TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Išaugo eksportas į Egiptą ir visą Europą

2014 10 22 6:00
Pieno produktų eksportas didėjo ir į ES, ir į tolimas šalis – Kazachstaną, Maroką, Vietnamą bei Saudo Arabiją. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nors lietuviškos kilmės maisto ir žemės ūkio produktų eksportas į Rusiją kaip reikiant susitraukė, verslininkai jau surado naujų rinkų. Pienininkai pasuko į Kazachstaną, Maroką, Vietnamą, o mėsininkai – į Honkongą.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas šiais metais augo. Tokius apibendrinimus galima daryti pasirodžius duomenims apie prekių, kurioms taikomas Rusijos embargas, eksporto tendencijas.

2014 metais labiausiai padidėjo Lietuvos eksportas į Egiptą. Šiemet į šią šalį išvežama 2,4 karto daugiau žemės ūkio produkcijos negu 2013 metais, kai eksportas į Egiptą sudarė 120 mln. litų. Pagrindiniai Lietuvos eksportuojami produktai į Egiptą yra kviečiai (64 proc.), perdirbtas tabakas, lieso pieno milteliai, krabų lazdelės, išrūgų milteliai, pašariniai augalai.

Nuo šių metų sausio iki rugpjūčio, palyginti su 2013 metų tuo pačiu laikotarpiu, didėjo ir eksportas į kitas ES šalis: į Vokietiją jis išaugo 7,5 proc., į Lenkiją – 16,5 proc. Į Italiją ir Jungtinę Karalystę šiemet išvežama 1,2 karto daugiau žemės ūkio produkcijos.

Per aštuonis šių metų mėnesius 83 mln. litų padidėjo pieno ir pieno produktų eksportas. Žuvų ir vėžiagyvių eksportas - 163 mln. litų. Šiuo metu žuvis dideliais kiekiais Lietuvos gamintojai eksportuoja į Ukrainą. Beveik dvigubai išaugo eksportuojamos paukštienos kiekis į trečiąsias šalis, daugiausia šių gaminių išvežama į Baltarusiją, Honkongą ir Vietnamą.

Pienininkai eksportuoja daugiau

Donatas Brazdžius, banko DNB vyresnysis analitikas, teigė, kad vien lietuviškos kilmės mėsos ir mėsos produktų eksportas rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 18 procentų. Statistikos departamento ir „Verslios Lietuvos“ duomenys liudija, kad eksporto į Rusiją sumažėjimą atsvėrė padidėjęs eksportas į Italiją ir Nyderlandus. „Vis dėlto reikia pažymėti, kad mėsos produktų eksportas Lietuvoje nėra labai svarus. Palyginimui - mėsos eksportas pinigine išraiška tris kartus nusileidžia pieno produktų eksportui, kuris 2013 metais viršijo 2 mlrd. litų“, – aiškino D. Brazdžius.

Pieno produktų eksportas, pradėjęs mažėti metų pradžioje, per 8 šių metų mėnesius išaugo 6 proc., palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu. D. Brazdžius nurodė, kad pieno produktų eksportas didėjo ir į ES, ir į tolimas šalis – Kazachstaną, Maroką, ypač Vietnamą. Liepą pieno produktų srautai pasuko į Saudo Arabiją.

Į Lenkiją ir Jungtinę Karalystę

„Lietuviai didino savo produkcijos eksportą į daugelį ES valstybių – Čekiją, Italiją, Norvegiją, Prancūziją, Švediją, Vokietiją. Ypač išaugo eksportas į Lenkiją ir Jungtinę Karalystę. Lietuvos verslas vis labiau kreipia dėmesį į Skandinavijos bei kitas ES šalis. Lietuviškos kilmės produktų eksportas mažėjo į susiduriančias su ekonominiais sunkumais Ukrainą, Suomiją ir ypač Rusiją“, – nurodė D. Brazdžius.

Be kita ko, analitikai teigia, kad taip ir nebuvo laukto reeksporto srautų sumažėjimo į Rusiją. Priešingai, jo srautai į Rusiją per rugpjūtį, palyginti su 2013 metų rugpjūčiu, išaugo 14 procentų. Tikėtasi, kad reeksportas suaktyvės Baltarusijos ir Kazachstano kryptimi, tačiau taip neatsitiko. „Reeksporto srautai šiemet augo ir į kitas, daugiausia Europos Sąjungos šalis – Daniją, Estiją, Latviją, Lenkiją, Švediją, Vokietiją. Taigi, jeigu tokios teigiamos tendencijos bus išlaikytos, Lietuvos vežėjai bei platesnis transporto ir logistikos sektorius turėtų sėkmingai išgyventi embargą“, – prognozavo DNB analitikas.

Kai kas pardavimą didino

„Verslios Lietuvos“ vyr. analitikas Justas Jurevičius, komentuodamas naujausią statistiką, teigė, kad draudžiami įvežti į Rusiją produktai sudaro palyginti nedidelę bendros Lietuvos eksporto struktūros dalį, o eksporto raidą toliau apibrėžia mažesnis naftos produktų eksportas.

„Paradoksalu, bet dalis Lietuvos verslininkų netgi padidino pardavimą Rusijoje. Tai stebina žinant žemyn smingančio rublio ir slopų makroekonominį kontekstą. Tačiau sekėsi tik Rusijos pramonės tiekimo grandinėje dalyvaujantiems prekybininkams, o tiems, kurie parduoda galutinio vartojimo produkciją, sekėsi prasčiau ne tik dėl politiškai motyvuotų ribojimų, bet ir dėl rusų perkamąją galią veikiančios didelės infliacijos“, – komentavo J. Jurevičius.

Antai šį rugpjūtį Lietuvos eksportas į Rusiją sudarė 1,68 mlrd. litų – buvo netgi 11 proc. didesnis negu atitinkamu laikotarpiu prieš metus. „Tiesa, visą prieaugį lėmė 185 mln. litų padidėjęs reeksportas - jis siekė 1,48 mlrd. litų. Jį ypač veikė labai padidėjęs elektros įrenginių ir mašinų reeksportas“, – tikslino „Verslios Lietuvos“ analitikas.

Bet vertinant embargo draudimuose minimų prekių grupių eksportą į Rusiją, jo vertė rugpjūtį sumažėjo veik 80 proc. (arba 63,6 mln. litų). „Verslios Lietuvos" duomenimis, vien sūrių ir varškės eksporto vertė sumažėjo 46 mln. litų (nuo 53 mln. litų 2013 metų rugpjūtį iki 7 mln. 2014 metų rugpjūtį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"