiskolintos lėšos, kurios buvo numatytos kitiems tikslams. Jiems, matyt, teks vėl skolintis", - LŽ kalbėjo kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos ekonomikos ir finansų analitikas Stasys Jakeliūnas. Jis skaičiuoja, kad vien palūkanoms už tuos jau pasiskolintus 3,3 mlrd. litų kasmet reikės skirti po 150-200 mln. litų (po 0,5 mln. litų kasdien), jeigu būtų skolinamasi dabartinėmis sąlygomis, t. y. mokant vidutiniškai "tik" po 6 proc. palūkanų.

"Tie 3 milijardai - pirmi makroekonominiai nuostoliai, kuriuos Lietuvos ekonomika patiria dėl "Snoro" jau dabar. Tai visų mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigai, juolab kad paskelbus "Snoro" bankrotą juk buvo persvarstytas ir 2012-ųjų valstybės biudžetas", - atitarė ekonomikos analitikas Eugenijus Maldeikis.

Jis neabejoja, kad kitąmet Lietuvai pasiskolinti už 6 proc. palūkanų bus rožinė svajonė, turint galvoje susiklosčiusią situaciją euro zonoje ir pasaulio finansų rinkose. "Visoms Europos valstybėms bus labai reikalingi finansiniai ištekliai, ir mes tarp jų pagal skolinimosi reitingus nebūsime tarp pirmaujančiųjų. Dėl to Vyriausybė ir griebiasi šiaudo, mėgindama kitais metais neviršyti 3 proc. biudžeto deficito kartelės, kad galėtų bent teoriškai pasiskolinti pigiau. Bet gali nebūti iš ko skolintis. Ir dabar įmanoma gauti paskolą nebent iš Kinijos, Rusijos ar Persų įlankos šalių. Jau brangiai skolinomės iš JAV. Bus labai svarbu, kaip seksis surinkti biudžetą", - svarstė E.Maldeikis.

Ekonomikos analitiko nuomone, Vyriausybė, stebėdama situaciją paskolų rinkoje, matyt, turės grįžti prie galimybės skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, nors iki šiol ją atmeta, vengdama fondo diktato.

S.Jakeliūnas pažymi, jog tai, ką pastaruosius keletą metų daro Lietuvos Vyriausybė, yra tikrų tikriausia finansinė piramidė - ji skolinasi tam, kad būtų grąžinamos netgi ne paskolos, o tik mokamos palūkanos už skolas. "Banke to paprašęs fizinis asmuo būtų išvadintas bepročiu ir, žinoma, išlydėtas tuščiomis. Greičiausiai dėl to ir Vyriausybei paskolos atsieina trečdaliu brangiau, negu jas gauna paprasti mokūs gyventojai. Jie, panorę nusipirkti būstą, gali skolintis iš banko už 4,1-4,3 proc. palūkanų", - komentavo analitikas.

Vyriausybė 2012-aisiais iš viso numato pasiskolinti 10,7 mlrd. litų. Iš jų apie 6,2 mlrd. litų (įskaitant 2012 m. II pusm. privalomas išpirkti obligacijas) - skoloms ir palūkanoms mokėti. Taigi bendra valstybės skola, kaip planuoja Finansų ministerija, padidės dar 4,5 mlrd. litų, iki 41 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Skaičiuojama, kad dabar valstybės skola sudaro beveik 39 mlrd. litų (be palūkanų).

"Bankai 2012 metais bus labai nedraugiški tiems, kas norės skolintis", - gruodžio pabaigoje pranašavo ir SEB banko patarėjas Gitanas Nausėda.

Maždaug po milijardą?

LŽ kalbinti analitikai neabejoja, kad valdžios atstovų tikinimai, neva dėl "Snoro" bankroto Lietuvos ekonomika didesnių nuostolių nepatirs, tėra nevykęs bandymas pasidrąsinti ir nuraminti visuomenę. Specialistų vertinimu, valstybės nuostoliai vien palūkanomis už 3,3 mlrd. litų paskolą tikrai nesibaigs.

Neoficialiais duomenimis, banko "Snoras", kurio turtas vertintas 8 mlrd. litų, įtaka Lietuvos BVP augimui buvo maždaug 1 procentas. Tai solidus dydis, ir jo nederėtų ignoruoti. Lietuvos banko vadovas yra prasitaręs, kad dėl "Snoro" bankroto šalies BVP augimas gali sumažėti 0,6 proc. punkto. Per tris 2011 metų ketvirčius Lietuvoje sukurta 78 301 mln. litų BVP.

