TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Išeivius banga plukdys ir į Vokietiją

2010 09 21 0:00
Iki šiol daugiausia Lietuvos piliečių emigravo į Didžiąją Britaniją, Airiją ir Ispaniją, o dabar jie pasuks ir į Vokietiją.
LŽ archyvo nuotrauka

Nuo kitų metų gegužės atveriama Vokietijos darbo rinka suteiks Lietuvos piliečiams naujų darbo paieškos galimybių. Tai gali sukelti naują emigracijos iš Lietuvos bangą, išviliosiančia dar daugiau darbingų kvalifikuotų žmonių.

Nuo kitų metų gegužės Vokietija planuoja panaikinti apribojimus darbo jėgos judėjimui iš naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių, tarp jų ir Lietuvos. Vokietijos valdžia, spaudžiama stiprių vietos profesinių sąjungų ir visuomenės, pasinaudojo maksimaliu ES direktyvose numatytu terminu, leidžiančiu saugoti savo darbo rinką iki 2011 metų.

Dabar Lietuvos ekspertai ir darbdaviai nerimauja, kad pasiturinti ir palyginti netoli esanti valstybė gali tapti naujos emigracijos bangos taikiniu, iš Lietuvos iššluosiančiu dar gausesnį būrį darbingų gyventojų, nepajėgiančių pakankamai užsidirbti tėvynėje.

Iki šiol daugiausia Lietuvos piliečių emigravo į Didžiąją Britaniją, Airiją ir Ispaniją, o pagal emigracijos apimtis, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, Lietuva pastarąjį dešimtmetį pirmavo tarp visų ES šalių.

Darbuotojų ateityje trūks

"Didelės Vokietijos darbo rinkos atvėrimas Rytų Europos šalių piliečiams tikrai turės įtakos Lietuvos darbo rinkai. Viena vertus, žmonėms atsiveria galimybės gauti darbo, kita vertus, mūsų šalies įmonės susidurs su mažėjančia darbo jėgos pasiūla. Statybų sektorius bus vienas pažeidžiamiausių, nes statybose dirba ir daug mažiau kvalifikuotos darbo jėgos, kuri linkusi migruoti, ieškoti geresnių darbo pasiūlymų", - LŽ prognozuoja statybos ir nekilnojamojo turto valdymo bendrovės "Vėtrūna" atstovas spaudai Paulius Tamulionis.

Darbo biržos duomenimis, jau šiandien trūksta kai kurių statybos specialybių darbininkų, ypač betonuotojų. Statybos įmonių atstovų teigimu, spraga darbo rinkoje atsivėrė per praėjusius metus, kai daugelis statyboje darbo netekusių specialistų išvyko uždarbiauti į užsienį. Netolimoje ateityje, sektoriui atsigaunant ir pramonės bei būsto statybos darbų apimtims augant, prognozuojamas dar aštresnis statybininkų poreikis.

"Jau dabar jaučiamas kvalifikuotų darbininkų trūkumas, nes per krizės laikotarpį daugelis arba susirado kitą darbą, arba emigravo į tradiciškai populiarias tarp ieškančiųjų darbo šalis - Airiją, Angliją, Skandinavijos valstybes. Jei darbo jėgai atsivers sienos ir į Vokietiją, užsienin plūstelės dar daugiau darbininkų, kurių reikės mums čia, Lietuvoje", - tvirtina P.Tamulionis.

Arba geros algos, arba imigrantai

Statybų bendrovės "YIT Kausta" personalo vadovė Nerilė Naprienė sako, kad įmonė kol kas specialistų nestokoja, nes gausėjant užsakymų susigrąžino nemažai tų, kurie buvo atleisti statybų sektoriui ypač sunkiais praėjusiais metais.

"Didelės baimės šiuo metu nejaučiame, bet nerimaujame, kaip bus ateityje. Naujų žmonių rasti jau ir dabar nėra paprasta - nors skelbiama, kad šalyje didžiulis nedarbas. Mat dirbti ateinantys naujokai neretai nusižengia taisyklėms, daro nemažai drausminių nuobaudų. Susidaro įspūdis, kad dirbti jie nelabai nori", - LŽ sakė ji.

Vokietijos darbo rinkos atvėrimas nedžiugina ir vežėjų automobiliais. Šis verslas palengva atsigauna, bet jie sako dar negalį mokėti vairuotojams tokių didelių atlyginimų, kaip pakilimo laikais.

