TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Išeinantis litas gąsdino be reikalo

2015 01 16 6:00
Kiek daugiau nei du dešimtmečius apyvartoje cirkuliavusį litą nuo šiandien keičia euras Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pasibaigus dviejų savaičių perėjimo prie naujos valiutos laikotarpiui aiškėja, kad dalies verslininkų baimės akys buvo per didelės. Nesklandumų dėl dviejų valiutų apyvartoje būta, tačiau net smulkiojo verslo atstovai, anksčiau labiausiai gąsdinęsi dėl euro, tvirtina, kad tai – smulkmenos.

Nuo šiandien vienintele Lietuvos valiuta tampa euras. Jau vakar apyvartoje esančių eurų kiekis gerokai viršijo litų kiekį – dienos pradžioje siekė 1,455 mlrd. eurų. Dar gruodį pasigirsdavo aimanų, kad pirmąsias sausio savaites bus sumaišties, tačiau dabar akivaizdu, kad tos kalbos buvo perdėtos.

Skelbia nugalėję baubą

Labiausiai dėl pereinamojo laikotarpio bijojo smulkieji šalies verslininkai. Paskutiniais praėjusių metų mėnesiais jie skundėsi, kad, pavyzdžiui, inkasavimo paslaugos jiems per brangios. Vėliau skelbė, kad pirmosiomis sausio dienomis gali pritrūkti grynųjų eurų banknotų, taip pat kad juos gruodį turėjo pirkti už komercinę kainą, o euro monetomis apsirūpinti stovėdami eilėse po kelis kartus ir pirkdami pažintinius euro monetų rinkinius.

Prabėgus dviem savaitėms smulkieji pripažįsta, kad jų baimės buvo kiek perdėtos. Be to, ir pirkėjai buvo geranoriškesni nei tikėtasi. „Euro įvedimo baubą nugalėjome, viskas gerai, visi nesklandumai įveikti“, – apibendrindamas dviejų savaičių patirtį pripažino Donatas Botyrius, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovas. Jis pasakojo, kad pirmąją sausio savaitę dalis smulkiųjų - mažos parduotuvės ir turgaus prekybininkai iš tiesų nedirbo. Tačiau, D. Botyriaus žodžiais, įvertinę, kad viskas klojasi kur kas sklandžiau nei planuota, jau antrąją sausio savaitę visi grįžo prekiauti.

„Paaiškėjo, kad gyventojai geranoriški, be to, mums buvo padarytos išimtys grąžą atiduoti litais. Taigi problema buvo išspręsta. Per pirmąsias sausio dienas bankuose smulkieji verslininkai apsirūpino grynaisiais, pirkėjų kišenėse taip pat jų greitai atsirado, taigi prekybininkai išlošė, jiems sumažėjo euro įvedimo sąnaudos. Žmonės pamatė, kad nieko baisaus, ir grįžo prekiauti“, – tvirtino D. Botyrius.

Nepasitvirtino ir prognozės, kad smulkiuosius verslininkus gyventojai užvers baltais lietuviškais centais. D. Botyriaus teigimu, mažose parduotuvėse atsiskaitymas lito monetomis išaugo 10 ir daugiau kartų. „Tačiau viskas priklausė nuo pardavėjo ir pirkėjo susitarimo. Galiausiai, buvo išlyga, kad priimti gali iki 50 monetų“, – priminė D. Botyrius.

Jau vakar, pavyzdžiui, Klaipėdos smulkiose prekyvietėse, D. Botyriaus teigimu, dauguma žmonių atsiskaitinėjo eurais. „85-90 proc. visi duoda eurus. Atsiskaitymai susilygino jau pirmąjį sausio savaitgalį, nors pačiomis pirmosiomis sausio dienomis atsiskaitymai eurais sudarė maždaug trečdalį. Viskas praėjo sklandžiai. Dabar didžiausia problema vyresnio amžiaus prekybininkams – kaip atpažinti netikrus eurus“, – sakė D. Botyrius.

Inkasavo tonas centų

Kitaip nei smulkieji, didieji prekybininkai euro įvedimui ruošėsi visus metus. Pavyzdžiui, vakar bendrovė „Maxima LT“ paskelbė, kad į apyvartą išleido visus planuotus 17 mln. eurų, o naujos valiuotos įvedimo išlaidos jai atsiėjo maždaug 1,3 mln. litų. Bendrovė paskelbė, kad kiekvienoje tinklo parduotuvėje nuo sausio papildomai buvo įdarbinta nuo kelių iki keliolikos naujų darbuotojų.

