TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Išankstinių mokėjimo kortelių apribojimai stringa

2015 08 31 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Nors tikėtasi, kad jau nuo liepos 1 dienos nebebus galima įprastose prekybos vietose anonimiškai įsigyti išankstinio mokėjimo SIM kortelių, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtas Elektroninių ryšių įstatymo projektas tebetobulinamas dėl pažertų pastabų.

Elektroninių ryšių įstatymo pataisos numato privalomą išankstinio mokėjimo SIM kortelių registraciją. Esą neregistruotos SIM kortelės yra pagrindinis nusikaltimus planuojančių ar vykdančių asmenų įrankis. „Telefoniniai sukčiai, organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai, pavieniai nusikaltėliai naudojasi būtent jomis. Maža to, korteles, o neretai ir telefonų aparatus jie itin dažnai keičia, o tai apsunkina ir sulėtina teisėsaugos veiksmus. Įvedę privalomą SIM kortelių registraciją gerokai apribotume nusikaltėliams veiksmų laisvę, o tyrimai būtų spartesni ir veiksmingesni“, – anksčiau projekto iniciatyvą yra aiškinęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Mobiliojo ryšio operatoriai skaičiuoja, kiek tokie pakeitimai jiems atsietų, ir nuogąstauja, kad telefoniniai sukčiai ras išeičių, pavyzdžiui, išankstinio mokėjimo SIM korteles pirks iš užsienio.

Projektas stringa

Elektroninių ryšių įstatymo projektas Seimo dar nėra pasiekęs. Vidaus reikalų ministerija LŽ nurodė, kad parengus ir pateikus derinimui pirminį projekto variantą buvo gauta pastabų iš kompetentingų institucijų. Taip pat sulaukta bendro bendrovių „Omnitel“, „Tele2“ ir „Teo LT“ kreipimosi, kuriame pateiktos papildomos pastabos. Operatorių prašymu taip pat planuojama surengti pasitarimą dėl atskirų projekto nuostatų įgyvendinimo galimybių.

Šiuo metu projektas koreguojamas ir rengiamas teikti Teisingumo ministerijai, tačiau būtina atlikti administracinės naštos verslui poveikio vertinimą. Kol kas VRM specialistai LŽ negalėjo pasakyti, kada parengiamieji darbai bus baigti ir projektas bus teikiamas Teisingumo ministerijai.

„Natūralu, jog VRM, projekto rengėjas, tiki, kad projektas anksčiau ar vėliau „taps kūnu“, t. y. teisės aktu. Tačiau šiandien dar tikrai būtų per anksti prognozuoti, kada tai galėtų nutikti“, – LŽ teigė VRM ministro patarėjas Tomas Beržinskas.

Skaičiuoja sąnaudas

Bendrovės „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas teigė nemanąs, kad įstatymo pataisos padės pasiekti išsikeltus tikslus sumažinti telefoninių sukčių nusikalstamumą, mat neregistruotas SIM korteles bus galima įsigyti iš užsienio, pavyzdžiui, Latvijos. Tuo tarpu bendrovei toks sprendimas kainuos milijonus – jis gali atsieiti net 10 mln. eurų. Esą lėšų pareikalaus ne tik kortelių registravimas, bet ir visuomenės informavimo kampanijos „Tai kaip naujos valiutos įvedimas – žmonėms reikės paaiškinti, kodėl jie turi ateiti registruoti korteles“, – sakė jis.

A. Baranausko teigimu, „Tele2“ turi apie 1 mln. aktyvių klientų, kurie naudojasi išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis.

Tuo tarpu bendrovės „BITĖ Lietuva“ pradiniu vertinimu, priklausomai nuo registruojamų kortelių skaičiaus ir būtinų registruoti duomenų apimties, bendrovei įstatymo pakeitimai kainuotų nuo 300 iki 600 tūkst. eurų. „Tad tinkamai parinkus įstatymo įgyvendinimo laikotarpį iš esmės tokias Įstatymo pataisas galėtume įgyvendinti“, – sakė bendrovės korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovė Žana Jakevičienė. Ji pridūrė, kad registravimas užtruktų apie 10–15 minučių, todėl numanomų sąnaudų dydis gana ženkliai svyruoja.

„BITĖ Lietuva“ atstovė pažymėjo, kad bendrovė, kaip ir kiti ryšio operatoriai Lietuvoje, pateikė savo pastabas ir komentarus dėl planuojamų pataisų. Tačiau bendrovė esą supranta VRM iniciatyvos registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles priežastis, tad atitinkamos pataisos atsiradimui Įstatyme neprieštarauja.