"Jau ir dabar vežėjams labai trūksta reikalingą kvalifikaciją turinčių vairuotojų - emigracijos pasekmes įmonės pajuto dar praėjusių metų pabaigoje, kai pervežimų verslas pradėjo judėti. O perspektyva dirbti Vokietijos rinkoje situaciją gali dar paaštrinti, išvilioti paskutinius vairuotojus", - LŽ tvirtina Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" viceprezidentas Jonas Grybauskas.

Anot jo, vairuotojų trūksta dėl kelių priežasčių - jų Lietuvoje rengiama nepakankamai, o prisivilioti gerais atlyginimais emigravusiųjų per sunkmetį įmonės dar nepajėgios, nes pirmiausia turi "atsigauti ir sumokėti per krizę atsiradusias skolas".

P.Tamulionio nuomone, ateityje statybų bendrovės turės dvi išeitis -didinti atlyginimus ir kitomis priemonėmis motyvuoti, kad žmonės liktų Lietuvoje arba įsivežti darbuotojų iš gretimos Baltarusijos bei kitų valstybių, kaip tai buvo daroma per statybų pakilimą 2007 metais.

J.Grybausko manymu, teks didinti ir vairuotojų atlyginimus - jau ir dabar jie esą uždirba kiek daugiau nei pernai, bet ryškesio atlyginimų augimo galima laukti tik antroje kitų metų pusėje, kai pervežimų verslas atsities. Anot jo, kai kurios transporto bendrovės dėl darbuotojų stokos jau ir dabar įdarbina vairuotojus iš gretimų šalių, daugiausia iš Baltarusijos.

Dar paaštrins demografinę situaciją

"Vokietijos planai kitąmet atverti darbo rinką Lietuvai yra ir gera, ir bloga žinia", - LŽ sako ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, profesorius, Vilniaus universiteto Socialinių tyrimų instituto tarybos pirmininkas Romas Lazutka. Anot jo, tai gera galimybė žmonėms, norintiems rasti neblogai apmokamą darbą, tačiau vertinant ilgalaikę ekonominę Lietuvos perspektyvą, naujai atsiveriančios Vokietijos rinkos galimybės verčia nerimauti.

"Laisvas darbo jėgos judėjimas ES ekonomikai yra naudingas, nes žmonės, užuot Lietuvoje neturėtų darbo ar gamintų pigias prekes, gali išvykti svetur ir gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus. Tačiau ES ekonomika sudaryta iš nacionalinių ekonomikų, joms dabartinė emigracija ateityje sukels rimtų pavojų. Esant mažam gimstamumui ir visuomenei sparčiai senstant, emigracija tampa veiksniu, dar labiau sustiprinančiu artėjančią demografinę krizę", - aiškina R.Lazutka.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė LŽ nurodo, kad iš Lietuvos daugiausia emigruoja jaunimas, paklausių specialybių atstovai, žmonės su aukštuoju išsilavinimu, o pernai ir šiemet buvo fiksuojami nauji emigracijos rekordai. Ekonomikos nuosmukis ir skurdi socialinės paramos sistema kas mėnesį svetur išgena po keliolika tūkstančių žmonių, o sociologinės apklausos rodo, kad išvažiuoti į svečius kraštus norėtų kone trečdalis jaunimo.

"Galima sakyti, kad emigracija iš Lietuvos yra baisi, didesnė būna nebent per karus ar politinius neramumus. Tačiau kai pasigilini į išvykusiųjų struktūrą, darosi dar baisiau, nes išvyksta jauniausi, darbščiausi, kvalifikuočiausi žmonės. Darbo rinkoje lieka žiojėti didžiulės tuščios skylės, kurių jau netolimoje ateityje, pradėjus atsigauti ekonomikai, nebus kuo užpildyti. Be to, emigracija neslūgsta, todėl pačios baisiausios skylės yra linkusios dar labiau plėstis", - įspėja A.Sipavičienė.

Todėl, jos nuomone, valdžios kalbos apie greitą ekonomikos atsigavimą ir aukštųjų technologijų plėtrą neįtikina, nes jau dabar jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.

Vokietijos atsivėrimas padėtį Lietuvoos darbo rinkoje greičiausiai dar paaštrins. "Žmones galėtų sulaikyti nebent tai, kad dabar nedaug kas Lietuvoje moka vokiečių kalbą", - svarsto A.Sipavičienė.

R.Lazukta viliasi, kad nuo noro masiškai vykti uždarbiauti į Vokietiją gali sulaikyti mažiau liberalūs nei Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje darbo įstatymai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"