Kitos bendrovės euro įvedimo kainą dar skaičiuoja. „Norfos mažmenai“, kaip LŽ vakar teigė bendrovės atstovas Darius Ryliškis, tai kainavo apie 200 tūkst. litų. Įmonėms teko investuoti į darbuotojų mokymus, inkasavimo paslaugas, netikrų eurų atpažinimo aparatus, informacinę sistemą ir pan.

D. Ryliškis pridūrė, kad dviejų savaičių laikotarpiu „Norfos“ parduotuvės eurų nepritrūko – kaip tik turėjo jų perteklių. „Buvo smulkių nesklandumų, bet visi darbuotojai buvo apmokyti ir didesnių problemų nekilo. Žmonės keisdavosi litus ir mes jiems iškeisdavome, nebuvo nesusipratimų“, – tikino D. Ryliškis.

Nors grynųjų litų laikotarpis vakar baigėsi, kai kurie verslininkai užsimena, kad inkasuoti pinigai jų sąskaitas pasiekia ne taip greitai, kaip norėtųsi. Esą inkasavimo tarnybos pinigus perveda kiek vėliau nei įprastai. Vytautas Labeckas, pinigų tvarkymo paslaugas teikiančios bendrovės „Eurocash1“ direktorius, LŽ patvirtino, kad tokia problema egzistuoja.

„Taip yra dėl to, kad grynųjų pinigų kiekiai labai dideli ir negalime jų taip greitai suskaičiuoti. Kalbame apie tonas centų. Inkasuosime ir šiandien, ir savaitgalį, tada bus aiškūs skaičiai. Pinigai sąskaitas pasiekia per 7-10 dienų“, – vakar LŽ tikslino V. Labeckas. Jis pridūrė, kad bendrovė baigti surinkti litus planuoja sekmadienį.

„Eurocash1“ vadovas sutiko, kad gruodžio mėnesį kilęs erzelis dėl esą galimų sunkumų sausio pradžioje iš tiesų buvo be pagrindo. „Dalis besipiktinančių, man regis, politikavo. Nė vieno nebuvo, kuriam neatvežėme eurų. Galų gale ne visi mūsų pajėgumai buvo išnaudoti“, – sakė V. Labeckas.

Sulaukė 700 skundų

Per pirmąsias dvi sausio savaites į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) kreipėsi beveik 700 vartotojų dėl Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo galimų pažeidimų. Kaip LŽ informavo tarnybos vadovas Feliksas Petrauskas, sausio 1-5 dienomis didžioji dalis skundų buvo dėl to, kad didžiuosiuose prekybos centruose sumokėjus už pirkinius stambesnio nominalo - 100, 200, 500 litų banknotais atsisakoma grąžą atiduoti eurais.

VVTAT kreipėsi į didžiausių prekybos tinklų vadovus ir paprašė paaiškinti to priežastis bei nurodyti, kokių veiksmų bus imamasi. Jau nuo sausio 7 dienos, VVTAT teigimu, tokio pobūdžio skundų gerokai sumažėjo.

„Taip pat kreipėsi keletas tėvų dėl to, jog kai kurių mokyklų valgyklose atsisakoma aptarnauti mokinius, atsiskaitančius litais, gauti keli nusiskundimai, kad prekybos ir paslaugų teikimo vietose ribojamas atsiskaitymas monetomis, be to, tarnyba sulaukė paklausimų, susijusių su euro monetų tikrumu“, – LŽ vardijo F. Petrauskas.

***

Skaičiai

Vakar, prasidėjus paskutinei dviejų valiutų apyvartos dienai, esantys apyvartoje eurai jau gerokai viršijo litų kiekį - apyvartoje buvo 1,455 mlrd. eurų (59 proc.) ir 0,991 mlrd. eurų vertės litų (41 proc.).

2015 m. sausio 1-14 d. iš apyvartos buvo išimta 2,4 mlrd. litų (22,2 mln. vienetų banknotų ir 38,8 mln. vienetų monetų). Per ilgiau nei metus – nuo 2014 m. sausio 1 d., iš apyvartos išimta 8,5 mlrd. litų – iš gyventojų buvo priimta 421,6 tonos litų monetų ir 61,2 tonos litų banknotų.

2015 m. sausio 1–13 d. į eurus iškeista 1,74 mlrd. litų. Gyventojai per šį laikotarpį atliko 672 tūkst. valiutos keitimo operacijų. Paskutinę dviejų valiutų apyvartos dieną vienam Lietuvos piliečiui vidutiniškai tenka 455,07 eurų vertės eurų banknotų ir 23,89 eurų vertės monetų.

Šaltinis: Lietuvos bankas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"