BVP rodiklis Lietuvoje pastaruoju metu negali augti ne vien dėl atkutusios pasaulinės ekonomikos recesijos įtakos (pavyzdžiui, mažiau prekių eksportuojama), bet ir dėl to, kad "Snore" liko savivaldybių, valstybinių institucijų, įmonių, Europos Sąjungos fondų, ūkininkų ir kitokių lėšų, neretai dešimteriopai viršijančių apdraustų indėlių sumą. "Tas įstaigas ir jų projektus reikės perfinansuoti. Vadinasi, valstybės laukia dar keliasdešimt ar net keli šimtai milijonų litų papildomų išlaidų", - toliau skaičiavo S.Jakeliūnas.

Dar vienas nuostolių šaltinis - banke likę kitų verslo subjektų įšaldyti neapdrausti pinigai. Šios įmonės, matyt, negalės įgyvendinti planuotų investicinių projektų, kai kurios nepajėgs atsiskaityti su partneriais, o dalis (pirminiu Ūkio ministerijos vertinimu, jų gali būti apie 30) sumažėjus darbų apimčiai ir pajamoms bus priverstos bankrutuoti. Tai netiesioginiai nuostoliai valstybei. Kitos įmonės sumažėjus darbų apimčiai ir pajamoms mokės mažiau mokesčių. Be to, teks daugiau mokėti bedarbio pašalpų. Šiuos nuostolius dar sunkiau įvertinti.

LŽ bandė išsiaiškinti, kiek dėl "Snoro" bankroto nukentės pradėti arba planuoti investiciniai projektai, finansuojami ES fondų lėšomis. Iš 20 žinybų, kurioms buvo nusiųstos užklausos, atsakė pusė, tačiau iš atsakymų galima tik numanyti tikrąją padėtį. Antai Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) duomenimis, apie 60 projektų iš šios agentūros valdomų 900 atsiskaitomosios sąskaitos buvo "Snore". "Banko bankrotas gali turėti įtakos kai kurių įgyvendinamų projektų eigai, trukmei, darbų apimčiai. CPVA šioje situacijoje su kiekvienu projekto vykdytoju bendrauja individualiai, nes visiems paramos gavėjams vieno sprendimo taikyti negalime", - teigiama agentūros atsakyme.

Tarp Aplinkos ministerijos administruojamų projektų vykdytojų 21 buvo "Snoro" klientas. Šiame banke įšaldyta 15,8 mln. litų jų lėšų. Be to, ministerijai žinoma, kad "Snoro" einamosiose sąskaitose liko 7 projekto vykdytojų nuosavos lėšos, skirtos ES remiamiems projektams. Duomenys apie tokius projektus ir klientus esą teberenkami.

Dar šykščiau informacijos pateikė Informacinės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos. "Informuojame, kad Komitetas administruoja 2007-2013 m. Europos Sąjungos paramą, skiriamą informacinės visuomenės plėtrai Lietuvoje. Projektų vykdytojų sąskaitos nurodomos sutartyse, sutartys yra trišalės ir konfidencialios, todėl negalime pasakyti, kiek projektų vykdytojų turi sąskaitas Jūsų minėtame banke. (...) Komiteto turimomis žiniomis, projektų vykdytojai dėl bankrutavusio banko "Snoras" didesnių nepatogumų nepatyrė", - nelabai įtikimai garantavo komitetas.

Iš savivaldybių labiausiai, ko gero, nukentėjo Dzūkijos sostinė - banke "Snoras" Alytaus savivaldybė laikė 20 mln. litų, iš jų atgavo, kaip ir visi indėlininkai, vos 345 tūkst. litų. Tai vis mokesčių mokėtojų lėšos, kurios turės būti kaip nors kompensuojamos, nes savivaldybei bankrutuoti nevalia.

S.Jakeliūno nuomone, netektis valstybei dėl "Snoro" 2012 metais gali siekti apie milijardą litų, skaičiuojant paskolų palūkanas, sumažėjusias biudžeto pajamas, refinansavimą, finansavimo dubliavimą ir netiesiogines netektis.

Didžiausia problema

Analitikai pripažįsta, kad valstybės netektys dėl "Snoro" bus neabejotinai didžiulės, tačiau bet kokie skaičiavimai tėra spėlionės, kol nepateikiama bent šiek tiek tikslesnės informacijos apie realią bankrutuojančio banko padėtį. "Didžiulė armija "Snoro" indėlininkų ir kreditorių - tiek fizinių, tiek juridinių asmenų - visiškai neinformuojami apie tikrąją padėtį. Visuomenei turi būti nors dalimis teikiama jai aktuali informacija, bent ta, kuri jau negali būti laikoma komercine paslaptimi. Iki šiol nieko naujo nepaskelbta nuo banko uždarymo dienos: koks dabar jo balansas, kas yra kreditoriai. Tai neturi būti jokia paslaptis", - piktinosi E.Maldeikis. Pasak jo, toks tylėjimas nesuprantamas, nes bankrutuoja ne paprastas UAB'as, o bankas, turintis daugybę kreditorių. Jei būtų paviešinta tikra informacija, neliktų daugybės klausimų, kurie šiandien mitologizuojami, virsta legendomis ir sąmokslo teorijomis.

