TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Išeičių iš krizės ieškota Maskvoje

2007 01 10 0:00
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žadėjo apginti Rusijos ūkį nuo Baltarusijos veiksmų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar Maskvoje Rusijos ir Baltarusijos pareigūnai sėdo prie vieno stalo, kad užbaigtų Rusijos naftos tiekimo ir tranzito muitų krizę.

Į derybas Rusijos ekonomikos plėtros ir prekybos ministerijoje atvykęs Baltarusijos ekonomikos ministro pavaduotojas Vladimiras Naidunovas buvo nusiteikęs optimistiškai. "Esame visiškai tikri, kad mums pavyks susitarti dėl savitarpiškai priimtinų sąlygų", - sakė jis.

Tačiau prieš derybų pradžią Baltarusijos pareigūnai turėjo jaustis nesmagiai. Kremliaus atstovai neslėpė savo pozicijos konfliktą spręsti griežtomis priemonėmis, o prieš derybų pradžią Rusijos prezidentas savo šalies poziciją aptarė su ministrais.

"Pavedu vyriausybei parengti priemonių kompleksą Rusijos ekonomikai apginti. Šis priemonių kompleksas aprėps visus tarpusavio santykių su mūsų partneriais, šiuo atveju - su Baltarusija, aspektus", - pareiškė Putinas.

Rusijos vadovas Vyriausybei pasiūlė su šalies naftos kompanijomis apsvarstyti galimybę sumažinti naftos gavybą.

Nuo 2007 metų Maskva įvedė naftos, tiekiamos į Baltarusiją, eksporto muitą, o Minskas - naftos tranzito savo teritorija 45 dolerių už toną muitą. Maskva savo kaimynės sprendimą pavadino neteisėtu, o Rusijos valstybinė monopolininkė "Transneft" atsisakė jį mokėti. Tada Baltarusija ėmė imti naftą iš eksportinio naftotiekio "Draugystė" kaip muito apmokėjimą. Todėl "Transneft" nutraukė naftos tiekimą "Draugystės" naftotiekiu į Slovakiją, Lenkiją ir Vokietiją.

Tuo metu rusiškos naftos negaunančios Vakarų Europos šalys tik reagavo į krizę.

"Tai nesukėlė kokių nors didelių grėsmių mūsų energetikos išteklių tiekimui. Tačiau sunkumų dėl tranzito pastaraisiais metais vis iškildavo. Mums reikia teisinės apsaugos, mums reikia kontraktų saugumo", - teigė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Be to, kanclerė sakė, kad Vokietija siekia sumažinti priklausomybę nuo energetikos išteklių iš Rusijos plėsdama ir įvairindama jų tiekimą iš kitų šalių.

Kad Europa turi turėti vieningą energetikos politiką ir ji turi atsispindėti būsimajame ES ir Rusijos strateginės partnerystės susitarime, pabrėžė ir Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas.

"Kuo anksčiau ES turės tokios politikos metmenis - beje, jie jau ruošiami - ir kuo greičiau jie įsigalios, tuo mažiau bus tokių atvejų", - sakė Kirkilas.

Europos Komisijos narys Andris Piebalgas, atsakingas už energetiką, pareiškė, kad Rusijos naftos tiekimo į Europą per Baltarusiją nutraukimas kol kas nekelia pavojaus ES šalių energetikos išteklių atsargoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"