Ž. Jakevičienės teigimu, šiuo metu išankstinio mokėjimo kortelių klientai sudaro 40–45 proc. visų operatoriaus privačių klientų. O pajamos iš jų – apie trečdalį visų pajamų.

S. Skvernelis savo ankstesniuose pasisakymuose neneigė, kad siūlomos naujovės užkrautų papildomą finansinę naštą mobiliojo ryšio operatoriams, nes šiems tektų keisti išankstinio mokėjimo paslaugų verslo modelį. Tačiau išreiškė viltį, kad verslo atstovams visuomenės saugumas yra toks pats svarbus kaip valstybės atstovams.

Bendrovė „Omnitel“ pažymėjo, kad išankstinio mokėjimo SIM kortelės Lietuvoje naudojamos itin plačiai, jų skaičius didelis – apie 1 mln. 800 tūkst., todėl privalomas registravimas būtų ilgas ir sudėtingas procesas, visų pirma patiems vartotojams. Mobiliojo ryšio operatoriams tai taip pat užkrautų nemenką administracinę ir finansinę naštą – preliminariais skaičiavimais, „Omnitel“ sprendimo įgyvendinimas kainuotų daugiau kaip milijoną eurų.

Piktavaliai ras išeičių

Nors bendrovė „Omnitel“ teigė suprantanti teisėsaugos institucijų susirūpinimą dėl išankstinio mokėjimo kortelių naudojimo nusikaltimams vykdyti, tačiau nemano, kad šis žingsnis visiškai išspręs problemą. Tai esą patvirtina ir pasaulinės mobiliųjų operatorių asociacijos GSMA 2013 metų lapkritį atliktas tyrimas apie privalomą judriojo ryšio išankstinio mokėjimo naudotojų registravimą. Tyrimas atskleidžia, kad iki šiol nėra jokių įrodymų, jog privaloma registracija prisidėtų prie nusikalstamumo mažinimo.

„Taip pat pažymėtina, kad privalomas registravimas nėra numatytas daugelyje kitų valstybių – tai reiškia, jog bet kuris piktiems tikslams išankstinio mokėjimo kortelę panaudoti ketinantis asmuo ją lengvai įsigis kaimyninėje ar kitoje šalyje. Be to, Lietuvoje vartotojas bei juridinis asmuo gali įsigyti ne vieną, o keletą išankstinio mokėjimo kortelių, todėl visiškai įmanoma korteles įsigyti ir registruoti per statytinį asmenį, pavyzdžiui, neturintį gyvenamosios vietos ir pan., ir taip jas naudoti nusikalstamai veiklai“, – aiškino bendrovės atstovas spaudai Mindaugas Snicorius.

„Projektas pernelyg išsiplėtė“

Bendrovė „Teo“ taip pat nurodė, kad pirminę Elektroninių ryšių įstatymo pataisų rengėjų iniciatyvą kovoti su telefoniniu sukčiavimu palaiko. Tačiau pažymėjo, kad dabartinės projekto nuostatos išsiplėtė ir apima nepagrįstai didelį veikų ratą bei numato visų elektroninių ryšių – telefonijos ir interneto – blokavimą už bet kurį baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą. Bendrovės atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis atkreipė dėmesį, kad tam tikros priemonės dėl elektroninių ryšių paslaugų ribojimo jau yra numatytos Kibernetinio saugumo įstatyme, be to, egzistuoja Baudžiamojo proceso kodeksas ir kiti įstatymai, kurie numato priemones tirti pavojingas veikas.

„Mūsų nuomone, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo ir saviraiškos laisvės apribojimų, elektroninių ryšių paslaugų ribojimai galėtų būti taikomi tik sunkių ir labai sunkių nusikaltimų atžvilgiu, o į ribotinų veiksmų sąrašą patektų tik veiksmai, susiję su judriojo telefono ryšio išankstinio mokėjimo balso telefonijos paslaugomis“, – sakė jis ir pridūrė, kad bendrovė

Anksčiau norėta, kad įstatymas įsigaliotų nuo liepos 1 d., o iki kitų metų sausio 1 d. jau turintiems išankstinio papildymo SIM korteles, tačiau per pusmetį nepateikusiems asmens duomenų mobiliojo ryšio operatoriui klientams paslaugų teikimas būtų nutrauktas.

Privaloma išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija veikia tokiose šalyse kaip Vokietija, Ispanija, Italija, Graikija, Slovakija, Bulgarija, Norvegija. Būtinybę kovoti su anoniminiu elektroninių ryšių naudojimu dar 2008 metais pažymėjo Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"