S.Jakeliūnas tvirtina, kad aiškesnę nuomonę apie tikrąją padėtį būtų galima susidaryti tik susipažinus su pagrindiniais laikinojo administratoriaus Simono Freakley pateiktos ataskaitos faktais.

O Lietuvos banko vadovas jau įkalbėjo Seimo vadovybę neburti komisijos "Snoro" bankroto priežastims nustatyti. Tokia pozicija motyvuojama vengimu mažinti visuomenės pasitikėjimą Lietuvos finansų sistema.

E.Maldeikis įsitikinęs, kad panikos dėl galimos bankų griūties pavyko išvengti, bet nepasitikėjimas bankais visuomenėje jau suvešėjęs, o informacijos laikymas po devyniais užraktais dar labiau didina tą nepasitikėjimą. "Apie kokį bankinės sistemos stabilumą ir savo sąskaitų saugumą galima kalbėti, jei Indėlių draudimo fonde, kaip paaiškėjo, nėra nė pusės lėšų, reikiamų apdraustiems ne paties didžiausio banko klientų indėliams kompensuoti. Likusi dalis - valstybės biudžeto, t. y. visų mokesčių mokėtojų, lėšos", - dėstė E.Maldeikis.

G.Nausėda irgi pripažįsta, kad vienas didžiausių netiesioginių "Snoro" nuostolių valstybės finansų sistemai yra visiškai sumenkęs gyventojų nepasitikėjimas bankais. Juk iki šiol net ketvirtadalis kompensuotų "Snoro" indėlių - apie 1 mlrd. litų - jau išmokėta grynaisiais ir nepateko į kitų bankų sąskaitas. "Žmonių pasitikėjimui atsikovoti prireiks ilgo laiko. Pavyzdžiui, likvidavus Lietuvos akcinį inovacinį banką tam prireikė 5-6 metų", - priminė SEB banko ekonomistas.

Pasikišo pagalvėlę

Valstybė, nors ir nacionalizavusi banką bei inicijavusi jo bankrotą, tiesioginių nuostolių patirs mažiau, negu to galėtų tikėtis bet kuris kitas privatus banko akcininkas. Tai valstybei garantuoja Bankroto įstatymas. Mat pagal jį, vos atsiskaičius su bankrutuojančios įmonės (bankas - irgi įmonė) darbuotojais, antrąja ir trečiąja eile atsiskaitoma su Indėlių ir investicijų draudimo fondu bei valstybe.

"Situacija banko "Snoras" atveju yra visiškai absurdiška, nes valstybė, nacionalizavusi "Snorą", tapo vienintele šio banko akcininke ir bankroto iniciatore. Pagal Bankų įstatymą akcininkų pretenzijos turi būti tenkinamos paskutinės, bet valstybė pasinaudos to paties įstatymo nuoroda dėl jos teisių ne kaip akcininkės, o kaip valstybės. Viešasis interesas šiuo atveju tėra tuščia frazė", - komentavo teisinių konsultacijų UAB "Teisė ir komunikacija" savininkė Daiva Dumčiuvienė.

Taigi išpardavus "Snoro" turtą pirmiausia bus grąžinta 4,1 mlrd. litų Indėlių ir investicijų draudimo fondui, paskui tenkinamos valstybės pretenzijos dėl bankrutuojančio banko indėlininkų ir kreditorių prievolių valstybei (banko veikla sustabdyta metų pabaigoje, tad sąskaitas jame turėjusios įmonės pelno ir kitus mokesčius privalės sumokėti pagal savo finansinės veiklos ataskaitas). Iš likusių lėšų turės būti mokamas atlyginimas banko administratoriui (apie kokius nors kitokius susitarimus nepranešama, nors užklausą apie administratorių LŽ pateikė Lietuvos bankui gruodžio 21 dieną). Kas liks indėlininkams, kurių sąskaitos buvo didesnės už draudžiamąsias? Kas liks asmenims, investavusiems į kitus šio banko instrumentus - indėlių sertifikatus, banko obligacijas, akcijas? Klausimai tebėra atviri.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

Darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais.

Valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimo reikalavimai dėl išmokų indėlininkams.

Reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.

Kiti banko kreditorių reikalavimai (tarp jų obligacijos ir indėlių sertifikatai).

Kreditorių reikalavimai pagal sandorius, turinčius visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.

Banko akcininkų, stebėtojų tarybos narių, valdybos narių ir banko administracijos vadovų reikalavimai.

Šaltinis: Bankų įstatymas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"