TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Išgyvena nedidindami algų

2012 11 07 7:54
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/Apgyvendinimo ir maitinimo įmonės daugiausia plėtėsi priimdamos naujus darbuotojus, o ne didindamos algas.

Ryškus minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas komplikuotų trijų ketvirtadalių didžiųjų gamintojų veiklą, o dalis smulkiųjų įmonių bankrutuotų.

Taip tvirtina Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), atlikusi pramonės lūkesčių indekso vadovų apklausą. MMA padidinus iki 1000 litų, neigiamą įtaką esą pajustų kas trečias (32 proc.) gamintojas, o maisto ir tekstilės sektoriuose - kas antras.

Jeigu MMA būtų padidinta iki 1509 litų, su rimtomis komplikacijomis susidurtų trys iš keturių (74 proc.) didžiųjų gamintojų, išskyrus chemijos pramonę. Sunkumų esą kiltų 100 proc. tekstilės, 94 proc. maisto, 78 proc. metalų ir 62 proc. medienos ir baldų gamintojų.

Mažiausią smūgį patirtų elektronikos ir optinių gaminių, chemijos produktų šakos, kuriose gaminama itin didelės pridėtinės vertės produkcija ir kuriose dirba itin aukštos kvalifikacijos specialistai, o jų atlyginimai gerokai viršija pramonės vidurkį.

Lengviau įdarbinti, negu didinti algą

UAB "Creditreform Lietuva" direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa pažymėjo, jog padidėjus algai ar darbuotojų skaičiui kyla įmonės darbo sąnaudos, bet tik mažesnė šių sąnaudų dalis tenka darbo užmokesčiui. "Priimti į darbą ir atleisti žmogų Lietuvoje yra daug paprasčiau negu padidinti ar sumažinti atlyginimą", - teigė jis.

Kai 2008 metais užklupo krizė, įmonės buvo priverstos mažinti sąnaudas. Tuomet, anot R.Trumpos, kad sumažintų darbo sąnaudas, įmonės rinkdavosi verčiau atleisti darbuotojus, nei mažinti algas. Mat 1 litu sumažintų darbo sąnaudų struktūroje 25 centai teko darbo užmokesčio ir 75 centai - žmonių skaičiui mažinti. Kai po dvejų metų darbo rinka pradėjo kilti, du trečdaliai darbo sąnaudų augimo teko darbuotojų pagausėjimui ir vienas trečdalis - algų padidėjimui.

Pasak R.Trumpos, ir šiais metais dalis mažus atlyginimus mokančių įmonių daugiausia plėtėsi priimdamos naujus darbuotojus, o ne didindamos algas. Daugiausia tarp jų yra viešbučių ir maitinimo, prekybos įmonių, administracine ir aptarnavimo (valymo, pastatų priežiūros, apsaugos), menine, pramogų ir poilsio organizavimo veikla užsiimančios įmonės bei siuvimo, žemės ir miškų ūkio bei statybos pramonės įmonės. Jos esą labiausiai pajustų ir padidintos MMA poveikį.

"Apgyvendinimo ir maitinimo įmonėse darbo užmokestis nepasiekė net prieškrizinio lygo, o darbuotojų skaičius augo. Jeigu tokiose įmonėse staiga padidėtų darbo išlaidos, kai kurios jų kaip nors dar išsilaikytų, o kitos paprasčiausiai užsidarytų. Siuvimo pramonė, konkuruojanti su Azijos gamintojais, neturi galimybės didinti darbo užmokesčio", - samprotavo R.Trumpa.

"Creditreform Lietuva" duomenimis, 80 proc. viešbučių ir maitinimo įmonių, 55-60 proc. aptarnavimo, paslaugų, prekybos bei 50-55 proc. transporto, pramogų, nekilnojamojo turto ir žemės ūkio įmonių darbuotojų gauna iki 1500 litų siekiančius atlyginimus.

Pramonė nepajuto

Šių metų rugpjūčio 1 dieną MMA padidinimas nuo 800 iki 850 litų reikšmingų komplikacijų pramonei nesukėlė - mat pramonėje dirbančio darbuotojo vidutinis darbo užmokestis siekia 2164 litus ir yra 2,5 karto didesnis nei minimalus atlyginimas. Dėl 50 litų padidintos MMA neigiamą įtaką pajuto tik 8 proc. įmonių, daugiausia tekstilės sektoriaus, kuriame nukentėjo kas penktas gamintojas.

LPK skaičiuoja, kad dabar MMA Lietuvoje siekia 41 proc. vidutinio atlyginimo ir atitinka ES vidurkį. 1509 litų MMA sudarytų 73 proc. vidutinio atlyginimo. "Tai būtų didžiausias santykis tarp ES valstybių ir reikšmingai aplenktų šiuo metu pirmoje vietoje esančią Graikiją, kurioje minimali alga sudaro 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Turint omeny, kad atkurtas verslo konkurencingumas šiuo metu yra viena esminių Lietuvos pramonės atsparumo euro zonos skolų krizei ir plėtros priežasčių, konkurencingumo praradimas Lietuvos ekonomikai būtų itin žalingas", - aiškino LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Skaičiai

Prancūzijoje MMA sudaro 1128 eurus (3894 litus), arba 62 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas, Norvegijoje - 1769 eurus (6108 litus), arba 61 proc., Švedijoje - 1364 eurus (4709 litus), arba 64 proc., Maltoje - 511 eurų (1764 litus), arba 63 procentus. Graikijoje MMA yra 650 eurų (2244), arba 50 proc. vidutinės algos. Šių metų pradžioje MMA Latvijoje siekė 286 eurus (987 litus), Estijoje - 290 eurų (1001 litą), Liuksemburge - 1801 eurą (6218 litų), Airijoje - 1462 eurus (5047 litus), Olandijoje - 1447 eurus (4996 litus).

Šaltinis: Europos Taryba, Eurostatas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"